- Šokiruojantis atradimas: Brazilijos ryklių užteršimas kelia nerimą
- Kaip kokainas patenka į jūrą?
- Nežinomi pavojai jauniklių besilaukiančioms ryklių patelėms
Šokiruojantis atradimas: Brazilijos ryklių užteršimas kelia nerimą
Ryklių prie Brazilijos krantų organizmuose aptikta didelės koncentracijos kokaino, teigia mokslininkai. Jūros biologai ištyrė 13 Brazilijos smailiasnukių ryklių, sugautų netoli Rio de Žaneiro krantų, ir nustatė, kad jų raumenyse ir kepenyse yra kokaino pėdsakų. Šios koncentracijos buvo net 100 kartų didesnės nei anksčiau nustatytos kitų vandens gyvūnų organizmuose. [1]
Kaip kokainas patenka į jūrą?
Ekspertai mano, kad kokainas patenka į vandenį iš nelegalių laboratorijų, kuriose gaminami narkotikai, arba per narkotikų vartotojų ekskrementus. Taip pat galimas kokaino šaltinis - jūroje prarastos ar išmestos kontrabandos pakuotės, nors tai mažiau tikėtina, teigia tyrėjai.
Osvaldo Kruzo fondo atliktas tyrimas yra pirmasis, kuriame rasta kokaino ryklio organizme. Sara Novais, jūros ekotoksikologė iš Marinės ir aplinkos mokslų centro Politechnikos universitete Leirijoje, Science žurnalui sakė, kad „šis atradimas yra labai svarbus ir potencialiai nerimą keliantis“. Reikalingi tolesni tyrimai, siekiant nustatyti, ar kokainas keičia ryklių elgesį. Ankstesni tyrimai parodė, kad narkotikai gali turėti panašų poveikį gyvūnams kaip ir žmonėms. [2]
Nežinomi pavojai jauniklių besilaukiančioms ryklių patelėms
Visos tyrime dalyvavusios ryklės buvo nėščios, tačiau kol kas nežinoma, kokį poveikį kokaino poveikis gali turėti jų vaisiams. Mokslininkai teigia, kad būtina atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima geriau suprasti galimus pavojus.
Praėjusiais metais cheminės medžiagos, įskaitant benzoylecgoniną, kuris susidaro kepenyse po kokaino vartojimo, buvo rastos jūros vandens mėginiuose, paimtuose prie pietinės Anglijos pakrantės. Tai rodo, kad narkotikų tarša yra globalinė problema, kuri paveikia ne tik žmones, bet ir jūros gyvūniją.
Brazilijos ryklių organizmuose aptikta kokaino atskleidžia rimtą problemą, kurios mastas dar tik pradedamas suprasti. Reikalingi tolesni tyrimai ir bendradarbiavimas tarp šalių, siekiant sumažinti šią taršą ir apsaugoti mūsų jūrų ekosistemas.
