Nauji metai, naujas žemės mokestis: kiek brangiau mokėsime šiemet?

Žemės savininkai šiais metais turi plačiau atverti piniginę

Dar praėjusią savaitę žemės savininkams pasibaigė terminas, per kurį jie turėjo sumokėti žemės mokestį už 2023 metus. Šiais metais mokestis yra didesnis nei anksčiau. Tikslias vertes sužinoti galima Registrų centro svetainėje, suvedus žemės sklypo unikalų numerį, tačiau vien pažvelgus į bendrą statistiką tampa aišku, kad žemės savininkams piniginę šiais metais tenka atverti gerokai plačiau.

Likus dienai iki žemės mokesčio sumokėjimo termino pabaigos, daugiau kaip 481 tūkst. Lietuvos žemės savininkų jau buvo sumokėję 34 mln. eurų, likusieji 296 tūkst. žemės savininkų dar turėjo sumokėti apie 25 mln. eurų. Prieš skolininkus gali būti imtasi tam tikrų priemonių, bus skaičiuojami delspinigiai, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) gali nuskaičiuoti nesumokėtą mokestį nuo asmeninės sąskaitos^[1].

Vertinant bendrai, šiemet gyventojai turėtų sumokėti apie 59 mln. eurų žemės mokesčio, o tai yra 18,5 mln. eurų arba net 45,68 proc. daugiau negu pernai.

Tačiau kodėl šiais metais žemės mokestis taip ženkliai išaugo? Jį „išaugino“ metų pradžioje perskaičiuotos žemės sklypų vertės. Jos apskaičiuojamos kas 5-erius metus masiniu vertinimu.

Ekspertai sako, kad naujoms ir didesnėms mokestinėms vertėms šį kartą įtaką padarė brangesni žemės sandoriai, saulės elektrinių ar namų statybos. Tačiau savininkus bene labiausiai neramina ir tai, kad žemės mokestis gali augti ir kitais metais.

Žemės mokestį padidino net keturios savivaldybės

VMI skelbia, kad šiais metais nemaloniai išaugusį žemės mokestį turėjo sumokėti beveik 780 tūkst. privačių žemės savininkų: apie 49 mln. eurų pakloti turės fiziniai asmenys, dar apie 10 mln. eurų – įmonės. 

Nors skaičiuojama, kad kiekvienam gyventojui vidutinė mokesčio suma sudaro kiek daugiau nei 63 eurus, iš tiesų, neretam žemės savininkui pakloti tenka gerokai daugiau. Pavyzdžiui, didžiausia mokesčio suma gyventojui viršija 41 tūkst. eurų, įmonei – 186 tūkst. eurų.

Daugiausiai žemės mokesčio šiemet apskaičiuota Vilniaus miesto savivaldybėje – net 11,5 mln. eurų. Kauno miesto savivaldybėje apskaičiuota 6 mln. eurų mokesčio, o Klaipėdos mieste – 1,3 mln. eurų.

Tai didžiųjų šalies miestų duomenys, kur žemės vertė – gerokai didesnė, tačiau dėl padidintų žemės mokesčio tarifų nemaloniai nustebti galėjo ir kai kurių provincijos savivaldybių žemės savininkai.

VMI duomenimis, 2023 m. žemės mokesčio tarifus padidino keturios savivaldybės. Viena jų, Akmenės rajono savivaldybė, kuri, išskyrus žemės ūkio paskirties sklypus, padidino susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijoms ir naudingų iškasenų teritorijoms bei susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijoms taikomus tarifus iš 0,7 proc. į 1,5–2 proc., o pramonės ir sandėliavimo bei komercinės paskirties žemės sklypams iš 0,7 proc. į 1,2 proc.

Klaipėdos rajono savivaldybė padidino tarifą naudingų iškasenų teritorijoms iš 0,2 proc. į 2 proc. Jonavos rajono savivaldybė padidino susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijoms ir naudingų iškasenų teritorijoms iš 0,75 proc. net į 4 proc. O Kretingos rajono savivaldybė padidino tarifą apleistai žemei į 4 proc., vietoje buvusių 3 proc.

Didžiausias gyvenamųjų teritorijų žemės verčių pokytis per pastaruosius penkerius metus fiksuotas Molėtų, Širvintų, Ignalinos ir Anykščių rajonų savivaldybėse. Komercinės bei pramonės ir sandėliavimo žemės verčių pokyčiai didžiausi Vilniuje, Šalčininkų, Širvintų rajonų savivaldybėse, taip pat Panevėžio, Kauno miestuose ir jų rajonų savivaldybėse^[2]. Didžiausias žemės ūkio paskirties verčių padidėjimas nustatytas Pasvalio, Ukmergės, Kauno rajonuose.

