Neatvykimą pas gydytoją siūloma apmokestinti: valdininkų klaidos perkeliamos pacientams?

Problemas sveikatos apsaugos srityje siūloma spręsti kraštutinėmis priemonėmis

Apie dideles problemas Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje kalbama jau ne vienerius metus. Ilgos eilės pas specialistus bei šeimos gydytojus ar medikų trūkumas ir diskusijos dėl menko jų atlygio tėra tik dalis problemų.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, sveikatos priežiūros įstaigose praėjusių metų pabaigoje iš viso trūko 652 sveikatos priežiūros specialistų – 524 gydytojų ir 128 kitų sveikatos priežiūros specialistų, iš jų 79 slaugytojų^[1].

Valstybės kontrolės 2023 m. atliktos apklausos duomenimis, kiek daugiau nei trečdalis gydymo įstaigų nurodė, kad joms trūksta slaugytojų arba slaugytojo padėjėjų.

Manoma, kad problema tik augs. Vyriausybės strateginės analizės centras pernai prognozavo, kad 2032 m. Lietuvoje trūks 4 643 bendrosios praktikos slaugytojų, 2 355 slaugytojų padėjėjų, 1 328 išplėstinės praktikos slaugytojų, 543 gydytojo odontologo padėjėjų, 269 šeimos gydytojų, 207 vidaus ligų gydytojų, 146 vaikų ligų gydytojų, 134 skubiosios medicinos gydytojų.

Matant šį iššūkį ir atsižvelgiant į nuolatinius piliečių skundus dėl to, kad vizito pas reikiamą gydytoją tenka laukti ne vieną mėnesį ar net metus, sprendimų priėmėjai ėmė siūlyti netradicines idėjas šiai problema spręsti. Viena jų – apmokestinti neatvykimą pas gydytoją. Ar tai iš tiesų yra išeitis?

Neatvykus pas gydytoją grėstų piniginė bauda

Nors dažnas pilietis galbūt to ir nežino, tačiau ir dabar Lietuvoje galioja įstatymas, numatantis, kad pacientas turi informuoti apie pakitusias aplinkybes ir tai, kad gydymo įstaigą apie tai, kad jam vizito pas gydytoją nebeprireikia. Tai padaryti pacientas turėtų likus bent 24 val. iki numatyto vizito. Vis dėlto, praktikoje matome, kad retai kada ši pareiga yra įvykdoma, o dažnas apie tokią būtinybę net nežino arba apie tai nesusimąsto.

Siekiant pakeisti pacientų elgesį, sveikatos apsaugos viceministras Edgaras Diržius teigė, kad ministerija galimai svarstytų galimybę apie neatvykimą nepranešusiems pacientams taikyti baudas^[2]. Tai esą būtų kraštutinis sprendimas. Jis taip pat sakė, kad siekiant spręsti problemą SAM gydymo įstaigas skatina įsidiegti informavimo sistemas, skambučių centrus, kurie aktyviai primintų žmonėms, kad yra konsultacija.

Vis dėlto, viceministrui užsiminus apie tai, kad ministerija svarstytų galimybę apie neatvykimą pas gydytoją iš anksto nepranešusiems pacientams įvesti baudas, pats ministras Aurimas Pečkauskas sako, kad šiuo metu tokių priemonių imtis tikrai nėra planuojama.

„Šiuo metu ant stalo tokio sprendimo tikrai nesvarstome. Natūralu, kad tai yra kaip pasiūlymas. Tai yra tikrai radikali ir kraštutinė priemonė. Kol nėra padarytos kitos priemonės, kurios atliepia procesą, orientuojasi į rezultatą, tai tos priemonės mes rimtai tikrai neplanuojame svarstyti“, – kalba ministras, pažymėjęs, kad baudų už neatvykimą idėją pasiūlė patys sveikatos priežiūros specialistai, o ne SAM^[3].

