Parlamentarai susikibo dėl naujo projekto lengvinti sąlygas vėjo parko konkurso dalyviams
Seimas ketvirtadienį pritarė atnaujintoms konkurso sąlygoms dėl antrojo 700 megavatų galios vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje. Nors sprendimą lydėjo karštos politinės diskusijos, jį palaikė 88 parlamentarai, 18 buvo prieš, o 13 susilaikė. Už balsavo valdantieji socialdemokratai, „Vardan Lietuvos“ frakcija, taip pat opoziciniai konservatoriai ir liberalai. Tuo metu „aušriečiai“, „valstiečiai“ ir kai kurie Mišrios grupės nariai reiškė nepritarimą ar abejones.
Ekonomikos komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius siūlė klausimą apskritai išbraukti iš darbotvarkės. Jis pabrėžė esąs už jūros vėjo energetiką, tačiau ragino palaukti, įsiklausyti į sausumos vėjo ir saulės energetikos atstovų nuogąstavimus ir ieškoti balanso[1].
Dar griežčiau pasisakė „aušrietis“ Aidas Gedvilas, raginęs balsuoti prieš projektą dėl neaiškios finansinės naudos ir rizikos sustabdyti sausumos vėjo plėtrą. Jo teigimu, valstybės skatinimas projektuotojui numatytas net ir tuo atveju, jei investicijos atsipirktų anksčiau, o institucijos nepateikė išsamios kaštų ir naudos analizės.
Konservatorius Jurgis Razma pripažino, kad dalis jo frakcijos narių baiminasi, jog net ir atnaujinus sąlygas konkursas gali likti be dalyvių. Vis dėlto jis pasirinko balsuoti už, nes alternatyva – viso konkurso atsisakymas. J. Razma taip pat pabrėžė, kad energetikos ministras prisiėmė asmeninę atsakomybę: jei konkursas neįvyktų, tai esą reikštų ir ministro atsistatydinimą.
Dalyviams numatytos palankesnės sąlygos
Pakeitimai konkurso sąlygose gana reikšmingi: dalyvių registracijos laikotarpis sutrumpintas nuo 120 iki 90 dienų, o pats konkursas įvyks tik tuo atveju, jei jame dalyvaus bent du pretendentai. Taip pat nuo 23 iki 8 metų sutrumpintas elektros kainos indeksavimo laikotarpis, o skatinimo tarifas vystytojui bus mokamas net 15 metų – nepriklausomai nuo to, ar investicijos atsipirks anksčiau.
Numatyti ir vienodi elektros gamybos ribojimai visiems atsinaujinančios energijos parkams esant elektros pertekliui. Be to, vystytojai privalės naudotis Lietuvos uostų infrastruktūra, o su elektros perdavimo operatoriumi „Litgrid“ turės pasirašyti prijungimo sutartis per trejus ar ketverius metus nuo leidimo gavimo.
Pirmasis bandymas įgyvendinti šį konkursą žlugo pernai, nes nesusirinko minimalus dalyvių skaičius. Vėliau pakartotinai skelbtas aukcionas šių metų pradžioje buvo sustabdytas, siekiant peržiūrėti sąlygas ir sumažinti galimą projekto poveikį elektros kainoms. Dabar, Seimui pritarus pataisoms, Vyriausybė turi iki birželio 10 d. priimti sprendimą dėl konkurso atnaujinimo. Energetikos ministro atstovė patvirtino, kad naujasis konkursas turėtų būti paskelbtas iki birželio vidurio, o vėjo parkas veiklą pradėtų 2033 metais.
Tuo tarpu jau birželį Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) planuoja atnaujinti antrąjį 700 MW galios jūros vėjo parko konkursą, kurį buvo sustabdžiusi sausį. VERT vadovas Renatas Pocius teigia, kad konkursas turi būti įvykdytas iki metų pabaigos, nes iki 2025-ųjų pabaigos galioja Europos Komisijos patvirtinta 193 mln. eurų valstybės pagalbos schema[2].
Konkurso sąlygos buvo miglotos
Savo ruožtu dar ne per seniausiai energetikos ekspertas Martynas Nagevičius sukritikavo antrąjį jūrinio vėjo parko konkursą Baltijos jūroje, teigdamas, kad jo sąlygos gali būti nepalankios vartotojams ir esą labiau pritaikytos „Ignitis“ grupei. Pasak jo, leidimas aukcionui vykti su vienu dalyviu ir per aukštos kainų lubos gali lemti brangius įsipareigojimus – net iki 3,5 mlrd. eurų per 15 metų. Taip esą eliminuojama konkurencija ir atbaidomi privatūs investuotojai.
Po kilusio ažiotažo ekspertas tikino, kad buvo neteisingai suprastas – jo tikslas esą buvo atkreipti dėmesį į konkurso trūkumus, o ne smerkti projektą. Nagevičius pabrėžė, kad palaiko jūrinės vėjo energetikos plėtrą, tačiau pasisako už skaidresnes sąlygas, daugiau konkurencijos ir vartotojų apsaugą. Jis kritikavo žiniasklaidą dėl iškraipytų citatų ir kaltinimų, kurių, jo teigimu, nebuvo.
Reaguodama į kilusias diskusijas, Vyriausybė nusprendė laikinai stabdyti konkursą ir peržiūrėti jo sąlygas. Tuo metu Švedija dėl saugumo sumetimų atsisakė jūrinių vėjo parkų Baltijos jūroje.
VERT nedraugiškai keitė žaidimo taisykles?
Dar lapkritį užvirė diskusija, kad VERT pakeitė jūrinio vėjo parko konkurso taisykles po to, kai ankstesnis aukcionas neįvyko – jame dalyvauti panorusi buvo tik viena įmonė. Anksčiau galiojo reikalavimas, kad konkurse turi dalyvauti bent du dalyviai, tačiau ši sąlyga buvo panaikinta, leidžiant konkursą rengti net ir tuomet, kai susidomėjimą pareiškė tik vienas dalyvis.
Taip pat buvo pakoreguotos elektros pardavimo kainų ribos – jos padidintos nuo 64–107 Eur iki 75–126 Eur už megavatvalandę. Buvo nustatyta, kad valstybė padengs investuotojo nuostolius, jei rinkos kaina bus mažesnė už sutartą, o esant didesnei kainai, skirtumas turės būti grąžinamas valstybei.
Šie pakeitimai sukėlė diskusijas dėl konkurencijos skaidrumo – kritikai pabrėžė, kad pakėlus kainas ir sušvelninus reikalavimus, konkursas tapo patrauklesnis mažam ratui žaidėjų, o pagrindinis tikslas – užtikrinti kuo pigesnę elektrą vartotojams – galėjo likti nuošalyje.
