Neatrastas Utenos kraštas: ką pamatyti, ką aplankyti ir kur pavalgyti?

Dienos kelionė Utenoje – turizmas kitaip

Planuojate trumpą kelionę, bet nežinote kur? Atsibodo dešimtis kartų aplankyti Lietuvos kurortai ar didmiesčiai? Utenos kraštas kaip tik jums!

Laimės miestu vadinama Utena iki šiol nėra tradicinė Lietuvos turistų kryptis. Čia nerasite sanatorijų kompleksų, jūros ar tūkstančius hektarų aprėpiančių marių. Tačiau turtingą istoriją turintis Aukštaitijos kraštas jums pasiūlys tikrų šalies perlų, kurie slypi ne grandiozinėse turistų bazėse ar barų alėjose, o nuoširdžiuose šio krašto žmonėse.

Utenoje svečius pasitiks geriausi ne tik krašto, bet ir Lietuvos amatininkai, tautodailininkai bei virtuvės meistrai. O kelionę vainikuos neregėto skonio kardamoninės bandelės, kurių parsivežę galėsite pavaišinti net ir išrankiausius smaližius.

Vaikutėnai – vieta, kurioje Velykos trunka ištisus metus

Norite Velykas atšvęsti liepos viduryje? Šalia Utenos esantys Vaikutėnai yra vieta, kurią turite būtinai aplankyti. Mat šios gyvenvietės laisvalaikio centre, šių metų pradžioje duris atvėrė tikro Lietuvos perlo – Odetos Tumėnaitės–Bražėnienės galerija. Čia rasite per tris tūkstančius įspūdingiausių margučių bei klodus karpinių.

Tai unikali Lietuvos vieta, kurioje degančiomis akimis spinduliuojanti Odeta jums ne tik papasakos apie tradicines Velykas su sviestiniu avinėliu bei karpiniais ant langų, tačiau ir išmokys jus visa tai padaryti. Odetos puoselėjama galerija skirta ne tik pasigrožėti, bet ir padirbėti. Tad per geras 20 minučių jūsų rankomis jau bus sukurtas unikalus karpinys, kuriuo galėsite papuošti savo tradicinį Velykinį stalą.

O pati O. Tumėnaitės–Bražėnienės galerija yra ne šiaip eilinė vieno kaimo darbų paroda. Čia rasite – ir Bulgarijoje pirktą kiaušinį su perpieštu Henri Matisse‘o paveikslu, ir margutį iš Velykų nešvenčiančio Balio, ir net kiaušinį su išskutinėtu pačios tautodailininkės portretu.

Kaip portalui 77.lt teigė O. Tumėnaitė-Bražėnienė josios darbų parodos buvo eksponuojamos ne tik visoje Europoje, bet ir kituose žemynuose.

Raganų muziejus Pačkėnų kaime

Susiruošėte paskraidyti, paburti ar užvalgyti raganų košės su čirviniais blynais? Tęskite kelionę kitame prie Utenos esančiame kaime – Pačkėnuose. Čia aktyvi vietos bendruomenė prieš kelis metus įkūrė pirmąjį raganų muziejų Lietuvoje. Pradžioje vietos gyventoje Judita muziejui padovanojo kelias dešimtis savo sukurtų raganų, o šiandien jos į muziejų atskrenda iš viso pasaulio.

Buvusiame kaimo mokyklos pastate įsikūrė lietuviškasis Hogvartsas, kuriame nors akimirkai galėsite pasijausti Hario Potterio bendraklasiu. Vietinė ragana atliks magijos istorijos pamokas, išmokins išsipildyti norus bei pasigaminti laumės juostą.

Šimtai raganų, šluotos, katinai, burtai ir nuostabaus skonio košė praskaidrins bei praskraidrins jums dieną.

Kaip atsirado Utena?

Tęsdami kelionę po Aukštaitiją, atvykime į pačią Uteną. Dešimtas pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas turi turtingą pirklių praeitį persipynusią su Utenos dvaro istorija.

XV a. Krašuonos ir Vyžuonos upių santakoje kūrėsi gyvenvietė, pastatoma bažnyčia. Gyvenvietė su aplink esančiomis žemėmis sujungiama į vieną vienetą - Utenos dvarą valdomą Lietuvos Didžiojo kunigaikščio. Dvaras buvo vadinamas LDK stalo dvaru.
XIX šimtmetyje dvarą nupirko Aleksandras Bolcevičius ir perstatė visą dvaro ansamblį, kurio pagrindiniame pastate – dvaro sodybos rūmuose tarpukaryje įkurta „Saulės“ gimnazija.

Nuo to laikotarpio iki šių dienų stovi renovuoti dvaro sodybos rūmai, kuriuose šiandien veikia Utenos švietimo centras ir jo padalinys - regioninis atviros prieigos STEAM centras.

Atvykus į šį dvarą jus pasitiks pačio Bolcevičiaus žmona Teodora, kuri jums išsamiai papasakos krašto istoriją.