Ekspertai nesutaria: vieni eilių neįžvelgia, kiti mato sveikatos sistemos griūtį

Nors anksčiau pats sveikatos apsaugos viceministras teigė, kad nėra atmetama idėja praleistus vizitus pas gydytojus apmokestinti, „Žinių radijuje“ jis teigė, kad itin ilgai laukti eilėje pas medikus net netenka: esą šiai dienai keturi iš penkių pacientų patenka per septynias dienas pas šeimos gydytoją, o per trisdešimt dienų pas specialistą patenka beveik 80 proc. pacientų^[4]. Vis tik, viceministras sutinka, kad pas kai kuriuos populiarius specialistus eilės yra ir keli mėnesiai. 

Šeimos gydytojas prof. Vytautas Kasiulevičius sakė, kad palyginus Europos Sąjungos (ES) statistiką ir Lietuvos, mūsų šalis nėra blogiausioje situacijoje, susijusioje su ilgomis eilėmis. Vis tik, jo teigimu, eilių mažinimas turėtų būti susijęs su veiksmais siekiant padidinti paslaugų pasiūlą: dabar esą matome, kad pasiūla nedidelė ir visi nori patekti į vieną ligoninę, tad eilės susidaro.

V. Kasiulevičius taip pat pastebi, kad sveikatos sistemoje yra daug nereikalingų konsultacijų, pacientai juda tarp pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros. Gydytojas taip pat kritikuoja „E-sveikatos“ sistemą. Pasak jo, kai kurios šalys taiko tokį dalyką kaip pacientų prioritizavimas, nors „E-sveikata“ registruoja visus į bendrą eilę. Be to, privatus ir valstybinis sektorius medicinos srityje Lietuvoje yra supriešinti. 

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės Rimantės Šalaševičiūtės teigimu, teisybė apie situaciją sveikatos apsaugoje yra ne statistikoje. Ji teigia, kad sveikatos sistema vykdant įvairias reformas dabar tapo labai paini, kyla labai daug klausimų, todėl reikia priimti sprendimą, kaip vis tik sumažinti eiles, reikia atskirti eiles pas šeimos gydytoją ir eiles pas specialistus. Nors dabar egzistuoja vadinamosios švieslentės, R. Šalaševičiūtės teigimu, siuntimų tvarka turi būti detalizuota, reikia ir daugiau specialistų.

Savo ruožtu privačių gydymo įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius sako, kad esamas problemas lemia kelios priežastys. Jo teigimu, medicinos poreikiai yra dvejopi: specialistų ir greitosios pagalbos. Vis tik, eilės dažniausiai būna būtent planinėms paslaugoms pas specialistus, kai nėra pakankamai medikų.

L. Paškevičius dėmesį atkreipia ir į medikų paruošimą: jis teigia, kad nemažai medicinos studentų yra iš kitų šalių, o baigę mokslus jie grįžta į savo šalis praktikuoti medicinos. Atsižvelgiant į tai, jos teigia, kad reikėtų didinti finansuojamų studijų vietų skaičių ir taip užtikrinti gydytojų resursų.

Jis taip pat pažymi, kad reikia geresnio srautų skirstymo, nes dabar medikai yra apkrauti darbais, vyksta konvejerinė medicina. Jo teigimu, jeigu šeimos daktaras turėtų daugiau laiko, pats atliktų daugiau paslaugų dėl kurių siunčia. Be to, dalį laiko gydytojas pildo receptus, suveda duomenis į kompiuterį, todėl ateityje turėtų būti ir atskiri specialistai medicinos sekretoriai, kurie perimtų tokį darbą. 

Politikai reikalauja sistemos pertvarkos

Savo ruožtu šalies politikai toliau akcentuoja sveikatos apsaugos sistemos spragas ir ragina iš pagrindų keisti dabar egzistuojančią sistemą, o apie siūlymus apmokestinti praleistus vizitus pasisako kritiškai.

Apie tai kalba ir „Laisvės ir teisingumo“ partijos narė Natalja Istomina.

„Nemanau, kad reikėtų bausti pasientus apskritai, bet aišku sąmoningumo lygis turi būti aukštas, pacientai turi suvokti. Taip, aš taip pat pasižiūrėjau statistiką. 15-20 proc. tai yra pakankamai dideli skaičiai, kai vizitas pas gydytoją neįvyksta ir galėtų būti perrašytas kitam pacientui, tačiau gydytojas nesulaukia paciento“, – sako ji^[5].

