<h2>Privatūs automobiliai – būtinybė ir privilegija</h2>
<p>Šiandieniniame greito gyvenimo tempo ir užimtumo scenarijuje automobilio reikšmė yra nenuginčijama. Daugybė žmonių kasdien naudojasi savo automobiliais vykdami į darbus, veždami atžalas į darželius bei mokyklas ar tiesiog pramogaudami laisvalaikiu.</p>
<p>Dėl to keliuose nuolat susidaro didelės spūstys, auga eismo įvykių tikimybė ir, žinoma, didėja aplinkos tarša. Vis dėlto, atitinkamų alternatyvų nėra. Nepaisant reikšmingos technologijų pažangos, automobilis vis dar yra labiausiai prieinama privati transporto ir susisiekimo priemonė[1].</p>
<p>Galima diskutuoti ir sutikti su tuo, kad privataus automobilio būtinybę diktuoja daugelyje šalių pastebima prasta susisiekimo infrastruktūra, viešojo transporto stoka. Tačiau kažin ar tai vienintelė priežastis, paaiškinanti, kodėl dauguma žmonių nori turėti savo asmeninį automobilį, nes net ir puikiai išvystytoje megapolių infrastruktūroje dominuoja privatūs automobiliai, o jų skaičius nuolat auga.</p>
<p>Dėl to globalios institucijos ir individualios valstybių vyriausybės ima svarstyti tam tikras taisykles ir reglamentus bei aktyviai ragina rinktis „žaliąjį“ gyvenimo būdą ir bent retkarčiais atsisakyti automobilio.</p>
<p>Tačiau kai kurios organizacijos netolimoje ateityje rengiasi kardinaliems pokyčiams. Pavyzdžiui, internete sklinda informacija, jog kontraversiškai vertinamo Pasaulio ekonomikos forumo planuose – aktyviai skatinti transporto priemonių dalijimąsi, taip ilgainiui visiškai atsisakant privataus automobilio nuosavybės idėjos[2]. </p>
<h2>Pasaulyje yra daugiau nei milijardas privačių automobilių </h2>
<p>2022 m. mūsų planetoje priskaičiuojama apie 1,446 mlrd. transporto priemonių. Apie 19 proc. šių transporto priemonių yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, o daugiausia automobilių yra Azijoje – joje yra daugiau kaip trečdalis visų šios planetos transporto priemonių[3].</p>
<blockquote>
<p>Daugelis žmonių mano, kad Šiaurės Amerika yra apsėsta automobilių, tačiau Šiaurės Amerika pagal bendrą transporto priemonių skaičių yra trečioje vietoje po Europos, kurioje yra 28 % visų automobilių. Šiaurės Amerika turi „tik“ 24 %.</p>
</blockquote>
<p>Vis tik vertinant pagal populiacijos duomenis, dvi didžiosios šalys yra beveik susilyginusios pagal vienam gyventojui tenkančių transporto priemonių skaičių pasaulyje: JAV ir Naujoji Zelandija. Abiejose šalyse vienam žmogui tenka apie 0,9 transporto priemonės.</p>
<p>Kitoje medalio pusėje – šalių, turinčių mažiausiai automobilių sąraše, yra Pakistanas, Vietnamas, Kongo Demokratinė Respublika, Gana ir Kenija. Šiose šalyse vienam gyventojui tenka 0,03 transporto priemonės arba mažiau. </p>
<h2>Pasaulio ekonomikos forumo idėja nebuvo sutikta palankiai</h2>
<p>Interneto platybėse neseniai pasklido pasipiktinusių internautų reakcija į Pasaulio ekonomikos forumo idėjas ateityje vis dažniau atsisakyti automobilio nuosavybės ir rinktis įvairias transporto priemonių dalijimosi paslaugas.</p>
<p>Pasaulio ekonomikos forumas paskelbė straipsnį pavadinimu „3 žiedinės ekonomikos metodai, skirti svarbiausių metalų paklausai mažinti“. Straipsnyje plačiau analizuojamos šios nuomonės:</p>
<ul>
<li>perėjimui nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančiosios energijos reikia didžiulių kiekių svarbiausių metalų;</li>
<li>vien tik perdirbimo nepakaks, kad būtų galima išlaikyti reikiamą medžiagų kiekį;</li>
<li>kad sumažintume paklausą, turime didinti dalijimąsi, pakartotinį naudojimą ir pirmenybę teikti ilgaamžiškumui[4].</li>
</ul>
<p>Paskutiniuoju punktu akcentuojama, kad didesnis dalijimasis gali sumažinti nenaudojamos įrangos nuosavybę ir kartu medžiagų naudojimą, o tai apima ir transporto priemones.</p>
<p>Internete ši informacija buvo interpretuota kitaip. Suvokta, kad Pasaulio ekonomikos forumas planuoja imti ir uždrausti privačių transporto priemonių nuosavybę. </p>
