Vėl bandoma susidoroti su mažaisiais Lietuvos ūkiais
Lietuvos ūkininkai ir vėl nežinioje. Valdžiai ir toliau kalbant apie vieną naują mokestį, po kito, žemės ūkio veiklą plėtojantys piliečiai kalba apie galimą žlugimą.
Šį kartą šias diskusijas iššaukė valdančiųjų planai ūkininkams uždėti apynasrį: dabar jau kalbama ne tik apie ūkininkams taikomą žemės ūkio mokestį, bet ir siūlymą apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą (NT) – tai ir grūdų saugyklos, ir fermos, galbūt net retai naudojamos pašiūrės.
Mokestinės naštos padidėjimą ūkininkai pajustų ir dėl netrukus Seime pradedamos svarstyti mokesčių reformos. Priėmus su ja pasiūlytus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimus, mokestinė našta padidėtų apie 5 tūkst. ūkininkų.
Šie pokyčiai mažiau aktualūs gali būti tiems keliems, patiems didžiausiems šalies ūkiams ir jų savininkams, tačiau mažesni, šeimos ūkiai gali susidurti su niūria realybe, kai ūkio generuojamos pajamos taps lygios ar net didesnės nei išlaidos, kurias sudaro mokesčiai.
NT mokestis iškreips rinką ir sunaikins smulkiuosius ūkius, tačiau tai gali būti valdančiųjų plano dalis
Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio klausimą Seimas svarstys jau šį rudenį. Šį projektą bus bandoma patvirtinti kartu su daug kritikos sulaukusia mokesčių reforma.
Tačiau tiek reforma, tiek NT mokestis neigiamai paveiktų daugybės Lietuvos piliečių gyvenimą, o šalies ūkininkams tai reikštų papildomas išlaidas.
Iki šiol juridiniams asmenims, kurių daugiau kaip 50 proc. pajamų per mokestinį laikotarpį sudarė pajamos iš žemės ūkio veiklos, galiojo mokesčių išimtis[1]. Dabar lengvatą bandoma panaikinti ir vietoje jos įvesti fiksuotą mokestį nuo NT vertės, kurį kiekviena atskira savivaldybė nustatytų individualiai, nepriklausomai nuo pelno.
Kaip teigia Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas (ŽŪR) ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas, NT mokestis kiaulių ir kitų gyvulių augintojams taptų per didele našta ir netgi iškreiptų rinką.
A. Baravyko teigimu, jei NT mokestis būtų įvestas, kiaulininkystės sektoriui tektų sumokėti maždaug 5 mln. eurų per metus. Tai ypač aktualu, nes sektorius traukiasi, ūkiai užsidaro, o šalies apsirūpinimas kiauliena dabar jau siekia vos 47 proc.
Dėl to, kalbėdamas apie NT mokestį, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas akcentuoja skirtingus ūkių pajėgumus. A. Baravykas teigia, kad jei ūkis neatitinka nustatytų ekonominio gyvybingumo rodiklių, mokesčiai jam atitinkamai turėtų mažėti arba nebūti skaičiuojami, tačiau NT mokestis veiktų ne taip.
Be to, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad mokesčiai skirtingose savivaldybėse gali smarkiai skirtis ir taip būtų reikšmingai iškraipomos konkurencinės sąlygos. Pavyzdžiui, A. Baravykas pažymi, kad dėl skirtingai apmokestinti gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys: jei savivaldybė pasirinks fizinius asmenis apmokestinti 0,1 proc. NT tarifu, o juridinius – 3 proc., tuomet už tą pačią veiklą mokestis fiziniams ir juridiniams asmenims skirtųsi net 30 kartų.
„Visuotinio NT mokestis sudaro Lietuvos mokesčių mokėjimo solidarumo iliuziją, tačiau žemės ūkio subjektų atveju tai bus dalies ES paramos lėšų peradresavimas savivaldybių biudžetams“, – sako A.Baravykas.
Apie tai kalba ir politikas, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, pabrėždamas, kad šis NT apmokestinimas ir platesnio valdančiųjų plano, kuris yra skirtas ūkiams sunaikinti ir politiniams konkurents atkeršyti, dalis[2].