Politikės teigimu, kai kurios kitos valstybės jau turi tą mokestį pacientui, praleidusiam vizitą, bet jis nėra bausmės mokestis, jis yra vizito mokestis, gali būti ir simbolinis, pavyzdžiui, vienas euras.

Kalbant apie eiles pas gydytojus, ji teigia, kad reikėtų apskritai peržiūrėti visą sistemą, nes dabar pas kai kuriuos specialistus prisiregistruoti konsultacijai yra praktiškai neįmanoma, gydytojas turi mažai konsultacijų valandų, pacientai nepatenka į eilę. Politikė pabrėžia, kad „e-sveikatos“ sistema taip pat neveikia kaip turėtų, laikų yra, bet registracija gali nepavykti, pas kitus medikus laikų nėra, nors yra žinoma, kad asmuo konsultuoja pacientus ir pan.

„Taikos koalicijos“ narys, parlamentaras Mindaugas Puidokas taip pat teigia, kad šalyje egzistuoja didžiulė problema, kai žmonės negauna būtiniausių sveikatos apsaugos paslaugų laiku, jiems tenka laukti kardiologo ar onkologo ištisais mėnesiais tam, kad būtų priimti ir gautų paslaugą.

„Tai nėra normali situacija. Žmonės yra labai pikti ir natūralu taip, dalis jų neatvyksta paskirktu laiku, nes jie būna priversti ieškoti tos paslaugos privačioje gydymo įstaigoje. Problema yra ne pacientuose, problema yra valstybėje“, – teigia M. Puidokas.

Politiko teigimu, „e-sveikatos“ sistema yra pasityčiojimas iš gydytojų, medikų, ir pacientų, ji nefunkcionuoja kaip turėtų funkcionuoti, nors viskas buvo padaryta už labai didelius pinigus. Parlamentaras kaip esmines problemas taip pat išskiria didelį biurokratizacijos kiekį, popierizmą gydytojams ir medikams laiku, kuris turėtų būti skiriamas pacientų gydymui.

Apie praleistų vizitų apmokestinimą kalbama jau seniai

Idėja, kad praleisti vizitai pas gydytojus turi būti apmokestinami iš pacientų kišenės, sklando jau seniai. Tokia mintis viešojoje erdvėje nuskambėjo ir prieš keletą metų, tačiau idėja ir anuomet sulaukė aštrios kritikos tiek iš visuomenės, tiek iš pačių medikų bendruomenės.

Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša tada teigė, kad nors apie tokius baudavimus kalbama seniai, tai vargiai įsivaizduojama praktika, mat politikams tai būtų savižudybė^[6]. 

„Monitoruojame šiuos skaičius atskiruose padaliniuose, sekame, kiek yra tokių tuščių vietų, kai neatvyksta pacientai. Šiaip mes siunčiame žinutes, perskambiname ir tai tikrai pagerino procentą. Aišku, pasitaiko atskiri atvejai, būna ir piktybinių. Turėjome tokią pacientę, kuri prisirašydavo daugybei vizitų ir neateidavo. Tai susidarome ją, pasikalbėjome ir įspėjome, kad negalėsime taip daugiau teikti paslaugų. Viską išsiaiškinus dabar jau šį klausimą išsprendėme“, – prieš keletą metų sakė įstaigos vadovas. 

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė tada sakė, kad drausminti vizitus praleidžiančius pacientus būtų protinga ir finansinės nuobaudos galėtų būti veiksmingos. 

„Buvo ir anksčiau visokių svarstymų, koks galėtų būti baudos mokestis – 1, 5, 10 eurų, bet, visa esmė, kad jei jis būtų labai mažas, būtų per brangu jį administruoti, šie kaštai nepadengtų tos naudos, kurią neša tas mokestis. Tačiau bet kuriuo atveju turime galvoti, iš kur pas mus tokios milžiniškos eilės. Lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, gydytojų turime pakankamai, nepaisant to, kad jų pasiskirstymas nėra tolygus, o eilės išlieka. Patys šeimos gydytojai sako, kad apie 30 proc. jų darbo krūvio išeikvoja tie, kurie neatvyksta į konsultaciją jiems paskirtu laiku. Tai, man atrodo, toks procentas yra reikšmingas“, – sakė parlamentarė.