Už maišelį vaisiams ar daržovėms teks papildomai susimokėti
Seime kelią prasistūmė plastikinių maišelių projektas, kuriuo jau nuo 2023 metų liepos bus apmokestinami labai lengvi plastikiniai maišeliai, net jei į juos norėsite dėti riešutus ar pupas. Prieš metus Laisvės frakcijos nario Kasparo Adomaičio inicijuota Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo pataisa dabar jau išlindo į dienos šviesą ir nusitaikė į pirkėjų kišenes, o prekybininkams sukūrė dar vieną prievolę – nuo liepos jie turės sužiūrėti, ar jų klientai maišelius naudoja tvariai, o neatsisakančius plastikinių maišelių net ir perkant labai smulkius produktus, turės apmokestinti.
Toks užmojis nepatinka nei kai kuriems prekybininkams, nei pirkėjams. Smulkieji verslininkai kraipo galvas ir stebisi valdančiųjų sugalvotu absurdo teatru – kol savi kūrens mazutą, svetimi pirkėjams birius produktus veikiausiai turės pilti ne į maišelius, o vynioti į laikraščius. Beje, šių taip pat greit gali nelikti, nes Lietuvos paštas taip pakėlė spaudos pristatymo kainas, kad vargu ar leidėjams apsimokės leisti laikraščius.
Nusivylimo dėl plastikinių maišelių apmokestinimo neslepia ir dalis pirkėjų – vieni siūlo verčiau susirūpinti Lietuvoje kertamais miškais, o kiti jau svarsto smulkius produktus dėti tiesiai į kišenes.
Trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitetui priėmus sprendimą sumažinti žalingo aplinkai plastiko naudojimą prekybos vietose uždraudžiant nemokamus itin lengvus plastikinius maišelius, pataisų iniciatorius K. Adomaitis neslėpė, kad, rodos, klausimas ir paprastas, bet dėl jo kilo audringų diskusijų[7].
Nori keisti rinkėjų elgseną ir mažinti perteklinį vartojimą
Praėjusiais metais pataisą kartu su K. Adomaičiu inicijavo ir liberalų, konservatorių bei Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai.
„Pagrindinis šio įstatymo tikslas yra keisti pirkėjų elgseną ir mažinti perteklinį maišelių naudojimą. Neturime tikslo uždrausti juos apskritai, nes būna atvejų, kai jie nepamainomi. Plastikinių maišelių žala slypi dviejuose dalykuose. Pirma, tokie maišeliai dažniausiai lieka šiukšle ir nėra išmetami tinkamai. Antra, šie maišeliai praktiškai neperdirbami, nes beveik visada yra užteršti maistu ir juos labai sunku surinkti į vieną vietą. Todėl perteklinio naudojimo ribojimas yra labai skatintinas“, – teigė K. Adomaitis[7].
Anot jo, veiksmų apmokestinti itin lengvus plastikinius maišelius jau ėmėsi ir kaimyninės šalys. Pavyzdžiui, prekybos centras „Rimi“ Estijoje taiko 5 centų mokestį už vieną plastikinį maišelį, o labai daug šalių esą iš prekybos centrų reikalaujančios kompostuojamų maišelių. Visgi, ar tai išties geras sprendimas, K. Adomaitis abejoja, mat tinkamam tokių maišelių kompostavimui reikalingos specialios sąlygos, o aplinka tik dar labiau užteršiama mikroplastiku.
Visgi, už maišelius, į kuriuos bus dedama mėsa ar žuvis, papildomai mokėti nereikės, mat tokius produktus esą supakuoja patys prekybos centro darbuotojai, tad perteklinio vartojimo čia esą nėra.
Aplinkosaugininkai puolė tikrinti net turgaus prekybininkus
Rugpjūtį prekybininkams buvo nustatytas ir naujas reikalavimas leidžiant nemokamai dalinti tik pačius ploniausius plastikinius maišelius – iki 15 mikronų, o už storesnius pirkėjas esą jau ir dabar turi papildomai susimokėti.