Kita vertus, kai kurios savivaldybės nevengia pritaikyti lengvatų arba tarifus geranoriškai mažina. Taip daro Birštonas, Biržai, Joniškis, Kalvarija, Mažeikiai, Pagėgiai, Rietavas, Rokiškis, Šiauliai. Konkrečiai žemdirbiams tarifus sumažino Kaišiadorys, Plungė, Radviliškis, Šakiai, Vilkaviškis, Kupiškis ir Akmenės rajonas^[3].

Žemės mokesčio tarifą, kuris gali siekti nuo 0,01 iki 4 proc. žemės mokestinės vertės, individualiai nustato kiekvienos savivaldybės taryba. Pinigai vėliau yra naudojami įvairioms savivaldybės finansuojamoms programoms, socialinėms reikmėms, infrastruktūrai bei švietimui.

Žemės mokesčio tarifą veikia tokie veiksniai kaip saulės elektrinių statyba

Didesnis tarifas žemės ūkio mokesčiams yra susijęs su skirtingais veiksniais, o kai kurie jų yra aplinkosauginiai. Kauno rajono ūkininkų sąjungos (KRŪS) prezidiumo posėdyje kalbėjęs Kauno r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Didžiulis pateikė pavyzdį, kaip vieno 4 ha sklypo, esančio Babtų seniūnijoje, vertė keitėsi pagal metus^[4].

T. Didžiulio teigimu, 4 ha sklypo vidutinė vertė 2018 m. buvo apie 8 000 eurų (apie 2 000 Eur/ha), 2019 m. – 9 000 eurų. 2020 m. vidutinė žemės vertė jau pasiekė apie 14 tūkst. eurų 2021 m. – beveik 19 tūkst. eurų, 2022 m. – apie 23 tūkst. eurų,o 2023 m. – jau net apie 24 tūkst. eurų.

Pasak T. Didžiulio, tokiai mokesčio metamorfozei įtakos turėjo 2021–2022 m. Babtuose pastatytos saulės elektrinės, kurios buvo statomos būtent žemės ūkio paskirties žemėje, nepakeitus jos paskirties. Taip buvo sudaryti net 367 sandoriai.

Iš tiesų, pažvelgus į bendrą Lietuvos statistiką, per pastaruosius 5 metus žemės sklypų mokestinė vertė padidėjo 43 procentais, o didžiausias, net 77 proc. mokestinės vertės pokytis per šį laikotarpį fiksuotas būtent žemės ūkio paskirties sklypų terpėje.

Pasak Registrų centro, žemės mokesčių vertės didėja dėl bendro ekonomikos augimo, taip pat pastaruosius keletą metų augusios nekilnojamojo turto rinkos. Bendras kainų augimas padidino ir žemės sklypų sandorių vertes^[5].

Ūkininkai reikalauja naujos tvarkos

Ūkininkai teigia, kad dabartinė žemės verčių apskaičiavimo metodika yra ydinga, ją reikia koreguoti. Jie ragina deklaruojamą žemės ūkio paskirties žemę, kurioje vykdoma tik žemės ūkio veikla, atskirti nuo bendros metodikos ir jai taikyti vidutinę konkretaus rajono žemės ūkio paskirties žemės vertę.

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas teigia, kad žemės ūkio paskirties žemės mokesčio apskaičiavimo metodika turėtų keistis pagal žemės našumo balą, kad sietųsi su gaunamu derliumi: juk jei sklypas kainuoja keliasdešimt tūkstančių, tai nereiškia, kad žemdirbys gaus didesnį derlių.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) taip pat nesutinka su dabartine žemės verčių apskaičiavimo metodika, teigiama, kad ji iškreipia konkurencijos sąlygas ūkininkams.

Kaimo reikalų komitetas (KRK) sako, kad šis klausimas greitu metu bus svarstomas komiteto posėdyje, o Aplinkos ministerijos, kuriai nuo metų pradžios tapo pavaldi Nacionalinė žemės tarnyba, atstovai sako, kad ministerija neatsisako dalyvauti diskusijose, bet pabrėžia, kad į jas įsitraukti turėtų ir savivaldybės.

Žemės sklypų masinis vertinimas atliekamas kas penkerius metus

Registrų centras metų pradžioje atliko kasmetinį visos Lietuvos žemės sklypų masinį vertinimą ir nustatė naujas žemės sklypų vidutines vertes.

Nustatant žemės sklypų vidutines rinkos vertes įtakos turi žemės buvimo vieta, naudojimo paskirtis ir būdas, kadastriniais matavimais užfiksuoti ir Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoti kadastro duomenys bei kiti veiksniai.

Nustatant vertes neatsižvelgiama į vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo žemės sklypu apribojimų ir kitų individualių turto savybių^[6].

Nuo 2023 metų sausio 1 dienos įsigaliojusios naujos žemės sklypų mokestinės vertės žemės mokesčio dydžiui apskaičiuoti bus naudojamos iki 2027 metų, jei nepasikeis žemės sklypo kadastro duomenys, turintys įtakos vertei. Vis dėlto, mokesčių inspekcija neatmeta, kad kitąmet žemės mokestis vėl gali keistis.