Naujas energetikos „neliečiamųjų“ planas – prabangios vėjo jėgainės jūroje?

D. Kreivio ir jo vadovaujamos ministerijos pozicijos dėl tarifo išsiskyrė

Energetikos krizės akivaizdoje, kai šalį drebina aukštų elektros kainų ir liberalizacijos proceso skandalai, valdantieji ir toliau nerimsta – šįkart ėmėsi vėjo elektrinių parko Baltijos jūroje statybų. Šis dar vienas imlus lėšoms projektas pradedamas nespėjus praeiti nei mėnesiui po to, kai energetikos ministras Dainius Kreivys atsisakė deklaruoti savo interesus „Ignitis grupėje“, o dabar jau kalba apie naujus vėjo elektrinių parkus nepaisant to, kad vien vėjo jėgainių statybų konkursų sąlygose – gausu neaiškumų, o antrojo parko nauda abejoja ir ekspertai. Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė atkreipė dėmesį, kad tai – ne vieninteliai pelningi konservatorių projektai.

Darbo partijos frakcijos narys Artūras Skardžius sako, kad vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje yra vienas iš svarbiausių Lietuvos energetinės nepriklausomybės projektų, tačiau nepaisant to, jis negali virsti net 15 metų finansine našta Lietuvos gyventojams.

Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad lapkričio 8 d. energetikos ministras D. Kreivys jam pavedė teikti įstatymo pataisas siekiant iš atsinaujinančių išteklių įstatymo išbraukti remiamą 15 metų tarifą dėl vėjo jėgainių jūroje vystymo projekto.

A. Skardžius teigė, kad yra net stenograma, kaip ministras patvirtino, jog jo nuomone, tai tikrai nebus remiama, todėl galima braukti. Gavęs leidimą iš D. Kreivio, A. Skardžius taip ir padarė – šį tarifą išbraukė, tačiau šį klausimą svarstant pagrindiniame komitete pasigirdo visai kitos nuomonės – Energetikos ministerija esą ėmė ir nepritarė jo siūlymui. Jis taip pat pastebėjo, kad net dvi pataisas, iš kurių vienai buvo pritarta, teikė UAB „Ignitis Renewals“, kuri dalyvauja šiame konkurse. Tad parlamentarui pagrįstai kilo klausimas, ar tik čia vėl nebus įsipynę energetikos ministro interesai.

Konservatoriai ėmėsi ne vieno valstybinio lygio pelningo projekto

Parlamentarė A. Širinskienė atkreipė dėmesį, kad kai tik valdžios vadeles į savo rankas paima konservatoriai, Lietuva neišvengia gausybės „pelningų“ (veikiausiai, didžiąja dalimi tik konservatoriams) projektų, kurie valstybę smukdo dar labiau, bet į paviršių kelia naujus milijonierius arba padeda pozicijas išlaikyti seniems.

Kaip pastebi parlamentarė, net du kartus kaip antikonstitucinis buvo pripažintas konservatorių sandoris dėl Mažeikių naftos pardavimo aplinkybių. Tačiau po to sekė dar didesni užmojai – uždaryta viena AE, bei pradėtas kitos elektrinės statybų projektas, už kurį Lietuva atseikėjo 2,5 mln. eurų, nors jokios realios naudos iš to negavo ir koncesijos sutarties nepasirašė.

Visgi, anot A. Širinskienės, pinigai konsultantams ir toliau buvo taškomi, nors jau buvo akivaizdu, kad Valstybinės AE projektas žlugo.

„Reikia priminti ir tai, kad atominio kuro naudojimas, kurio taip siekė konservatoriai, būtų Lietuvą įklampinęs į didžiulę priklausomybę nuo Rusijos, o kur dar galimybė šantažuoti, kaip kad dabar Rusija elgiasi su Ukrainos atominėmis“, – savo socialinėje paskyroje rėžė A. Širinskienė.