Utena laimės miestas – kodėl?

O jei užduosite sau klausimą kodėl Utena tapo laimingiausiu Lietuvos miestu, jums reikės pakeliauti ir po miesto centrą. Mat čia savo akimis įsitikinsite, kad Utena turi ne vieną simbolį nešantį laimę.

Prie turizmo centro jus pasitiks amžinasis keliautojas, o patrynus jo skulptūrą išsipildys jūsų noras. Kitas laimę nešantis atributas guli Turgaus aikštėje. Centre įmontuota pasaga simbolizuoja šalies apklausų rezultatus – Utenos gyventojai yra patys laimingiausi.

Ir visai čia pat įrengtas bronzinės širdies siluetas simbolizuojantis didų kardiologą uteniškį Bernardą Louną gavusį Nobelio premiją.

Kardamoninės bandelės dėl kurių sugrįšite į Uteną

Dar neišėjus iš Turgaus aikštės „privaloma tvarka” turite užsukti į „Aikštės kepyklėlę” ir nusipirkti kibinų bei nepakartojamų kardamoninių bandelių. Tiesa nepavėluokite, nes dienos antroje pusėje produkcijos tiesiog nebebus.

Čia su komanda plušantis kepyklėlės savininkas Tomas paaiškino kodėl taip yra. „Mes savo produkcijos nepardavinėjame antrą dieną, tiesiog garantuojame klientui, kad jie gaus tik šviežią tos dienos produktą. Tad ir pagaminame paprastai šiek tiek mažiau nei yra norinčių pirkti, tam kad nereikėtų nieko išmesti.

O visas mūsų asortimentas pagamintas iš natūralios bei aukščiausios rūšies produkcijos. Kaip kūrėme verslą kėlėme tikslą, kad turime daryti tokią produkciją, kurią valgytume patys ir žinotumėme, kad ji yra ir skani, ir kokybiška. Nuo pat pradžios iki dabar visame procese dalyvaujame su žmona patys ir viską darome su meile. Džiaugiuosi, kad tai pavyko, o vis sugrįžtantys klientai iš įvairių miestų tikrai paglosto širdį”,- portalui 77.lt teigė Tomas.

Utena savo skoniais gali nublokšti ir į Prancūziją

Jei kiekvienam lietuviui yra žinomi raguočiai jaučiai ir automobiliai limuzinai, tai limuzino veislės jaučiai tikrai ne dažnam. Tai sena prancūzų išvesta jaučių veislė gurmanams. Limuzinų mėsa ir iš jos iškepti steikai yra vieni populiariausių viso pasaulio gurmanų patiekalų.

Būtent tokios mėsos galima rasti šalia Utenos esančiame Leliūnų kaime, kur yra įsikūręs ekologiškas „Kinderio limuzinų” ūkis. Čia šeimininkaujantis Mindaugas ne tik parduos kokybiškos limuzinų mėsos, bet ir pavaišins jos gaminiais. Kaip teisingai kepti steikus žino tikrai ne kiekvienas, tad ūkininkas Mindaugas mielai praveda kepimo kursus, supažindina su tinkamu garnyru ir mielai aprodo kur ir kokiomis sąlygomis auginami limuzinai.

Vytauto Valiušio keramikos muziejus: čia atvažiuoti tiesiog būtina

Jei galvojate, kad mūsų tautodailė niūri, o muziejų lankymas yra nuobodus laiko švaistymas- puodynių muziejus Leliūnuose ir jo šeimininkas Vytautas yra kuo puikiausias įrodymas, kad klystate.

Tūkstančiai įvairiausių molinių puodynių, žvakidžių ir kitų dirbinių yra nepakartojami mūsų tautodailės dirbiniai. Tačiau muziejaus šeimininkas ir jo charizma jus privers juoktis garsiau nei gera komedija ar anekdotų vakaras. Nestokojantis nei energijos, nei humoro Vytautas Valiušis jūsų ekskursiją tarp molinių dirbinių pavers nepamirštama ir už pilvo verčiančia susiimti patirtimi. Taip pat šiame muziejuje galėsite įsigyti unikalių jo dirbinių bei išmokti žiesti puodus patys.

Dauniškio ežeras ir šokantis fontanas – puiki vieta vakarui Aukštaitijoje

Po dienos kelionių tarp amžinų Velykų, raganų, Valiušio puodynių, pavalgius limuzinų steikų bei pasikrovus laimės Turgaus aikštėje dieną Utenos krašte galite vainikuoti atsipalaiduojant prie Dauniškio ežero. Čia įrengtas puikus paplūdimys, kur galite ne tik pasimaudyti, bet ir pajodinėti žirgais. O vakarėjant Dauniškio ežeras pradeda šokti – teigiama, kad čia įrengtas vienas geriausių Lietuvoje šokančių fontanų. Tai bus puiki vasariška atgaiva po kelionės Aukštaitijoje.