<p>Iš tiesų ši organizacija apie dalijimosi platformas, ne tik transporto priemonių, kalba jau seniai. 2016 m. Pasaulio ekonomikos forumas paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad elektrinių ir bendrai naudojamų autonominių transporto priemonių parkai keliuose važinėjančių transporto priemonių skaičių gali sumažinti net 90 %[5].</p>
<p>Tuomet taip pat teigta, kad pasirinkus automobiliu dalintis, paskolos už automobilį ir draudimo įmokos sumažėja arba išnyksta.</p>
<p>Vis tik, šių metų rugsėjo mėnesį Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtame straipsnyje, kuriame dalijimosi automobiliais platformos giriamos kaip veiksmingos, nepasisakoma už visišką asmeninių automobilių nuosavybės panaikinimą.</p>
<blockquote>
<p>„Vidutinis automobilis ar furgonas Anglijoje važiuoja tik 4 proc. laiko. Nors dauguma jau turi asmeninį telefoną, 39 proc. darbuotojų visame pasaulyje turi darbdavio suteiktus nešiojamuosius kompiuterius ir mobiliuosius telefonus. Tai visiškai neefektyviai naudoja išteklius. Daugiau dalijantis galima sumažinti neveikiančios įrangos nuosavybę, taigi ir medžiagų naudojimą. Dalijimosi automobiliais platformos, tokios kaip „Getaround“ ir „BlueSG“, jau pasinaudojo šia galimybe ir siūlo transporto priemones, už kurias mokama už panaudotą valandą,“ – rašoma straipsnyje[6].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/evangeline-shaw-kmzj5ittyha-unsplash-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Jaunuolių požiūris keičiasi</h2>
<p>Anksčiau privataus automobilio turėjimas buvo tam tikra prabanga. Tačiau kintant laikams nuosava transporto priemonė tapo būtinybe. Vis dėlto, šiuolaikinis jaunas žmogus gyvena vis įvairesnį gyvenimo būdą: neskuba giliai įleisti šaknų, vengia atgyvena tampančio 8 darbo valandų darbo modelio. </p>
<blockquote>
<p>Dėl to nuosavo automobilio poreikis tampa nebe toks aktualus. Italijoje neseniai atlikta visuomenės apklausa atskleidė, kad 61,7 proc. jaunesnių nei 30 metų amžiaus žmonių atsisakytų automobilio, jei būtų prieinamas efektyvus viešasis transportas[7].</p>
</blockquote>
<p>„Ca' Foscari“ vadybos fakulteto Automobilių ir judumo inovacijų centro (CAMI) apklausoje daugiau nei tūkstantis respondentų pasidalijo savo požiūriu į nuosavus automobilius. Apklausoje respondentų buvo prašoma nurodyti, kokį automobilį jie įsigytų, jei galėtų pasirinkti.</p>
<p>Duomenys parodė, kad mažiau nei 18 proc. žmonių įsigytų tradicinį automobilį – su endoterminiu varikliu, varomu dyzelinu arba benzinu.</p>
<p>Daugiau nei 60 proc. respondentų teigė, kad pirmenybę teiktų elektra varomam arba hibridiniam automobiliui, o 5 proc. rinktųsi vandenilinę transporto priemonę.</p>
<blockquote>
<p>Vienas iš penkių asmenų, kas yra maždaug 20 proc. respondentų, atsakė, kad visiškai nenori turėti automobilio.</p>
</blockquote>
<p>Apklausą komentavęs profesorius Francesco Zirpoli teigia, kad jaunosios kartos atstovų nuomonė akivaizdžiai prieštarauja vis dar vyraujančioms tendencijoms.</p>
<p>Tuo tarpu tyrimą koordinavęs profesorius Andrea Stocchetti duomenis komentavo taip:</p>
<blockquote>
<p>„Mūsų nestebina tai, kad kas penktas jaunesnis nei 30 metų amžiaus žmogus nėra suinteresuotas turėti automobilį. Šie duomenys atitinka kitus tyrimus, atliktus su tūkstantmečio ir Z kartos žmonėmis, kurie į automobilio nuosavybę žiūri kitaip nei jų tėvai ir kurių vertybės gerokai skiriasi nuo ankstesnių kartų vertybių. Tačiau nemanėme, kad daugiau nei 60 proc. jų apsieitų be automobilio, jei turėtų galimybę naudotis efektyviu viešuoju transportu.“</p>
</blockquote>
<p>Kaip apibendrina profesorius, akivaizdu, kad jaunimas dabar prašo turėti daugiau paslaugų, o ne galimybių įsigyti automobilį.</p>
<h2>Lietuvoje imamasi veiksmų</h2>
