Neaiškumai dėl karo scenarijaus: kaip dirbtų mūsų medikai?

Iki šiol neaišku, kaip turėtų dirbti ligoninė ir PSPC karo atveju

Ukrainoje vykstantis karas prabudino visą Europą, o ypatingai – arčiausiai esančius kaimynus, tarp jų – ir Lietuvą. Susizgribta, kad įvykus ekstremalioms situacijoms, o neduok Dieve, prasidėjus karui, būtume pasiruošę ne kažin kaip. Valstybės ir visuomenės saugumo klausimai pastaraisiais metais tapo itin aktualūs, o ėmus nagrinėti situaciją iš esmės darosi akivaizdu, kad trūksta vis dar labai daug informacijos, net ir tokios būtinos, kaip kad ir tai, kaip turėtų dirbti medikai ekstremalios situacijos arba karo atveju.

Kėdainiuose apsilankiusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė vizitavo ir Kėdainių ligoninėje bei PSPC. Gana simboliška, kad savo darbą analizuojant šalies gydymo įstaigų pasirengimą karui ir ekstremaliosioms situacijoms ji pradėjo nuo Kėdainių.

„Klausimai yra mums nauji, sakau atvirai. Kalbėdami apie sveikatos priežiūros įstaigas anksčiau kalbėdavom eapie darbo efektyvumą, teikiamas paslaugas, įrangos modernizavimą. O dabar kalbame apie ligoninės pasirengimą karinei situacijai. Kas galėjo pagalvoti, kad apie tai kalbėsime“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Kartu su Kėdainių ligoninės vadove Asta Šakickiene ir Kėdainių PSPC vadove Joana Kleiviene ministrė apžiūrėjo po visu pastatu esančius rūsius, į kuriuos, esant reikalui, būtų galima perkelti ligonius, medikus ir tęsti darbą.

Kėdainiuose apsilankiusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė vizitavo ir Kėdainių PSPC ir ligoninėje

Jai šias gydymo įstaigas ir jų problemas pristatė šių įstaigų vadovės Joana Kleivienė (kairėje) ir Asta Šakickienė (centre)./ Eglės Kuktienės nuotr.

„Mūsų ligoninės slaugos ir terapijos skyriuose 60 procentų ligonių yra nevaikštantys. Reiškia, kad karo atveju juos visus reikėtų perkelti į rūsį ir teikti pagalbą jiems čia. Operacinę galima padaryti apačioje, vanduo, kanalizacija, elektra yra. Reikėtų bendro remonto, investuoti į ventiliacinę sistemą“, – kalbėjo A. Šakickienė pasakodama, kad ligoninės rūsio sienos yra tikrai storos, langai – tik vietomis ir nedideli, tad saugu būtų juos uždengus smėlio maišais. Taip pat iš rūsio yra keletas išėjimų.

Vis dėlto dabar po ligonine esantys rūsiai yra tikri rūsiai – sunku būtų įsivaizduoti juose gydymą ar operacijas. Tam, kad būtų galima iš tiesų normaliai ten dirbti medikams, reikia investicijų.

„Skaičiuojame, kad minimaliai reikėtų apie 2 mln. eurų, kad būtų galima sutvarkyti rūsius, įrengti deguonies tiekimą, ventiliacinę sistemą. Tai čia toks minimalus planas. Galima, aišku, norėti ir daugiau – pilnai įrengti operacines. Tačiau dabar tai tik norime sutvarkyti taip, kad suteiktume pagalbą, išgyventų pacientai ir išgyventume patys, taip pat, kad dalis pacientų galėtų ilgesniam laikui pasilikti ligoninės patalpose“, – sakė A. Šakickienė.

Sunku įsivaizduoti operacijas ligoninės rūsiuose

Vis dėlto dabar po ligonine esantys rūsiai yra tikri rūsiai – sunku būtų įsivaizduoti juose gydymą ar operacijas. Tam, kad būtų galima iš tiesų normaliai ten dirbti medikams, reikia investicijų.

PSPC vadovė Joana Kleivienė atkreipė dėmesį, kad visgi iki šiol nėra aišku, kaip iš tiesų turėtų dirbti sveikatos priežiūros įstaigos ir patys medikai karo atveju. Atrodo, kad to nežino ir Kėdainių sveikatos įstaigas koordinuojantis Kaunas.

