Pirkėjai gali rinktis, kokius kiaušinius pirkti
Jau tikriausiai daugelis lietuvių žino, kad kiaušiniai, kuriuos perkame, skiriasi ne tik spalvomis. Jie turi specialų žymėjimą – skaičiumi 3 žymimi narvuose laikomų vištų kiaušiniai, skaičiumi 2 – ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai, 1 reiškia laisvėje auginamų vištų kiaušinius, 0 žymimi ekologiški kiaušiniai. Nors prekybos centruose vis dar didesnis pasirinkimas narvuose ir ant kraiko laikomų vištų kiaušinių, bet galima rasti tiek laisvėje, tiek ekologiškai augintų vištų kiaušinių.
Žinoma, jų kaina kartais skiriasi visu euru. Kai vis daugiau žmonių susiduria su klausimu, kaip apskritai prasimaitinti neįlindus į skolas, veikiausiai vištų kančios jiems mažai rūpi. Patys gyventojai neslepia – tokį vištų auginimo būdą skatina pati visuomenė, rinkdamasi pigesnį produktą iš galimų.
Tačiau kai kada gyventojai nelabai žiūri ir į kainas, o tiesiog sako, kad ne visada turi pasirinkimą nepirkti nelaisvėje augintų vištų kiaušinių.
Į tai itin aštriai sureagavo garsus kulinaras, „Amandus“ restorano virtuvės šefas ir vadovas Deivydas Praspaliauskas.
„Išsiplaukite galvą ir nebesiteisinkite, kad nėra tiekėjų – rinkoje jų tikrai yra“, – sako D. Praspaliauskas.
Tiesa, paaiškėjo, kad iš tiesų dideliais kiekiais tiekti kokybiškų kiaušinių dar visai neseniai tiesiog nebuvo kam.
Apie tai prakalbo „Delano“ restorano atstovai.
„Narvuose laikomų vištų kiaušinių nebenaudojame nuo 2022 m. liepos. Pradžioje buvo sudėtinga, kadangi nebuvo tokių tiekėjų, kurie galėjo užtikrinti mūsų poreikį“, – sako restoranų tinklo komercijos vadovė Auksė Mikelaitienė[1].
Vištos narvuose nemato saulės šviesos
Kaip sako gyvūnų gerovės organizacija „Tušti narvai“, kiekvienas turėtų pamatyti, kas slepiasi už 3 numeriu pažymėto kiaušinio. O tai – kančia, gyvenimas smarvėje, ribotame plote, žaizdos nuo narvo virbų, jokios saulės, žolės ar žemės.
„Atkeliavę iš industrinių paukštynų, kuriuose per pusantrų savo gyvenimo metų narvuose laikomos vištos niekada nepamato saulės šviesos ir nepajunta žemės po kojomis. Tokia yra kiaušinių, pažymėtų „Nr. 3“, tikroji kaina. Narvuose vištos kenčia patirdamos didžiulį stresą, jų gerovė tokiomis sąlygomis negali būti užtikrinta“, – teigia„Tušti narvai“[2].
Kaip sako „Kiaušinių kainos“ koordinatorius Tomas Byčkovas, šiuo metu apie kaip 80 proc. vištų dedeklių yra laikomos narvuose. Tai – beveik 2,5 milijono vištų.
„Jos yra taip sugrūstos, kad negali net išskleisti sparnų. Visą gyvenimą vištos praleidžia ant vielų, todėl kojų pėdos deformuojasi. Jos niekada neišvysta saulės šviesos. Tokiomis sąlygomis laikomos vištos negali patenkinti nė vieno iš savo natūralių poreikių, kurie niekur nedingsta įkinkius jas į pramoninę paukštininkystę. Tai sukelia didelį stresą ir jos kenčia“, – sako aktyvistas[3].
Vilniaus centre surengė kruviną performansą – vaizdavo įkalintas vištas
Ne tik kalbomis „Tušti narvai“ bando atkreipti gyventojų dėmesį. Užsienyje gyvosios gamtos aktyvistų taip mėgiami ekstremalūs performansai atkeliavo ir į Lietuvą. Trys profesionalios gimnastės, apsitaisiusios rūbais, primenančiais iškankintų ir išpešiotų vištų kūnus, narvuose bandė pavaizduoti, su kuo kasdien susiduria pustrečio milijono vištų visame pasaulyje.
„Norėdami parodyti, kokiomis žiauriomis sąlygomis narvuose yra laikomos vištos, nusprendėme pasitelkti meną.
Lietuvoje tai dar nematytas performansas.
Norėjome, kad realių paukštynų vaizdų nematę gyventojai, stebėdami pasirodymą, suprastų, kokiai amžinai kančiai už grotų yra pasmerktos vištos.
Pasirodymą sustiprinome naudodami realius garsus iš paukštynų, kuriuose girdimos vištos laikomos narvuose. Taip galėjome dar labiau perteikti tikrąją vištų dedeklių kančią“, – apie pasirodymą pasakoja organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė[4].
Prieš narvuose laikomas vištas judėjimai vyksta visame pasaulyje
Lietuva toli gražu nėra išskirtinė savo nuotaikomis dėl narvuose laikomų vištų ir jų kiaušinių. Tiesą sakant, mes net atsiliekame nuo kitų pasaulio šalių, kurios ėmėsi gerokai drastiškesnių žingsnių.
Štai Danija jau nuo šių metų pradeda narvuose laikomų vištų skaičiaus mažinimą ir iki 2035 planuoja visiškai atsisakyti narvuose laikomų vištų ir jų kiaušinių.
Danijos maisto pramonės ministras Rasmusas Prehnas nusprendė uždrausti narvinių kiaušinių gamybą Danijoje nuo 2023 m.
„Džiaugiamės pagaliau matydami narvinių kiaušinių gamybos pabaigos datą Danijoje ir siaubingų kiaušinius dedančių vištų gyvenimo sąlygų pabaigą. Tai pakelia pagrindines gyvūnų gerovės kartelę Danijos paukštininkystės sektoriuje“, – sakė Britta Riis, Danijos gyvūnų apsaugos generalinė direktorė. Tiesa, gyvūnų aktyvistai pripažįsta, kad norėtų greitesnio vištų laikymo narvuose draudimo, tačiau sako suprantantys, kad tokio masto pokyčiai užtrunka[5].
Europos Parlamentas uždraus vištas narvuose nuo 2027 metų
Europos Parlamentas paragino per ateinančius 6 metus nutraukti auginimą narvuose. Europos Parlamento nariai didžiule balsų dauguma nubalsavo už draudimą naudoti narvus gyvulininkystėje iki 2027 m.
Nors ES jau anksčiau uždraudė naudoti narvus su baterijomis, kampanijos dalyviai teigė, kad to nepakako, turint omenyje, kad visoje Europoje konkurencijos sąlygos nevienodos, kai kurios šalys jau nesilaiko ES įstatymų.
Europos Parlamente 2017 m. įkurta ūkininkavimo be narvelių darbo grupė aktyviai remia iniciatyvą „Pabaigti narvų amžių“, o balandį 101 europarlamentaras iš įvairių politinių partijų pasirašė paramos laišką, skirtą ES komisarams[6].