Kadangi priėmus sprendimą akiratyje iškart atsidūrė prekybininkai, pirmieji tikrinti, kaip laikomasi šio reikalavimo, pradėjo Klaipėdos aplinkosaugininkai[4].
Šie aplinkosaugininkai patikrino net ir Klaipėdos turgavietėje veikiančius mėsos skyrius. Jie aiškinosi, kaip prekybininkai laikosi naujojo reikalavimo, mat jo nesilaikant galima sulaukti įspėjimo ar net baudos nuo 100 iki 200 eurų, o juridiniams asmenims – net nuo 1 000 iki 2 000 eurų.
Klaipėdos aplinkosaugininkų viršininkė Laura Dagilienė teigė, kad šios iniciatyvos tikslas esą yra paskatinti visuomenę naudoti kuo mažiau plastikinių maišelių, o vietoje jų rinktis daugkartinius.
Pirkėjai piktinosi, bet tikrintojai pažeidimų nenustatė
„Mūsiškiai žada kūrenti mazutą, o maišelius žiūri. Mėsą į laikraščius suvyniotume. Absurdas. Absurdo teatras“, – piktinosi kai kurie pirkėjai[4].
Kiti net pridūrė, kad gi žmogui mėsos, kaip sovietmečiu, nevyniosi į laikraštį. Ir, nors reido metu, kaip paaiškėjo, pažeidėjų nebuvo nustatyta, reidai bus tęsiami ir toliau.
Pirkėjai kol kas tinkamų alternatyvų nemato
Prie nemokamų plastikinių maišelių įpratę pirkėjai teigė šiai dienai nematantys jokių kitų alternatyvų, kur kitur būtų galima dėti sveriamus saldainius, daržoves ar vaisius, todėl kai kurie jų net teigia, kad greičiausiai saldainiai atras vietą kišenėse[6]. Tačiau ekspertai teigia, kad kaip anksčiau žmonės gyvendavo be lengvų plastikinių maišelių, taip išgyvens be jų ir toliau, o tai esą Lietuvai padės sutaupyti milijonus.
Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė įsitikinusi, kad plastikinių maišelių vartojimas neabejotinai sumažins ir jų vartojimą – juk vienas Lietuvos gyventojas per metus esą sunaudoja vidutiniškai 330 įvairių plastikinių maišelių, nors Europos Sąjunga iki 2025-ųjų nares yra įpareigojusi, kad vienas žmogus sunaudotų ne daugiau kaip 40 vienetų maišelių.
Tuo tarpu prekybininkai sako, kad suvartojamo plastiko kiekis per pastaruosius metus išties sumenko.
„Per praėjusius metus beveik trečdaliu mažiau visame mūsų prekybos tinkle buvo sunaudota plastikinių maišelių. Praėjusiais metais mes sunaudojome beveik 150 milijonų vienetų plastikinių maišelių“, – teigė „Maxima LT“ atstovas Tomas Bašarovas[6].
O štai pirkėjai neslepia nusivylimo – kodėl užsimota drausti tik nemokamus plastikinius maišelius? Juk plastiko gausu tame pačiame pieno, mėsos skyriuje. Kitas pirkėjas piktinosi, kad plastikas „neiškrenta į gamtą“, o popieriniai gaminiai esą „dūmais išeina“.
Perdirbti lengvus plastikinius maišelius yra itin sudėtinga
Visgi, specialistai šiuo klausimu kategoriškesni – jie įsitikinę, kad perdirbti lengvus plastikinius maišelius yra itin sudėtinga.
Pasak Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro atstovo Aurimo Uldukio, tokie maišeliai susimaišo mišriose atliekose, o paskui sunku juos iš ten iškrapštyti. Tačiau net jei ir pavyksta tą padaryti, tokius maišelius esą yra sudėtinga grąžinti į pačią perdirbimo grandinę.
Skelbiama, kad kiekvienais metais visame pasaulyje pagaminama 5 trilijonai plastikinių maišelių, o kiekvienam iš jų suirti gali prireikti ir daugiau nei 1 000 metų. Beveik 513 mln. tonų plastiko atliekų kasmet patenka į vandenynus, o tarp jų – ir plastikinių maišelių atliekos[7].
