„Pirma kregžde“ apsiskelbė be reikalo
Vilniaus Laidojimo paslaugų centre nuo šių metų gruodžio pirmosios pradėjo veikti meno galerija. Laidojimo paslaugų centras teigia, kad tai esą yra pirmas projektas Lietuvoje, kai tokioje netradicinėje aplinkoje bus vykdomos meno parodos. Tačiau „pirma kregžde“ „laidotuvininkai“ apsiskelbė be reikalo. Mat juos jau senų seniausiai aplenkė krematoriumo Lietuvoje įkūrėjai.
Aplinka, kur žmonės atvežami kremuoti, ne mažiau neįprasta meno parodoms nei laidojimo namai. Kėdainiuose įsikūrusiame krematoriume pirmoji meno paroda buvo atidaryta dar 2013 metais, ir nuo to laiko jos, nuolat keičiamos ir atnaujinamos, vyksta iki šiol.
Nori atitraukti nuo liūdesio
Kaip sakė „Laidojimo paslaugų centro“ direktorė Agnė Kirkickaitė, jiems idėja įrengti parodų erdvę kilo po to, kai jie pamatė žmonių poreikį bent kažkiek mintimis atitrūkti nuo sunkiausių, egzistencinių temų, su kuriomis, be abejo, kiekvienas eina į laidojimo namus.
„Šia erdve kasdien praeina nuo 200 iki 500 žmonių. Didžioji dauguma jų čia ateina susimąstę apie būtį, apie gyvenimo prasmę. Mums norisi nors akimirkai atitraukti juos nuo egzistencinio liūdesio, suteikti jų gyvenimui šviesos ir vilties, pasakyti, kad žmogaus gyvenimas kaip ir menas yra amžinas“, – sako A. Kirkickaitė.[1]
Laidojimo namuose atidarytos dvi parodos
Unikalioje erdvėje atidarytos dvi parodos: floristės, fitodizainerės, edukatorės ir gamtinio dekoro studijos „Natūralistė“ įkūrėjos Rūtos Kazakevičienės „SAMANŲ JŪRA“ ir menininko, kuriančio erdves architektūros, dizaino, technologijų ir meno metodais, Vlado Suncovo „NARDINAI“.
O Vlado Suncovo kūrinys „NARDINAI“ į LPC meno galeriją atkeliauja iš Vilniaus senamiesčio Bernardinų gatvės.
Kūrinys buvo „Lewben Art Foundation“ parodos „Paralelinės projekcijos“ dalis. Topografiniame kūrinyje V. Suncovas sujungia architektūrines sistemas ir archeologinius tyrimus, menininkas yra sukonstravęs smulkiosios architektūros ar erdvinės skulptūros objektą. V. Suncovo kūrybai būdingos įvairios meno krypčių jungtys ir metodai, dviprasmiškų paskirčių bei įvaizdžių asociacijos.[2]
Vilnių su idėja aplenkė Kėdainiai
Vis dėlto pirmoji paroda tokio tipo su gedulu ir atsisveikinimu siejamoje įstaigoje buvo atidaryta dar 2013 metais Kėdainių krematoriume – keramiko Algimanto Patamsio darbų paroda „Ugnies snaigės“.
Dailininkas sakė nauja paroda taip pat norėjęs išreikšti ramybę ir susikaupimą, leidžiantį mintims keliauti po neaprėpiamos Visatos erdves, pamąstyti apie gyvenimą, apie artimuosius, esančius čia, šalia, ir apie tuos, kurie jau iškeliavę į tolimus pasaulius.[3]
2014 metais dailininkas Vaidotas Žukas Kėdainių krematoriume atidarė keraminių pano parodą „Genezė“. Čia buvo eksponuojama 17 darbų iš autoriaus kurto ciklo „Pasaulio sukūrimas“.
„Esu ne kartą eksponavęs savo darbus bažnyčiose. Krematoriumas taip pat gali būti tinkama ir pašventinta erdvė, – teigė menininkas. – Mirtis yra ne mažiau iškalbinga nei gyvenimas, o įvairios mirties formos, simboliai ir ženklai – labai talpūs prasmių.“[4]
2021 metais krematoriume buvo atidaryta Aleksandros Stankevič dailės darbų paroda „Kai pildosi sapnai“. Tai buvo jau šešioliktoji paroda, surengta Kėdainiuose dešimt metų veikiančiame krematoriume.[5]
