<h2>Lietuvius ragina gelbėti nykstančias žuvis</h2>
<p>Aplinkosaugininkai šiuo metu kovoja ne tik su klimato kaita ar milžinišku gamtos užterštumu, bet ir su kai kurių gyvūnų rūšių nykimu. Tarp į pavojų vis dažniau patenkančių rūšių atsiduria ir ne vieno mėgstama žuvis. Ungurys, menkė, lašiša – būtent šios žuvies rūšys dabar yra didžiuliame pavojuje, tad aplinkosaugininkai ragina jų nebevalgyti.</p>
<p>Siekiant spręsti problemą, Lietuvos gamtos fondas (LGF) pristato atnaujintą gidą sąmoningam žuvies ir jūros gėrybių vartotojui „Nyksta žuvys“[1].</p>
<p>Leidinyje žuvys šviesoforo principu suskirstytos į tris kategorijas: „Valgyk“, „Pagalvok“ ir „Atsisakyk“. Taip gyventojai raginami rinktis atsakingai ir siekiant išsaugoti dalį žuvies rūšių, net atsisakyti jas vartoti. </p>
<p>Tačiau nykstančių rūšių problema tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje yra ne tik dėl gyventojų vartojimo įpročių, tačiau ir dėl žvejybą reglamentuojančių įstatymų ar jų nebuvimo.</p>
<h2>Tai nereiškia, kad turime visiškai atsisakyti žuvies, bet…</h2>
<p>LGF žuvininkystės ekspertas Robertas Staponkus teigia, kad projektas „Nyksta žuvys“ yra skirtas pakeisti įprotį valgyti ties išnykimo ribą balansuojančią žuvį. Tačiau, teigiama, kad tai nereiškia, jog turime visiškai atsisakyti žuvies.</p>
<blockquote>
<p>„Tai reiškia rinktis ją sąmoningai. Žinoti, kurias žuvų rūšis ir kuriose vietose sugautas galima valgyti, o kurių verčiau atsisakyti. Mūsų paruoštas ir ką tik atnaujintas gidas „Nyksta žuvys“ leis vartotojams sužinoti naujausią informaciją apie daugelį Lietuvoje parduodamų populiarių žuvų rūšių ir tikimės, kad padės formuoti žuvų pasirinkimo ir vartojimo įpročius“, – pasakoja ekspertas[2].</p>
</blockquote>
<p>Kaip aiškina R. Staponkus, leidinyje žuvys šviesoforo principu suskirstytos į tris kategorijas: „Valgyk“, „Pagalvok“ ir „Atsisakyk“. Kategorijoms žuvys priskiriamos pagal jų išteklių gausumą ir intensyvios žvejybos keliamą grėsmę.</p>
<p>Pavyzdžiui, menkė šiais metais atsidūrė raudonojoje kategorijoje, kurioje esančių žuvų ir jūros gėrybių rekomenduojama atsisakyti. Šioje kategorijoje galima rasti ir kitas lietuvių mėgstamas rūšis – ungurį ir lašišą.</p>
<p>LGF žuvininkystės ekspertas R. Staponkus aiškina, kad nykstančių rūšių situacija iliustruoja pagrindines problemas: per ilgai trukęs žuvų pergaudymas ir mokslo rekomendacijų nepaisymas, prastėjanti Baltijos jūros ekologinė būklė ir migracijos kliūtys praeivių žuvų keliuose į nerštavietes.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/engin-akyurt-dgofxoc7doc-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kaip rinktis sąmoningai?</h2>
<p>Nors akivaizdu, kad į pavojų patekusių žuvų išsaugojimas turi būti vykdomas aukščiausiu aplinkosauginiu lygmeniu, prisidėti gali ir eiliniai žmonės, kiek pakeitę savo vartojimo įpročius. </p>
<blockquote>
<p>Ekspertai siūlo pasidomėti, kur perkamos žuvys buvo sugautos ar užaugintos bei kokias įrankiais jos buvo sugautos.</p>
</blockquote>
