<h2>Meno sintezę propagavusi koncertų salė ,,White Piano Hall“ neatlaikė pandemijos rūpesčių naštos</h2>
<p style="text-align: justify;">Kultūros sritis pandeminiu laikotarpiu kenčia bene labiausiai, o tai puikiai iliustruoja ir vis dažniau duris užveriančios kultūros ir meno erdvės. „White Piano Hall“, koncertų salė esanti Vilniuje, 2021-ųjų pavasarį ribotą kiekį žiniasklaidos atstovų pakvietė į, deja, bet jau paskutinį vieno kūrinio koncertą[1].</p>
<p style="text-align: justify;">Kaip rašo lrt.lt, salės direktorė U. Sabaitytė teigė, jog išgyventi šį karantiną yra neberealu. „Išgyventi nėra šansų, pirmąjį karantiną sulaukėme paramos, o šį – tik žadama. Nežinau, ar mes pirmieji baltą vėliavą iškėlėme, bet, manau, išliks tik valstybinės kultūros įstaigos“, – pasakoja ji.</p>
<p style="text-align: justify;">Direktorė apgailestavo, kad paskutinį sykį koncertas su klausytojais vyko tik spalio antroje pusėje, o per karantiną pasiūlyti ir vykdyti edukaciniai projektai neprigijo, mokamų renginių praktika svarstoma taip pat nebuvo.</p>
<p style="text-align: justify;">Kadangi „White Piano Hall“ koncertų salė yra įsikūrusi sename Pranciškonų ordino vienuolyno pastate, salės nuoma, komunaliniai bei kiti priežiūros mokesčiai taip pat nėra draugiški, juk kamerinės koncertų salės plotas beveik 170 m2.</p>
<p style="text-align: justify;">Kaip <em>lrt.lt</em> pasakojo U. Sabaitytė, įprastai gyvenama iš bilietų į organizuojamus renginius ir iš salės nuomos, o šiuo metu to padaryti nėra šansų. ,,Per pirmąjį karantiną patalpų nuomai buvo pritaikyta 30% nuolaida, o dabar – net penki mėnesiai karantino ir jokios paramos. Tai smūgis žemiau juostos. Labai gaila, bet turime atsisakyti šios salės“, – teigė ji.</p>
<p style="text-align: justify;">„White Piano Hall“ gyvavo dešimtmetį, dalis darbuotojų dirbo savanorystės pagrindu, o nemažai daliai pradedančiųjų atlikėjų ši salė tapo pirmąją pasirodymų erdve. 2021-ųjų kovo 30-ą koncertų salės uždarymo proga vieno kūrinio koncertą atliko instrumentinės muzikos grupė „Subtilu-Z“ su kuria buvo bendradarbiaujama nuo pat veiklos pradžios.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/stefano-stacchini-jhpsjdhiryq-unsplash.jpg" alt="Renginiai nevyksta dėl karantino ribojimų" /></p>
<h2>Kultūrinė erdvė pasižymėjo gilia istorija ir išskirtine dvasia </h2>
<p style="text-align: justify;">Vilniaus miesto širdyje, senamiestyje, veikusi „White Piano Hall’’ koncertų salė buvo tapusi sostinės kultūros dalimi, kiekvienais metais čia buvo surengiama daugiau nei 100 įvairios tematikos renginių[2]. </p>
<p style="text-align: justify;">Ši erdvė pasižymėjo ne tik kamerine atmosfera, bet ir architektūriniu išskirtinumu – juk ji įkurta Pranciškonų ordino vienuolyno pastate.</p>
<p style="text-align: justify;">Kaip rašo <em>muzikossajunga.lt,</em> šis pastatas yra laikomas seniausiu ir didžiausiu vienuolyno ansambliu Vilniuje. Teigiama, kad XX a. pradžioje čia trumpai gyveno Jonas Basanavičius, čia buvo ir įkurta pirmoji Vilniuje dvikalbė mokykla, prieglauda mokiniams.</p>
<p style="text-align: justify;">1940 metais vienuolyno turtas nacionalizuotas, o pastatai naudoti gyventojų butams, skalbyklai, įvairioms įstaigoms. 2013 metais Pranciškonų ordino vienuolynas, esantis Vilniaus senamiesčio širdyje, grąžintas Lietuvos valstybei.</p>
<p style="text-align: justify;">Pati „White Piano Hall’’ salė buvo įsikūrusi Pranciškonų vienuolių valgomojo patalpose, talpino apie apie 200 klausytojų bei buvo žinoma dėl puikios akustikos, auros ir ypatingo instrumento – baltos spalvos Seiler gamintojo fortepijono.</p>
<h2>Kultūrininkai reikalauja aktyvesnių valdžios veiksmų ir paramos</h2>
<p style="text-align: justify;">Valdžia yra linkusi abejingai žvelgti į kultūros sektoriaus bėdas pandemijos akivaizdoje. Nors meno ir kultūros svarba akcentuojama, tačiau realių veiksmų ir paramos stokojama. Dar 2021-ųjų kovo mėnesio pradžioje, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su kultūros ministru Simonu Kairiu bei aptarė kultūros sektoriaus karantino sąlygų laisvinimo ir dėl pandemijos patirtų nuostolių kompensavimo klausimus.</p>
<p style="text-align: justify;">Šalies vadovas akcentavo kaip svarbu kultūros įstaigų problemų nenustumti į šalį[3]. „Kultūros sektorius – vienas labiausiai nukentėjusių pandemijos laikotarpiu”, – tuomet teigė prezidentas.</p>
<p style="text-align: justify;">Kaip skelbia <em>ELTA, </em>kultūros ministras informavo šalies vadovą, kad, duris atveriant pirmosioms kultūros įstaigoms, jos yra pasirengusios užtikrinti lankytojų saugumą, o Kultūros ministerija gali apmokėti kultūros įstaigų darbuotojų testavimo kaštus.</p>
<p style="text-align: justify;">Vis tik, menkų pokyčių nualinti kultūros ir meno sričių profesionalai ėmėsi kitokios taktikos. Penkiolikos įvairias sritis vienijančių kultūros ir kūrybinio sektoriaus asociacijų atstovai suvienijo jėgas, siekdami padėti LR Vyriausybei priimti būtinus sprendimus šio sektoriaus atlaisvinimui[4].</p>
<p style="text-align: justify;">Kaip rašo <em>alkas.lt</em>, kultūros srities atstovai, suprasdami kaip sunku iš šalies įvertinti sektoriaus pasirengimą atsiverti ir išreikšdami pasitikėjimą LR Kultūros ministro Simono Kairio ir jo komandos pastangomis, kvietė sudaryti darbo grupę iš Sveikatos apsaugos, Kultūros bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų ir kultūros bei kūrybinio sektoriaus atstovų tam, kad kartu parengtų išsamų ir aiškų šalies kultūrinės veiklos atlaisvinimo planą, kuris galėtų būti pradėtas įgyvendinti dar nuo 2021-ųjų balandžio mėnesio.</p>
<p style="text-align: justify;">Vis gi, tokie veiksmai didelių pokyčių nesignalizuoja. Nors minimalus lankytojų skaičius šalies muziejuose jau leidžiamas nuo kovo 15-osios dienos, kiti kultūriniai renginiai dar nėra vykdomi, o kultūrininkams gerų žinių dar teks palaukti.</p>
