Šalies vadovas planuoja atleisti tūkstančių valdininkų
Argentinos prezidentas Chavjeras Milei (Javier Milei) planuoja atleisti 2023 metais į darbą priimtus valstybės tarnautojus. Tai jis pareiškė leidiniui „Infocielo“.[1] „Telegram“ kanalo „Brief“ teigimu, jis tūkstančius valdininkų jau atleido.[2]
Kanalas nurodo, kad darbo jau neteko 23 tūkst. valdininkų, pradėjusių dirbti po 2023 m. sausio 1 d. Kiek anksčiau „Infocielo“ teigė, kad naujasis šalies vadovas gali atsisakyti 7 tūkst. tarnautojų paslaugų bei patikrinti iki metų pradžios įdarbintą personalą. Leidinys nurodo, kad darbdaviams nusprendus pratęsti sutartis, jie privalės pagrįsti savo sprendimą.
„Infocielo“ duomenimis, patikrinimo gali sulaukti institucijos bei įmonės, kurių kontrolinis akcijų paketas priklauso valstybei. Leidinys tokius naujosios valdžios žingsnius sieja su siekiu sumažinti Argentinos biudžeto išlaidas.
Keistosios Ch. Milei reformos ir visuomenės reakcija
Pareigas Ch. Milei pradėjo eiti gruodžio 10 dieną. Po 10-ies darbo dienų jis pasiūlė detaliai transformuoti šalies ekonomiką. Prezidento parengtą programą sudaro 30 punktų, kurie, pasak jo, gali šalies ekonomiką išlaisvinti iš taisyklių, kurios sukuria ne sprendimus, o problemas.
Argentinos vadovas pareiškė naikinantis valstybines įmones draudusią privatizuoti tvarką, atšaukė būsto nuomą reguliavusius įstatymus ir draudimus eksportui. „Mes prašome Kongresą padėti mums realizuoti permainas, kurias neatidėliotino veikimo reikalaujančios krizės akivaizdoje pasirinko visuomenė“, – pabrėžė Ch. Milei.
„Reuters“ informavo, kad po to, kai Ch. Milei paskelbė apie savo ekonomines reformas, Rosarijo, Mar del Platos, Kordovos ir Buenos Airių gyventojai surengė stichinius protestus, o vietoje būgnų naudojo puodus ir keptuves. Akcijų dalyviai reikalavo, kad prezidentas atsisakytų radikalių ekonomikos pertvarkų ir daugiau dėmesio skirtų nepasiturinčių piliečių paramai. [3]
Šalį užplūdusi atleidimų banga įgauna pagreitį
Apie tai, jog tapęs šalies vadovu, kai kurias institucijas sujungs taip mažindamas jų ir darbuotojų skaičių, libertalas Ch. Milei kalbėjo dar rinkiminės kampanijos metu. Tapęs šalies vadovu, jis ėmėsi vykdyti savo pažadus ir pirmąją prezidentavimo dieną pasirašė įsaką, kurio ministerijų skaičių sumažino nuo 18 iki 9.
Dabar šalyje veikia tik Ekonomikos, Užsienio reikalų, Gynybos, Vidaus reikalų, Teisingumo, Saugumo, Tarptautinės prekybos, Kultūros, Sveikatos apsaugos ir „Žmogiškojo kapitalo“ ministerijos. Švietimo ministerijos kaip tokios nebeliko.
Taip pat dabartinis šalies vadovas pakeitė prezidento Mauricijaus Makri (Mauricio Macri) įsaką, remiantis kuriuo šalyje į valstybės tarnybas nebuvo priimami asmenys, turintys kokių nors sąsajų su prezidentu, viceprezidentu, ministrais ar aparato vadovu. Ch. Milei dokumentą pakeitė taip, kad jo sesuo Karina galėtų taptų prezidento sekretoriato vadove.
Paraleliai nuo 106 iki 54 buvo sumažintas bendras sekretoriatų skaičius. Ekonomikos ministras Luisas Kaputo (Luis Caputo) paaiškino, kad tokia priemonė leido vadovaujančių asmenų skaičių politinėje sferoje sumažinti 50 proc.
Argentinos ekonomikai būtinas šokas, tik ar tai padės?
Naujasis Argentinos ekonomikos ministras paviešino vaizdo įrašą, kuriame atvirai papasakojo apie šalies ekonominę padėtį. „Susidūrėme su blogiausiu palikimu per visą istoriją. Šiandien turime valstybę, kurioje argentiniečiai tampa vis skurdesni, – konstatavo L. Kaputo. – Jeigu judėsime ta pačia linkme, netrukus sulauksime 15 000 proc. per metus siekiančios hiperinfliacijos.“[4]
Siekdama to išvengti, naujoji valdžia nusprendė devalvuoti nacionalinės valiutos (peso) kursą 54 proc. – iki 800 peso už vieną JAV dolerį (prieš tai kursas buvo 366 prie 1). Planuojama, kad Nacionalinis bankas, kurį Ch. Milei taip pat norėjo panaikinti, ir toliau devalvuos valiutą po 2 proc. per mėnesį.[5]
Vykdant radikalią biudžeto korekciją, Vyriausybė tikisi, kad pavyks sutaupyti sumą, lygią 2,9 proc. Argentinos BVP. Valdžia nusiteikusi sumažinti subsidijas energetikai, kas leis sutaupyti 0,5 proc. BVP, ir transportui (0,2 proc. BVP). Taip pat Ekonomikos ministerija jau skaičiuoja, kad kitąmet bus surinkta 2,2 proc. daugiau mokesčių.
Kuo dar visuomenę „pradžiugins“ naujasis vadovas
L. Kaputo papasakojo ir apie kitas priemones, kurias numatė naujoji valdžia. Tarkim iki minimumo bus sumažintos pinigų perlaidos į provincijas, stos viešieji darbai, nebeliks muito eksportui ir metus laiko žiniasklaida negaus reklamos užsakymų. Pasak ministro, 2023 metais tam buvo išleista 34 mlrd. pesų.
Ekonomikos ministerijos vadovas perspėjo, kad naujų priemonių realizavimas reiškia sunkų laikotarpį visai šaliai, o skaudžiausiai jos smogs vargingiausiai visuomenės daliai. Siekdama kiek sumažinti jai tenkantį smūgį, šalies valdžia daugiau dėmesio skirs kai kurioms socialinėms programoms. Tarkim didės sumos, kurias valdžia išdalina per vaikams skirtą paramą ir paramą maisto produktais.
