<h2>Konspiracinės teorijos tampa tikrove: vaikus pasiruošę sekti implantuodami <em>čipus</em></h2>
<p>Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) organizacija su jos įkūrėju Klausu Švabu priešakyje duoda peno konspiracinių teorijų šalininkams. Tačiau dėsninga, kad kai kurios teorijos nelieka tik teorijomis, o virsta pritrenkiančia realybe. Viena iš tokių – sekimo mikroschemų implantavimas vaikams. Tai yra viena iš naujausių Pasaulio ekonomikos forumo politikų, kuriomis siekiama sunormalizuoti asmenų sekimą[1]. </p>
<p>Pasaulio ekonomikos forumo tinklaraštyje nagrinėta tema akimirksniu sulaukė daugybės dėmesio tiek iš tokios idėjos entuziastų, tiek ir iš kritikų bei tų, kurie jau ne vienerius metus dalijasi konspiracinėmis laikytomis teorijomis apie pasaulio galingųjų siekius <em>sučipuoti</em> žmoniją.</p>
<p>Sulaukus neigiamos visuomenės reakcijos, Pasaulio ekonomikos forumas suskubo raminti piliečius. Teigiama, kad tokios idėjos šiuo metu yra tiesiog aptariamos ir su jomis susipažįstama.</p>
<p>Be to, internetiniame organizacijos puslapyje patalpintas straipsnis dabar jau yra papildytas prierašu, kuris ragina nesekti kontraversiškų informacijos kanalų ir skatina skaitytojus pačius susipažinti su pateikiama informacija.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/evangeline-shaw-y2xy8_3_9fc-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Vaikų čipavimas pateikiamas kaip neišvengiamybė</h2>
<p>Pasaulio ekonomikos forume svetainėje gvildenama vaikų čipavimo tema pradedama nuo teiginių apie virtualią ir patobulintą realybę.</p>
<p>Kaip teigiama įraše, tokios realybės technologijos gali pakeisti visuomenės ir atskirų žmonių gyvenimą, ypač paveikti mobilumo ir sveikatos priežiūros sritis[2]. </p>
<p>Akcentuojama, kad skirtingi klausos ir regos aparatai yra mūsų gyvenimo dalis, o ateityje implantacijos technologijos gali tapti norma, dėl to suinteresuotosios šalys turės susitarti, kaip etiškai paversti šias „nuostabias technologijas" mūsų gyvenimo dalimi.</p>
<p>Pateikiamas ir toks pavyzdys: daugelis vaikų, turinčių dėmesio sutrikimų, susiduria su sunkumais mokykloje; ateityje, turėdamas papildomas regos ir garso rekomendacijas, kurios blokuoja perteklinius dirgiklius, vaikas, turintis problemų, gali išmokti nurimti ir sėkmingai mokytis įprastoje ugdymo aplinkoje.</p>
<p>Šiuo atveju galime numanyti, kad minimas „blokatorius" būtų implantuojamas mikročipas ar kitoks „svetimas" įrenginys.</p>
<p>Pasaulio ekonomikos forumo tinklaraščio įraše toliau dėstoma, kad technologijos ateityje gali būti labiau susietos su kūnu, pavyzdžiui, kėdėje gali būti įmontuoti jutikliai.</p>
<p>Tokios idėjos skamba gąsdinančiai. Net ir pavyzdys su klausos aparatais arba akiniais nenuramina: jei tokie įrenginiai nėra invaziniai, <em>mikročipai </em>yra būtent tokie.</p>
<blockquote>
<p>Forumo straipsnyje net teigiama, kad akiniai yra laikomi mados dalyku, o ateityje, implantai taip pat gali tuo tapti[3].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/caleb-woods-vzildyoqn_u-unsplash-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kalbos apie žmonių čipavimą kelia nerimą </h2>
<blockquote>
<p>Pasaulio ekonomikos forumo organizacijos teigimu, <em>mikročipų</em> pritaikymas ateities kasdienybėje yra neišvengiamybė.</p>
</blockquote>
<p>Natūralu, kad tokių idėjų kritikai yra susirūpinę. Kyla klausimas tiek dėl privatumo, pilietinių teisių ir žmogaus autonomijos koncepcijos[4], tiek dėl bendro tokio koncepto pritaikomumo praktikoje ir to, kaip tai veiktų žmones. </p>
<p>Analogų tokiai ateities vizijai jau yra. Dar 2018 m. tūkstančiams švedų į kūną buvo implantuojamos mikroschemos. Taip buvo siekiama tiesiog patogumo: įtaisius <em>mikročipą</em>, žmonėms nebereikėjo nešiotis savo durų kortelių, asmens tapatybės dokumentų ir net traukinio bilietų[5]. Per keletą metų Švedijoje apie 3 000 žmonių po oda įsidėjo mikroschemą.</p>
<p>Vis dėlto, kalbant apie žmonių <em>sučipavimą</em> paliečiamas ne tik praktikos klausimas, bet ir daugybė kitų fizinių, socialinių ir etinių dilemų. Nors kalbama, kad <em>čipo</em> įdėjimas yra paprasta ir neskausminga procedūra, kokios yra ilgalaikės to pasekmės žmogaus kūnui, vis dar neaišku.</p>
<p>Svarbus ir socialinis aspektas. Žmonių <em>čipavimas</em> vis dar yra stigmatizuota tema. Be to, būtina atsižvelgti ir į etinę pusę[6].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/brian-kostiuk-s4jsvchycos-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Technologijos ir toliau plėtojamos</h2>
<p>Nepaisant galimų ir tikėtinų trikdžių, mokslininkai vis tiek kalba apie tai, kad jau netolimoje ateityje smegenų implantai gali padėti žmonėms geriau įsiminti, pavyzdžiui, slaptažodžius, o rankų skaitytuvai galės pakeisti raktus[7].</p>
<p>O pasaulio galingieji tokiomis idėjomis žavisi. Tikriausiai daugelis girdėjo apie konspiracinę teoriją, kuria teigiama, kad COVID-19 vakcinos yra Billo Geitso siekio <em>sučipuoti </em>žmoniją dalis. Vieni iš tokių kalbų juokiasi, kiti čia įžvelgia tiesos. Juk ne vienas pasaulio turtuolis domisi ir net investuoja į <em>čipavimo</em> technologijas.</p>
<p>Turtingiausias pasaulio žmogus, kompanijų „Tesla“, „SpaceX" ir „Neurolink" įkūrėjas Elonas Muskas taip pat plėtoja savo idėjas <em>čipavimo</em> srityje. Jo įkurta „Neuralink" kuria <em>čipus</em>, kurie būtų implantuojami į žmonių smegenis ir vienu metu įrašytų bei stimuliuotų smegenų veiklą.</p>
<p>Šią technologiją ketinama pritaikyti medicinoje, pavyzdžiui, gydant sunkius nugaros smegenų sužalojimus ir neurologinius sutrikimus[8], tačiau kokios iš tiesų bus šios technologijos galimybės, iki galo neaišku. </p>
