Lėktuvai – taršiausia transporto priemonė, bet žmonės nekreipia dėmesio į pasekmes
Lietuviai (kaip, beje, ir daugelis pasaulio gyventojų), po pandemijos išsiilgę skrydžių ir atostogų svečiuose kraštuose, visiškai nekreipia dėmesio į tai, kad lėktuvai itin teršia atmosferą. Švedijoje dar 2017 metais gimęs judėjimas „skrydžių gėda“ (švediškai „flygskam“) tik 2019-ųjų pabaigoje pasiekė anglakalbes šalis. Viena ausimi jau lyg ir pas mus girdima, kad gamtos ir aplinkosaugos aktyvistai ragina oro keliones iškeisti į traukinius, taip siekiant sumažinti aviacijos poveikį aplinkai, tačiau nepaisant tokių raginimų, nei lietuviai, nei daugelio kitų pasaulio šalių gyventojai jokios gėdos keliaudami oro transportu nejaučia.
„Skrydžio gėdos“ judėjimas net ir tose šalyse, kur jis labiau paplitęs, neatnešė tokio efekto, kad skrydžių lėktuvais mažėtų. Priešingai, Europos Sąjungoje skrydžių daugėja. Norėdami mažinti ne savo asmeninę CO2 sąskaitą, o bendrą šalies, regiono ar transporto sektoriaus CO2 išmetimą, turime daryti spaudimą ir įtaką politiniams sprendimams, derėtis su politikais ir verslu. Aplinkosaugos koalicija buria nevyriausybines aplinkosaugines organizacijas būtent šiam uždaviniui – kad visuomenės iniciatyvos darytų įtaką valstybės sprendimams, o CO2 emisijos mažėtų visuose ūkio sektoriuose“, – sako Aplinkosaugos koalicijos ekspertė Gintarė Herasimenkienė[1].
2020 metais sušvelninus karantino ribojimus, daugelyje sektorių išmetamų teršalų pradėjo daugėti. Aviacija taip pat buvo ne išimtis. Galų gale, mes gyvename pernelyg globaliame pasaulyje ir žmonės vis dar nori jį tyrinėti, keliauti kuo greičiau ir pigiau, pamiršdami, kokias pasekmes tai daro klimatui. Tačiau istorija rodo, kad mūsų požiūris gali būti lankstesnis. 2018 m. Švedijos judėjimui „flygskam“ vadovavo nedidelė įžymybių grupė, įskaitant žiemos olimpinį aukso medalio laimėtoją Bjorną Ferry ir muzikantę Malena Ernman, kuri taip pat yra ir klimato aktyvistės Gretos Thunnberg motina.
Skelbiama, kad jų įsipareigojimas atsisakyti skraidymo įkvėpė šimtus kitų švedų. Pasklidusi per tokias iniciatyvas kaip Facebook grupė „Jag flyger inte – för klimatets skull“ (neskraidau – dėl klimato), kampanija sugebėjo per metus 4 proc. sumažinti tarptautinių skrydžių skaičių Švedijos oro uostuose[2].
Pradėjo mažėti lėktuvų bilietų pirkimai
Pati aktyvistė Greta Thunberg šią idėją išpopuliarino dažnai kalbėdama apie tai, kaip ji ir jos šeima vengė kelionių lėktuvu, kad sumažintų savo anglies dvideginio pėdsaką atmosferoje. Kai 2019 metais jai reikėjo nusigauti į JAV, ji ten ir atgal plaukė burlaiviu.
Vis tik, kaip anksčiau pranešė „Financial Times“, kadangi vartotojai atkreipė dėmesį į kelionių oro transportu poveikį aplinkai, kelios pagrindinės oro linijos pripažino didėjančią lėktuvų bilietų pardavimo problemą.
Kelionių lėktuvu Švedijoje pradėjo mažėti 2018 m., o traukinių bilietų pardavimai augo.
Didžiosios oro linijos, įskaitant „easyJet“, paskelbė, kad išleis dešimtis milijonų svarų sterlingų, kad įsigytų anglies dioksido kompensacijas, kad kompensuotų jų skrydžių išmetamą anglies dvideginio kiekį. „Scandinavian Airlines“ vadovas pavadino tai „egzistenciniu klausimu“ bendrovei[3].
Tačiau Jungtinė Karalystė yra ypatingas atvejis. Šiuo metu aviacija išmeta 7 proc. išmetamųjų teršalų ir tikimasi, kad iki 2050 m. ji aplenks visus kitus šaltinius. Britai dažniausiai skraido tarptautiniais skrydžiais, nors nedidelė jų dalis yra atsakinga už didžiąją daugumą skrydžių. Priešingai – 48 proc. 2020 metais vyriausybės atliktoje apklausoje nurodė, kad praėjusiais metais iš viso neskrido.
Tuo tarpu JAV oro eismas (įskaitant vidaus skrydžius) yra didžiausias ir Tarptautinė oro transporto asociacija prognozuoja, kad Kinija ją aplenks maždaug po penkerių metų, o pasaulinis oro keleivių srautas iki 2037 m. padvigubės iki maždaug 8,2 mlrd. kasmet[4].
Lietuvoje trūksta išvystyto traukinių tinklo
Tuo tarpu Lietuvoje ekologiškiau keliauti, kad ir kaip besistengtume renkantis ekologiškesnį ir draugiškesnį gamtai transportą, nepavyks. Aplinkosaugos koalicijos ekspertė G. Herasimenkienė pabrėžia, jog tam trūksta išvystyto geležinkelio tinklo.
