Norite sužinoti kada mirsite? Išbandykite naująjį algoritmą
Ne vienas žmogus yra pasvarstęs apie tai, kaip toliau klostysis jo gyvenimas. Dažnas susimąsto ir apie tai, kiek ilgai jam dar liko gyventi. Jeigu vieni ateities prognozes bando įžvelgti horoskopuose ar vizitų pas burtininkus metu, kiti atsigręžia į šių laikų technologijas. Juk dabar daugiau sužinoti apie mūsų laukiančią ateitį gali padėti ir dirbtinis intelektas (DI), ir specialus, juo grįstas išmanusis algoritmas.
Algoritmas pavadinimu „Life 2 vec“ yra maždaug 78 proc. tikslus ir veikia panašiai kaip ir garsusis pokalbių robotas „Chat GPT“. Pateikti asmens ateities įžvalgas jis naudoja žmogaus gyvenimo detales bei būdo savybes.
Kurdami pirminį algoritmo variantą, Danijos ir JAV mokslininkai, kurdami algoritmą, pasinaudojo Danijos piliečių duomenų fondu[1].
Atliekant algoritmo bandymus, į programos sistemą buvo įvedama įvairi, įtakos žmogaus ateičiai galinti turėti informacija: finansinės pajamos, išsilavinimas ir profesija, gyvenamoji vieta, sveikatos istorija.
Veiksniai, galintys lemti ankstyvos mirties prognozę dažniausiai yra vyriškoji lytis, psichinės ligos diagnozė, fizinis darbas. Savo ruožtu ilgesnis gyvenimas siejamas su aukštesnėmis pajamomis, vadovaujančiomis pareigomis darbe.
Taip buvo sukurtas algoritmu grįstas modelis, pagal kurį galima prognozuoti tikimybę, kada žmogus mirs arba pajamas, kurias jis gali uždirbti per savo gyvenimą.
Pritaikant algoritmą praktikoje, modelis veikia kaip susirašinėjimų robotas ir dirbtinio intelekto (DI) pagalba klausia žmogaus tam tikrų klausimų.
Asmeniui pateikus atsakymus, dirbtinis intelektas į skirtingas kategorijas grupuoja informaciją ir sudaro savitą žmogaus gyvenimo kelių žemėlapį.
Be to, algoritmas taip pat gali pateikti įžvalgų apie žmonių asmenybes. Jis klausia informacijos apie bendravimo įpročius, draugus, žmogaus savivertę. Remdamasis gautais rezultatais jis parengia asmenybės analizę ir net numato, kokią įtaką ji gali turėti žmogaus ateičiai.
Mokslo žurnale „Nature Computational Science“ paskelbtame tyrime teigiama, kad algoritmas buvo pilnai išbandytas su 2008-2016 m. asmenų pateiktais duomenimis ir tris ketvirtadalius atvejų teisingai numatė, kas mirs iki 2020 m.
Mokslininkai naudojosi sociologiniais Danijos piliečių duomenimis
Už šio algoritmo sukūrimą atsakingi buvo JAV ir Danijos mokslininkai. Jie technologiją plėtojo naudodami mašininio mokymosi principą ir Danijos duomenų fondo informaciją. Iš viso naudotasi informacija, susijusia su maždaug 6 mln. Danijos piliečių.
Duomenys, kurie buvo pateikti nuo 2008 iki 2016 m., apėmė žmonių gyvenamąją vietovę, profesiją, pajamas, sužalojimus, net nėštumo istoriją.
Būtent todėl manoma, kad modelis gali būti itin tikslus, nes pateikdamas prognozes atsižvelgia į aibę skirtingų veiksnių, formuojančių kiekvieno mūsų ateitį.
Pagrindinis algoritmo tyrėjas Sune Lehmannas aiškina, kad panašias gyvenimo įvykių ir žmonių elgesio prognozavimo technologijas šiandien jau naudoja kai kurios technologijų įmonės, galinčios atlikti įvairias funkcijas, pavyzdžiui, sekti elgesį socialiniuose tinkluose, atlikti itin tikslų profiliavimą ir naudoti tai klientų elgesiui prognozuoti bei daryti jam įtaką[2].
„Aktyviai ieškome būdų, kaip kai kuriais rezultatais dalytis atviriau, tačiau tam reikia atlikti tolesnius tyrimus taip, kad būtų užtikrintas tyrime dalyvavusių žmonių privatumas“, – sako Danijos technikos universiteto interneto, tinklų ir sudėtingų sistemų profesorius S. Lehmannas.
Siekiant apsaugoti žmonių informaciją, sukurtas modelis kol kas nėra viešai prieinamas, o tam, kad jis taptų viešas, būtina garantuoti visas privatumo normų laikymosi gaires. Jau dabar manoma, kad jei ateityje modelis bus prieinamas plačiajai visuomenei, privatumo įstatymai Danijoje griežtai apribos jo naudojimą.
Algoritmai vis dažniau gali nuspėti žmogaus ateitį ir net sveikatos būklę
Tai nėra pirmasis, sėkmingai žmogaus gyvenimą nuspėti galintis algoritmas. Dar 2019 m. medicinos ekspertai nustatė, kad dirbtinis intelektas (DI) gali numatyti ankstyvą žmogaus mirtį.
Tuomet mokslininkai išmokė DI sistemą vertinti dešimtmetį kauptus bendros sveikatos duomenis, o technologija galėjo pasakyti, ar asmenims gresia ankstyva mirtis nuo lėtinių ligų[3]. Buvo nustatyta, kad tokie veiksniai, kaip amžius, lytis, rūkymas ir ankstesnė vėžio diagnozė, yra svarbiausi kintamieji, pagal kuriuos DI vertina ankstyvos mirties tikimybes.
Kitu tyrimu buvo nustatyta, kad dirbtinis intelektas net gali nuspėti autizmo pradžios simptomus, 6 mėnesių kūdikiams, ypač tiems mažyliams, kuriems buvo didelė rizika susirgti šiuo sutrikimu.
Dar kitame tyrime, analizuojant tinklainės skenavimą, buvo galima nustatyti artėjančio diabeto požymius, taip pat, naudojant tinklainės skenavimo duomenis buvo prognozuota tikimybė, kada pacientą gali ištikti širdies priepuolis ar insultas.
2017 m. kita tyrėjų komanda pademonstravo, kad dirbtinis intelektas gali išmokti pastebėti net ankstyvuosius Alzheimerio ligos požymius. Tuomet šis algoritmas įvertino smegenų skenavimą, kad nuspėtų, ar asmuo gali susirgti Alzheimerio liga, ir tai padarė maždaug 84 proc. tikslumu.