<p>Lietuvoje visuomenė taip pat periodiškai yra skatinama gyventi „žaliau“ ir kartas nuo karto naudotis viešuoju transportu, dviračiu ar tiesiog keliauti pėstute. Štai pirmąją Europos judumo savaitės dieną – rugsėjo 16-ąją – Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kvietė šalies žmones prisijungti prie Lietuvos Nacionalinio judumo iššūkio ir į darbą pats vyko dviračiu[8]. </p>
<p>Aplinkos ministerija kartu su Lietuvos policija, rugsėjo 21 d. didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje vykdė akciją, kurios metu Policijos departamento pareigūnai ir aplinkosaugininkai stabdė automobilius, kuriuose važiuoja pavieniai vairuotojai ir kvietė juos keliauti aplinkai draugiškais būdais, dovanodami viešojo transporto bilietus[9].</p>
<blockquote>
<p>Vairuotojai buvo informuojami, kad rugsėjo 22 d. – „Diena be automobilio“. Jiems buvo dovanojami vienkartiniai viešojo transporto bilietai taip siekiant paskatinti vairuotojus keisti įpročius ir paraginti į darbą, susitikimus ar kitų reikalų tvarkyti vykti autobusu, troleibusu arba rinktis kelionę dviračiu, paspirtuku, pėsčiomis.</p>
</blockquote>
<p>Ši akcija taip pat buvo vienas iš rugsėjo 16–22 d. vykstančios Europos judumo savaitės renginių. Šią savaitę Europos Komisija skatina gyventojus pamiršti savo automobilius ir persėsti ant dviračių ar į viešąjį transportą.</p>
<p>Į Europos judumo savaitės renginius įsitraukia virš 2 tūkst. miestų iš Europos ir tokių šalių kaip Japonija, Kosta Rika, Argentina ir pan. Prie jos šiemet jungiasi ir virš 40 Lietuvos miestų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/sorin-gheorghita-edgsa4qxdae-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Dalijimasis transporto priemone tampa nauja realybe</h2>
<p>Žmonės nėra abejingi taršai, kurią sukelia automobiliai, tačiau nuosavos transporto priemonės neretai atsisako ir dėl patogumo. Gyvenant didmiestyje, menką atstumą neretai patogiau įveikti su pavėžėju arba dalijimosi platformos automobiliu.</p>
<blockquote>
<p>Ši paslauga jau ne vienerius metus yra prieinama ir Lietuvoje. Štai automobilių dalijimosi platforma „CityBee“ šių metų gegužės mėnesį mūsų šalyje užfiksavo dešimtmilijoninę kelionę[10].</p>
</blockquote>
<p>Tuomet į šią kelionę išvykusiam klientui „CityBee“ surengė netikėtą sveikinimą – pasitiko jį su muzikantais, būriu „CityBee“ darbuotojų bei įteikė vertingą prizą.</p>
<p>Peržengusi dešimties milijonų kelionių skaičių Lietuvoje, įmonė šią vasarą šventė ir dešimtuosius veiklos metus.</p>
<blockquote>
<p>Lietuvoje „CityBee“ automobiliais vidutiniškai per dieną įvyksta apie 5–6 tūkst. kelionių. </p>
</blockquote>
<p>Pasaulyje tokios paslaugos taip pat populiarios, o vairuotojai ir automobilių pramonės atstovai vis dažniau svarsto apie alternatyvius komercinius modelius, atsisakydami tradicinio modelio „pirk ir vairuok“.</p>
<h2>Sparčiai plečiasi „Automobilių klubai“</h2>
<p>„Automobilių klubai“ sparčiai plečiasi Jungtinėje Karalystėje. Čia narių skaičius išaugo nuo 200 000 2016 m. iki beveik 700 000 šiuo metu. Negana to, tokios kompanijos kaip „Enterprise“, „ZipCar“ ir „Co-Wheels“, suteikia vairuotojams galimybę beveik iš karto naudotis bendromis transporto priemonėmis, kai jų prireikia[11].</p>
<blockquote>
<p>Gamintojai patys įsitraukia į šį žaidimą įgyvendindami dalijimosi transportu schemas ir netgi kurdami dalijimosi paslaugomis naudotis pritaikytus modelius.</p>
</blockquote>
<p>2019 m. „Renault“ paskelbė, kad dalijimosi automobiliais technologija bus standartiškai montuojama į naujus „Zoe“ modelius, suteikiant jiems tokias funkcijas kaip įkrovimo ir sąskaitų faktūrų išrašymo stebėjimo. Tai leidžia vairuotojams atrakinti transporto priemonę mobiliuoju įrenginiu.</p>
<p>Tais pačiais metais „Porsche“ pradėjo teikti paslaugą, leidžiančią vartotojams tris mėnesius vairuoti ir keisti automobilius. Tai buvo padaryta po bandomosios paslaugos, kuri leido vairuotojams išsinuomoti automobilius tiesiogiai iš dabartinių „Porsche“ savininkų, o vėliau panašius pasiūlymus pateikė ir kiti gamintojai, įskaitant „Volvo“ ir „Hyundai“.</p>
