Kitais metais įsigalioja nauja Skaidraus atlygio direktyva, kuri drauge leis išsiaiškinti, kiek uždirba kolegos
Lietuvoje vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas išlieka opia problema. Šiuo metu vidutinis atlyginimų atotrūkis siekia apie 13 proc., tačiau tam tikrose amžiaus grupėse, ypač tarp 31–40 metų darbuotojų, jis yra dar didesnis. Tai dažnai siejama su tuo, kad moterys dėl šeimos pagausėjimo laikinai palieka darbo rinką, o vėliau grįžta į mažiau apmokamas pozicijas.
Europos Sąjungos (ES) Skaidraus atlygio direktyva, kuri įsigalios 2026 m., siekiama šią situaciją keisti[1]. Vienas pagrindinių jos tikslų – užtikrinti, kad vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas neviršytų 5 proc., nebent įmonės pateiks aiškų pagrindimą, kodėl vieni uždirba kur kas daugiau nei kiti. Jei darbdaviai nesilaikys naujųjų reikalavimų, jiems grės sankcijos, įskaitant kompensacijų mokėjimą nuskriaustiems darbuotojams.
Nors direktyva įpareigoja įmones didinti skaidrumą, ji taip pat atvers duris sužinoti kolegų atlyginimus. Viešai skelbiama informacija apie vidutinius atlyginimus tam tikrose pareigose gali leisti darbuotojams netiesiogiai nustatyti kolegų darbo užmokestį ir taip juos palyginti su savo atlyginimu.
Be to, darbdaviams bus draudžiama klausti kandidatų apie jų ankstesnį darbo užmokestį, kad nauji darbuotojai nebūtų vertinami pagal buvusį atlyginimą, kuris galėjo būti mažesnis dėl diskriminacinių priežasčių.
Darbuotojai retai išdrįsta skųstis dėl nesąžiningų atlyginimų skirtumų
Nepaisant aiškių statistinių duomenų apie akivaizdų atlyginimų atotrūkį, skundų dėl diskriminacijos darbo užmokesčio srityje Lietuvoje pasitaiko labai mažai. Specialistai mano, kad darbuotojai dažnai nesiryžta kreiptis dėl kelių priežasčių. Visų pirma, jie bijo galimų neigiamų pasekmių – darbdavio ar kolegų reakcijos, ar net galimo darbo netekimo.
Kita problema – informacijos trūkumas. Šiuo metu įmonės nėra įpareigotos viešai skelbti duomenų apie atlyginimus, todėl darbuotojai dažnai net nežino, ar jų atlyginimas yra mažesnis nei kolegų, atliekančių tą patį ar lygiavertį darbą.
Naujoji Skaidraus atlygio direktyva turėtų padėti pakeisti dabartinę padėtį, nes darbuotojams bus suteikiama daugiau galimybių ginti savo teises, o darbdaviai bus įpareigoti užtikrinti tolygų ir pagrįstą darbo užmokestį.
Darbo užmokesčio ataskaitas privalės skelbti ne visos įmonės
Pagal direktyvą, tik didesnės įmonės privalės reguliariai skelbti darbo užmokesčio ataskaitas. O tokių ataskaitų dažnumas priklausys nuo įmonėje dirbančių asmenų skaičiaus:
- Įmonės, turinčios 250 ir daugiau darbuotojų privalės skelbti darbo užmokesčio ataskaitas kasmet nuo 2027 m.
- Įmonės su 150–249 darbuotojais turės pateikti ataskaitas kas trejus metus nuo 2027 m.
- Įmonės su 100–149 darbuotojais įpareigotos skelbti duomenis kas trejus metus nuo 2031 m.
Ši prievolė gali būti išplėsta nacionaliniu lygmeniu, jei bus nuspręsta, kad daugiau įmonių turėtų dalyvauti skaidrumo didinimo procese. Tai gali reikšti papildomas administracines išlaidas verslui, tačiau kartu užtikrins didesnį teisingumą darbo rinkoje.
Jeigu įmonės ataskaitoje bus nustatyta, kad vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas viršija 5 proc. ir nėra pagrįstas objektyviais kriterijais, įmonė turės imtis veiksmų:
- Pakoreguoti atlyginimus, t. y., padidinti atlyginimus mažiau uždirbantiems darbuotojams, kad skirtumas būtų sumažintas iki leistino lygio.
- Išmokėti kompensacijas darbuotojams, kurie per tam tikrą laikotarpį gavo nepagrįstai mažesnį darbo užmokestį.
- Mokėti baudas, jei nebus imtasi veiksmų, skirtų atlyginimų atotrūkiui pašalinti.
Tai reiškia, kad darbdaviai turės ne tik stebėti darbo užmokesčio politiką, bet ir aktyviai ją koreguoti, kad būtų išvengta rimčiausių sankcijų.
„Vienodos vertės“ darbo sąvoka vis dar kelia klausimų
Vienas iš sudėtingiausių direktyvos aspektų – „vienodos vertės“ darbo apibrėžimas. Direktyvoje numatyta, kad vienodos vertės darbą atliekantys darbuotojai turi gauti vienodą atlygį, net jei jų pareigybės yra skirtingos.
Pavyzdžiui, sandėlininko ir klientų aptarnavimo specialisto darbas gali būti vertinamas kaip vienodos vertės, jei reikalavimai įgūdžiams, patirčiai ir atsakomybei yra panašūs. Tačiau šis aspektas kelia daug diskusijų, nes vertės nustatymas gali skirtis priklausomai nuo sektoriaus ir įmonės politikos.
Žvelgiant apskritai, ekspetų nuomonės dėl naujausios direktyvos yra gan įvairios. Vieni mano, kad ji taps svarbiu žingsniu siekiant sąžiningesnio darbo užmokesčio, nes privers įmones skaidriau nustatyti atlyginimus ir pašalinti diskriminaciją. Tačiau skeptikai teigia, kad direktyva gali sukelti papildomą administracinę naštą ir riboti įmonių lankstumą. Negana to, neaišku, kodėl būtent 5 proc. skirtumas laikomas kritine riba.
Be to, kai kurie nerimauja, kad naujas reguliavimas gali skatinti darbdavius vengti atlyginimų didinimo. Juk jeigu įmonėje atlyginimai keliami tik tam tikrai darbuotojų grupei, gali būti viršijama 5 proc. riba, o tai sukels papildomų problemų.
Vis dėlto direktyvos šalininkai teigia, kad objektyvūs darbo užmokesčio didinimo kriterijai bus aiškiai apibrėžti, todėl atlyginimų politika taps skaidresnė ir mažiau priklausys nuo vadovų subjektyvių sprendimų.