„Paklausę, ką PSPC turėtų daryti karo atveju, gavome atsakymą, kad tą patį, ką ir dabar. Vis dėlto aš nelabai įsivaizduoju pacientų konsultavimo kabinetuose karo atveju. Pas mus dirba daug medikų, kurie tikrai galėtų gelbėti žmones karo atveju, padėti ligoninei, padėti pacientams“, – sakė J. Kleivienė.

Jai antrino ir ligoninės vadovė A. Šakickienė, sakydama, kad kol kas teoriškai žino, jog ekstremaliu atveju ligoninė turėtų priimti kažkiek pacientų, tačiau neaišku, nei iš kur, nei kokių, nei kiek tiksliai.

Kartu su Kėdainių ligoninės vadove Asta Šakickiene ir Kėdainių PSPC vadove Joana Kleiviene ministrė apžiūrėjo po visu pastatu esančius rūsius, į kuriuos, esant reikalui, būtų galima perkelti ligonius, medikus ir tęsti darbą./E. Kuktienės nuotr.

Maža to, neaišku ir kaip dirbtų patys medikai – didelė dalis medikų dirba ne vienoje gydymo įstaigoje, ir kiekvienoje jų jie yra pasirašę mobilizacijos dokumentus. Tad kur iš tiesų karo atveju turėtų dirbti medikai, iki šiol lieka taip ir neaišku.

„Yra ir daugiau klausimų. Tarkime, elektroninės sistemos su pacientų duomenimis – jos medikams yra labai svarbios, ten visa paciento istorija, kurią būtina žinoti. Karo atveju, jei nutrauks ryšius, ką tada reikės daryti? „Kėdainių vandenys“ yra įsipareigoję mums vandenį tiekti, bet vėl – juos gali atkirsti. O jei neatkirs, vandenį jie atveš, o kaip mes jį į sistemą paduosime? Netoli mūsų yra geležinkelis, kuro bazė, galų gale yra ta pati „Lifosa“, kurią pažeidus atsirastų cheminė tarša. Kur tada tokiu atveju pacientams ir medikams evakuotis? Niekas nežino iki šiol“, – aktualias problemas nurodė ligoninės direktorė.

PSPC vadovė Joana Kleivienė atkreipė dėmesį, kad visgi iki šiol nėra aišku, kaip iš tiesų turėtų dirbti sveikatos priežiūros įstaigos ir patys medikai karo atveju.

SAM ir vidaus reikalų ministerijos sprendimai: ar pakaks pasiruošimo ekstremalioms situacijoms?

Nors sveikatos priežiūros įstaigų pasiruošimas karui neabejotinai yra Vidaus reikalų ministerijos kuruojamas klausimas, Sveikatos apsaugos ministeriją jis taip pat liečia tiesiogiai. Tik, žinoma, SAM apie tai su krašto gydymo įstaigomis nesikalbėjo.

Paaiškėjo ir tai, jog ligoninė ir PSPC net neturi lėšų rengti mokymus ir pratybas, kurios yra tiesiog būtinos. Dėl šios priežasties, taupydamos pinigus, gydymo įstaigos prašo tiesiog iš geros valios padėti ir mokymus pravesti pas save dirbančius geriau apmokytus medikus.

Tiek pirmoji pagalba, tiek pacientų rūšiavimas, tiek evakuacija ir pareigų pasiskirstymas ekstremalios situacijos metu yra nuolatinių įgūdžių atnaujinimo reikalaujančios situacijos, kurias suvaldyti, iš tiesų įvykus baisiausiam scenarijui, dar trukdytų ir žmogiškasis faktorius.

Dėl to buvo sutarta, kad pratybos yra absoliučiai būtinos ir turi vykti periodiškai.

„Panašu, kad reikia kalbėtis su SAM. Praktinių klausimų yra nemažai: dėl medikų priskyrimo vienai ar kitai gydymo įstaigai, dėl ekstremalios situacijos scenarijaus parengimo, galų gale pačių medikų pasirengimo. Turime dirbti pagreitintu režimu, nes laiko labai daug neturime“, – sakė A. Bilotaitė, tačiau pagyrė, kad Kėdainių gydymo įstaigos tiek, kiek galėjo pačios, jau pasidarė – rūsius išsivalė, susitvarkė, kai kurias patalpas rūsiuose savo jėgomis susiremontavo ir atnaujino.

Vis dėlto pasiųsta aiški žinutė, kad be centrinės valdžios pagalbos tinkamai ekstremalioms situacijoms pasiruošti pačios gydymo įstaigos tikrai nepajėgs.