„Reikia pradėti nuo to, kad Švedija turi išplėtotą greitųjų traukinių tinklą. Taip pat šalis yra geležinkeliais sujungta su Danija, todėl žmonės turi keliavimo alternatyvas: skristi lėktuvu ar važiuoti traukiniu. Šis judėjimas prasidėjo nuo nuomonės formuotojų (influencerių), kurie sakė, kad nereikia skristi, o reikia važiuoti traukiniu, nes skrydis yra labai taršus, o traukinys gamtą teršia daug mažiau. Lėktuvas iš tiesų yra taršiausia transporto priemonė, skrydžių metu išskirianti daugiausiai anglies dvideginio. Ir kai yra alternatyva lyginant su traukiniu, tada, be abejo, aplinkai yra daug geriau pasirinkti traukinį“, – sakė G. Herasimenkienė.
Problemos sprendimui reikalingas politikų dėmesys
Ji taip pat pripažįsta, kad bent jau kol kas „gėdos skrydžių“ judėjimas didelės įtakos aviacijos pramonei ir skrydžiams nedaro.
„Sakoma, kad Švedijoje [skrydžių] sumažėjo keliais procentais. Tai yra labai mažai. Aš noriu pasakyti, kad asmeninės iniciatyvos yra labai gerai ir to judėjimo didžiausias tikslas ir yra, kad atkreipiamas dėmesys į problemą. Bet anglies dvideginio atmosferoje dėl to nesumažėjo. O kad jo sumažėtų, reikalingi ne asmeniniai judėjimai, o politiniai sprendimai ir visuomenės dėmesys, – pažymėjo aplinkosaugos aktyvistė. – Jeigu kalbėtume konkrečiai apie Lietuvą, galime sakyti, kad „oi, mes neturime traukinių, keliavimo pasirinkimo“ ir pan. Bet aš tada sakyčiau „o kodėl mes jų neturime“? Kodėl „Rail Baltica“, tas traukinių tinklas, kuris turėjo sujungti Varšuvą su Kaunu ir su Ryga, pradėtas 2004 metais, iki šiol neturi jokio apčiuopiamo, matomo rezultato, nors visų šalių politikai susitarė, nusprendė, kad jiems reikia to geležinkelio?
Dabar Lietuva yra labiau nuo visų atsiskyrusi nei Jungtinė Karalystė, kuri turi geležinkelį su Prancūzija, nors mes turime sausumos sieną. Netgi per Lamanšą žmonės sugeba nutiesti tunelį, kad turėtų geležinkelį. O Lietuva turi sieną ir iki šiol neturi geležinkelio. Taigi, pagrindinis klausimas ir yra „kodėl iki šiol mes neturime šio geležinkelio?“. Jis turėtų būti įgyvendintas iki 2026 metų ir mes tikimės, kad jis bus“, – vylėsi G. Herasimenkienė.
Kelionės traukiniais truktų trumpiau
Ekspertės pasiteiravus, ar tai reiškia, kad „skrydžių gėdos“ judėjimas Lietuvoje negali turėti jokios ateities, nes čia nėra alternatyvų, ji teigė: „Aš labai tikiuosi, kad alternatyvų bus ir bus nutiestas geležinkelis į Varšuvą bei turėsime greituosius Europos standartus atitinkančius elektrinius traukinius. Tada mes turėsime tą pasirinkimą.“
O kalbėdama apie lėktuvų ir traukinių bilietų kainas, kurios iš tiesų skiriasi, pašnekovė sakė:
„Projekto „Rail Baltica“ pažaduose yra, kad bilietas iš Lietuvos į Rygą kainuos apie 30 eurų. Bent jau šiuo metu iš Vilniaus į Varšuvą skrydis yra labai brangus, nepaisant to, kad atstumas yra labai mažas. Bent jau šituos atstumus tikrai apsimokės važiuoti traukiniu, taip pat turint omeny laiką, kuris sugaištamas oro uoste ir skrydyje, o į traukinį tiesiog sėdi ir važiuoji.“[5]
Individualūs sprendimai galbūt ir neišspręs gausių skrydžių problemų
Tuo metu, kaip skelbia „The Guardian“, individualūs sprendimai galbūt ir neišspręs gausių skrydžių problemų, bet ministrai, politikai bent jau neturėtų raginti rinktis kelionių lėktuvu.
Net ir didžiajai daliai žmonių pakeitus savo įpročius, nelaimės neišvengsime. Tam tikra prasme yra priešingai: veiksmų turi imtis visos šalys, jų vadovaujančios vyriausybės, turi būti kolektyviniai susitarimai ir veiksmai, siekiant visas ekonomikas vesti į švarią erą. Tačiau „skrydžio gėda“ kartu su judėjimais, kuriais siekiama apriboti kitas daug anglies dioksido išskiriančias vartojimo formas, vis dar yra jėga, vedanti gera linkme. Jos esmė nėra parodyti, kad esate geresni už kitus žmones, ar išstumti nerimą iš viešosios srities į privatų gyvenimą. Norima parodyti pasaulio lyderiams verslo ir politikos srityse, kad jie suprastų: gyvenimas turi pasikeisti.
Atsižvelgiant į visa tai, „flygskam“ šalininkai teigia, kad geriausias sprendimas – bent jau kol kas – yra tiesiog mažiau skraidyti. Jie siūlo vietoje skrydžio lėktuvu išbandyti kelionę traukiniu arba susiplanuoti kelionę taip, kad per vieną skrydį būtų galima atlikti kelias užduotis.