Pats ūkininkaujantis R. Žemaitaitis sako, kad naujasis NT mokestis sunaikins tik smulkius ir vidutinius ūkius, kurie turi iki 150 karvių, iki 300 hektarų teritorijos ir kuriuose dirba 5 darbuotojai. Būtent tuomet, politiko teigimu, į Lietuvą ateitų užsienio kapitalai, kurie tiesiog lengvai nusiperka žemes – juk tam specialių leidimų nereikia, pakanka ūkininko pažymėjimo.
„Didesni mokesčiai ūkininkams – jie kirs per mažus ir vidutinius ūkius. Manau, kad tai tiesiog elementarus kerštas politiniams oponentams. Va taip – tiesiog ant zlasties. Vėliau tokie ūkiai tiesiog bus priversti parsiduoti – galbūt stambiems užsienio ūkiams“, – teigia R. Žemaitaitis.
Ūkininkams nauji mokesčiai skrieja iš visų pusių
O NT mokestis dar nėra pabaiga. Seimo kaimo reikalų komiteto posėdyje neseniai buvo pritarta išvadoms dėl planuojamų Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisų[3].
Finansų ministerijos parengtame GPM įstatymo projekte mokesčio tarifą iki 2026 m. siūloma palaipsniui pakelti nuo 15 iki 20 proc.
Ūkininkų atstovai siūlomiems GPM pokyčiams prieštarauja, esą mokestinė našta žemdirbiams išaugtų, nukentėtų vidutiniai, šeimos ūkiai[4].
Tačiau valdantieji atkerta, kad savarankiška veikla užsiimančių ūkininkų iš viso yra 36 tūkst., o Iš 36 tūkst. tik 8 tūkst. deklaruoja ir moka GPM. Tai reiškia, kad iš visų ūkininkų tik 22 proc. moka GPM.
Ūkininkai dėl gresiančių papildomų mokesčių niršta, o juos išgirsti norinčiųjų nedaug. Tiesa, Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) pritarė ūkininkų organizacijų pasiūlymams bei siūlys Seimui dabartinio GPM modelio nekeisti.
Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė komitete kalbėjo, kad įsiklausius į ūkininkų balsus ir peržiūrėjus tarptautinę praktiką, ministerija dabar siūlo neapmokestinti šeimos nariams tęstiniam ūkininkavimui perleidžiamų ūkių, o GPM mokesčio tarifą mažas pajamas iš žemės ūkio veiklos – nepriklausomai nuo apyvartos – gaunantiems asmenims reformos rengėjai mažina iki 3 proc[5].
„Dabar egzistuoja, kad jei yra pajamos iki 45 tūkst. eurų, GPM – nei 3 proc., nei 1 proc. – ūkininkas nemoka. Dėl to, kad didiname PVM ribą iki 55 tūkst. eurų, tame tarpe smulkūs ūkininkai su didesne apyvarta galės nemokėti GPM“, – aiškina viceministrė.
Tačiau net ir tai nenumalšina pagrįstos kritikos šiai reformai. Kaip teigia parlamentaras Kęstutis Mažeika, mokesčių reforma pakenks smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, kurie turi didesnę apyvartą ir turi mokėti PVM.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Aušrys Macijauskas sako, kad vis dažnėja atvejų, kai ūkiai mokesčiams ir kitiems mokestiniams įsipareigojimams privalo atidėti ir daugiau nei pusę visų pajamų.
Galvijų ir veisėjų asociacijos prezidentė Viktorija Švedienė teigia, kad tiesiog reikėtų palikti esamą tvarką, nekeisti nei GPM tarifo, nei nuo 20 tūkst. iki 15 tūkst. eurų nuleisti apatinę ribą, nuo kurios pradedamas mažinti mokestinis kreditas.
Tuo tarpu Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas pabrėžė, jog Lietuvos ūkininkai gauna mažiausias tiesiogines išmokas visoje Europos Sąjungoje, o be kitų mokesčių, turi mokėti ir žemės mokestį.
Tai reiškia, kad Lietuvoje susidaro bene precedento neturinti situacija: mažiausiai Briuselio remiami Lietuvos ūkininkai ne tik, kad nesulaukia gausesnės pagalbos iš vietos valdžios, bet priešingai, yra suvaržomi kasmet vis didėjančios mokesčių naštos. Nesudėtinga spekuliuoti, kad tai gali privesti prie dar labiau besitraukiančio Lietuvos žemės ūkio sektoriaus.