<p>Nuo žvejyboje naudojamų įrankių priklauso, koks bus jų poveikis visai ekosistemai.</p>
<p>Taip pat raginama nepirkti į tarptautinę (IUCN) ir į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktų, taip pat giliai gyvenančių žuvų rūšių.</p>
<p>Tokiai kategorijai priskiriamas lietuvių mėgstamas jūros ešerys. Šios žuvys auga lėtai, tad jų ištekliai yra itin jautrūs pergaudymui, o jų žvejyba menkai reguliuojama.</p>
<blockquote>
<p>Geriau rinktis didesnes žuvis, taip pat tokias, kurios gyvena vietos vandenyse, pavyzdžiui, karpiai, strimėlės, Baltijos šprotai. </p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu perkant žuvį iš silpniau ekonomiškai išsivysčiusių kraštų, galime prisidėti prie taršios ir netinkamos žuvininkystės, todėl visada geriau pasidomėti.</p>
<h2>Reikia uždrausti verslinę žvejybą visuose Lietuvos vandens telkiniuose?</h2>
<p>Kai kurių žuvies rūšių situacija Lietuvoje prastėja jau keletą metų. Prieš kelerius metus ministerijų ir Seimo salėse bei koridoriuose virė nuožmus mūšis: buvo ginčijamasi, ar uždrausti verslinę žvejybą Lietuvos ežeruose bei Kauno mariose[3].</p>
<p>Vėliau Gamtos tyrimų centro mokslininkai jau pateikė skaičiavimus, kaip ištraukus tinklus iš ežerų ir marių keitėsi juose gyvenančių žuvų skaičius. Šie duomenys lyginti su Kuršių marių statistika.</p>
<p>Lietuvoje kalbama ir apie tai, kad bent jau marių telkinio žuvimis turime dalintis su Rusijos federacija, kuri kartais leidžia sau ištraukti iš marių kelis šimtus tonų vienos rūšies žuvų per metus.</p>
<p>Nevyriausybinės organizacijos „Lašišos dienoraštis“ įkūrėjas ir vadovas Kęstutis Klimavičius yra teigęs, kad reikia uždrausti verslinę žvejybą visuose Lietuvos vandens telkiniuose.</p>
<p>Lietuvos mokslininkus neramina ir tai, jog per pastarąjį 50-metį Kuršių marių vandens temperatūra nuolat kyla. Būtent todėl nuo 1992-ųjų šaltamėgių žuvų Kuršių mariose liko tik iki 5 proc.</p>
<p>Čia pradėjo dominuoti karpinės žuvys, tad ateityje Kuršių mariose kai kurių žuvų rūšių liks labai mažai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/denis-agati-r4bdokh3o64-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Situacija Europoje ir pasaulyje </h2>
<p>Net 88% Europos komercinių žuvų rūšių šiandien yra išgaudoma viršijant maksimalų tausią žvejybą užtikrinantį sugaunamos žuvies kiekį[4].</p>
<p>60 % pasaulio žuvies išteklių yra maksimaliai eksploatuojami ir gaudomi balansuojant ties saugia biologine riba, o dėl to, 33 % žuvies išteklių yra pereikvoti bei ženkliai sumažėję. </p>
<div>16 % arba daugiau nei milijonas tonų šiaurės rytų Atlante sugaunamos žuvies per metus yra išverčiama į vandenyną. Atgal išmetamos žuvys dažnai nebeišgyvena, o tai yra viena svarbiausių išteklių nykimo priežasčių.</div>
<p>Pasak pasaulinės maisto ir žemės ūkio organizacijos, nuo 1961-ųjų žuvies vartojimas augo dvigubai greičiau nei jos ištekliai.</p>
<p>Mokslininkai prognozuoja, jog nieko nekeičiant, jau artimiausiais dešimtmečiais mes iš viso nebeturėsime komercinių žuvies išteklių.</p>