Tačiau net ir po šio žlugusio projekto konservatoriai neketino nuleisti rankų ir iškart ėmėsi SGD terminalo statybų, o dabar už jo nuomą Lietuvai tenka atseikėti tiek, kad pigiau tiesiog būtų buvę jį iš karto nusipirkti.

Vėjo jėgainių parko jūroje statybos apipintos begale neaiškumų

Ir štai, kaip A. Širinskienė pastebi, į Lietuvą plūstelėjus neteisėtiems migrantams ir valdantiesiems pradėjus kalbėti apie net pusę milijardo eurų turėjusius atsieiti migrantų namelius ir šiam projektui nepavykus, dabar jau griebtasi paskutinio šiaudo – dviejų vėjo elektrinių jūroje statybų, nors buvo planuota pastatyti tik vieną.

Abejonių kelia ir tai, kad abiejų jėgainių konkurso sąlygos bus skirtingos, o konkursai bus vykdomi kone vienas po kito – juos skirs nedidelis laiko tarpas. Pirmosios jėgainės statytojai esą prekiaus energija su valstybės remiamu tarifu, kitaip tariant, valstybei papildomai primokant už jų pagamintą energiją.

Valstybė netgi pasirūpins visa reikalinga infrastruktūra, mat iš įstatymo net buvo išbraukta jame buvusi norma, numačiusi, kad konkurso laimėtojas turi pasirūpinti reikiama infrastruktūra ir jos valdymu bei turi padengti transformatorių pastotės sausumos teritorijoje plėtros sąnaudas, reikalingas prijungti šioms elektrinėms.

Politikė teigė, kad svarstant šį projektą ne veltui ne vienas konservatorius džiaugėsi, kad neva „rinkos dalyviai tyliai ruošiasi“, nors tai kaip ir prieštarauja faktui, kad numatomas skaidrus konkursas vėjo jėgainių jūroje statyboms, o konkurso dalyviai nėra ir nebuvo žinomi iš anksto.

Kitas neaiškumas esą yra susijęs su valstybės remiamais tarifais, mat jie jau yra valstybės pagalba ES teisės prasme, kuriai turėjo būti gautas ir Europos Komisijos pritarimas, nors jis dar nėra gautas, o įstatymą skubama priimti kaip įmanoma greičiau.

Savo socialinėje erdvėje reaguodama į internautų susirūpinimą, A. Širinskienė nesibodėjo jiems ir atsakyti, kad tai yra „išplėstinis paturbintas“ ekspremjero Sauliaus Skvernelio projektas. Kitas internautas kalbėdamas apie Skvernelio vyriausybę rėžė, kad didžioji jos dalis savo esme buvo liberalai ar konservatoriai ir gal tik kelios sritys kaip socialinė apsauga buvo kitokios, bet visame kame, iš esmės buvo vykdoma konservatorių politika.

Antrasis parkas bus vystomas be papildomos valstybės paramos

Lapkričio viduryje Vyriausybė pritarė Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pataisoms, kuriose buvo apibrėžtos konkurso sąlygos dar vieno iki 700 MW jūros vėjo parko vystymui^[1].

Pabrėžiama, kad skirtingai nei pirmojo jūros vėjo parko atveju, antrąjį projektą vystytojas vykdys be papildomos valstybės paramos, turės atlikti ir visus reikalingus tyrimus, poveikio aplinkai vertinimą ir kt. veiksmus.

„Konkurso laimėtojas taip pat bus atsakingas už prisijungimą prie elektros perdavimo tinklų sausumoje ir už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą. Vystytojas taip pat privalės atitikti nacionalinio saugumo reikalavimus“, – lapkritį skelbė Vyriausybė^[1].

Tačiau pats projektas esą vangiai sudomintų investuotojus, mat ekspertų teigimu, visą riziką tiek dėl projekto parengimo, tiek dėl jo veiklos ateityje ketinama perkelti vystytojams ant pečių^[2].

Vystytojas taip pat turėtų atlikti ir visus projektui reikalingus tyrimus, todėl svarstoma, kad dėl galimų biurokratinių kliūčių, nenumatytų darbų ar problemų visa tai gali kaip reikiant užsitęsti.