Natūralus antidepresantas paaugliams – sportas ir judėjimas

Priešnuodis paauglių depresijai – mokyklų sporto salėse ir aikštynuose

Remiantis tyrimo, kuriame dalyvavo daugiau nei 2 400 vaikų, duomenų analize, būtent prižiūrimos fizinio aktyvumo programos yra susijusios su reikšmingu vaikų ir paauglių depresijos simptomų sumažėjimu. Fizinis aktyvumas, sportiniai užsiėmimai ir hobiai galėtų padėti paaugliams tvarkytis su nerimo sindromais ir depresijos epizodais^[1].

Tai pirmas kartas, kai pavyko surinkti pakankamai tyrimų, kad būtų galima padaryti gana gerą išvadą ir atsakyti į klausimą: ar fizinis aktyvumas ir mankšta yra naudingi vaikams, kuriems pasireiškia depresijos simptomai? Tyrėjai teigia, kad taip.

Duomenys taip pat rodo, kokia konkreti fizinių pratimų dozė vaikams duoda didžiausią naudą. Maždaug valanda fizinio aktyvumo tris dienas per savaitę geriausiai palengvino depresijos simptomus. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) vyriausybė rekomenduoja 75-150 minučių fizinio aktyvumo per savaitę. Tiek vaikams tiek suaugusiems^[2].

Tyrimas taip pat parodė, kad trumpesnės nei 12 savaičių trukmės mankštos programos davė daugiau naudos. Taip yra galbūt todėl, kad tokia griežtai apibrėžta programa leidžia dalyviams pajusti teigiamą pasiekimų ir laimėjimų jausmą. Visa ši informacija publikuojama redakciniame straipsnyje, kurio vienas iš autorių yra Ilinojaus universiteto Čikagoje kineziologijos ir mitybos docentas Eduardo Bustamante.

Norint atsikratyti depresijos simptomų reikia visai nedidelių pastangų – tik daugiau judėti

Fizinio aktyvumo programos mažina depresijos simptomus net nesistengdamos. Judant žmonės gauna teigiamą poveikį net nesistengdami sumažinti depresijos. Šie tyrimų rezultatai siūlo galimą atsaką į psichikos sveikatos krizę, kuri ištiko Amerikos paauglius ir jaunus suaugusiuosius po pandemijos ir kitų didelių visuomenės pokyčių^[3].

2021 m. beveik kas ketvirtas jaunas suaugęs žmogus teigė neseniai ieškojęs ir gavęs psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, teigiama JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro ataskaitoje.

Depresija yra antras pagal dažnumą psichikos sutrikimas tarp vaikų ir paauglių ir yra stiprus būsimų psichikos sutrikimų ir savižudybių prognozuotojas.

Tyrėjai teigia, kad yra rizika, jog net 67 proc. depresijos simptomus patiriančių jaunuolių, suaugus jiems išsivystys visiška depresija ar nerimas.

Tyrimo metu mokslininkų grupė apibendrino 21 ankstesnio klinikinio tyrimo, kuriame vaikai ir paaugliai dalyvavo fizinio aktyvumo programose, duomenis. Tyrimais buvo siekiama ištirti ne psichikos sveikatą, pavyzdžiui, nutukimą, mokymosi sėkmę ar ADHD (dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimą), bet visuose juose buvo naudojami įrankiai, kuriais buvo vertinami dalyvių depresijos simptomai.

Tyrėjai nustatė, kad didžiausią naudą sportuodami gavo vyresni nei 13 metų vaikai

Didžiausią naudą dėl fizinių pratimų ir sporto užsiėmimų, kurie vyksta reguliariai, patiria paaugliai. Tai logiška, nes valstybės paprastai palaipsniui mažina fizinio lavinimo reikalavimus maždaug nuo penktos klasės. Ir kitose šalyse fizinio lavinimo užsiėmimai vėlesnėse klasėse tampa pasirinktinais, sumažinamas jų dažnumas.

Maždaug nuo 12 metų, kai vaikas pradeda lankyti pagrindinę mokyklą, fizinio lavinimo reikalavimų nebėra. Tai reiškia, kad vaikai negauna struktūrinės fizinės veiklos, kurią gauna jaunesni vaikai. Todėl pastebima, kad padaugėja depresijos simptomų, kurie virsta klinikine depresijos diagnoze, kuri vėliau pasireiškia vidurinėje mokykloje ir suaugus.

Analizė taip pat atskleidė, kad fiziniai pratimai buvo naudingesni vaikams, kuriems jau buvo diagnozuota depresija ar kita psichikos liga. Žinoma, tai nieko nestebino.

Vienas iš ryškesnių depresijos simptomų gali būti fizinis pasyvumas arba fizinė inercija ir noro ką nors daryti nebuvimas. Taigi tam tikra prasme pats fizinis aktyvumas yra panašus į intervenciją, kurią ekspertai vadina elgesio aktyvinimu, kai pacientai įsitraukia į prasmingą veiklą, kad panaikintų šį depresinį mieguistumą.

Yra keletas priežasčių, kodėl fizinis aktyvumas gali padėti sušvelninti depresiją

Ekspertai tiegia, kad pratimai išskiria smegenyse hormonus, vadinamus endorfinais, kurie skatina geros savijautos jausmą ir gerina bendrą nuotaiką. Fizinė veikla taip pat gali padėti vaikui jaustis geriau, nes jo kūnas tampa sveikesnis ir skatina kokybišką miegą, geresnį poilsį, jo kokybę.

Pratimai didina smegenų galią ir socialinius įgūdžius. Be to, E. Bustamantė sakė, kad fiziniai pratimai skatina smegenų sveikatą. Yra įrodymų, kad kai vaikai mankštinasi, gerėja jų smegenų baltoji medžiaga, todėl smegenų dalys, kurios bendrauja tarpusavyje, tampa labiau susijusios ir veiksmingesnės.

Sukaupta duomenų, kurie rodo, kad smegenų dalys, atsakingos už dėmesio sutelkimą, yra aktyvesnės po to, kai vaikai mankštinasi. Be to, tikėtina, kad mankštindamiesi vaikai jaučiasi geriau, nes bendrauja su kitais vaikais ir suaugusiaisiais, o jų mintys atitrūksta nuo rūpesčių^[4].

Kai mankštinamės, esame linkę galvoti tik apie mankštą, nes tai fiziškai apkrauna mūsų kūną, o tai yra gerai. Tai skatina sąmoningumą, sąmoningą supratimą apie tai, kas vyksta čia ir dabar. Kartais, kai sergame depresija, tai padeda mums ištrūkti iš ruminacinio stiliaus, kai iš tikrųjų galvojame, nerimaujame ar esame susirūpinę dėl neseniai patirto streso.

Tačiau tyrėjai pažymėjo, kad šie rezultatai daugiausia gauti iš organizuotų ir prižiūrimų mankštos programų. Tai nėra tas pats kaip patarimas eiti į laiką ir žaisti. Tačiau ekspertai ragina tėvus nueiti į savo vaikų mokyklą ir įsitikinti, kad jie lanko kūno kultūros pamokas arba užklasinį sportą, kad išsiugdytų sveikus įpročius, kurie lydės juos ir suaugus.

Tėvai taip pat gali paskatinti savo vaikus dažniau sportuoti, parodydami jiems, kaip tai daroma, ir įtraukti reguliarų fizinį aktyvumą į savo gyvenimą. Kartu su vaikais jie gali užsiimti kokiu nors sportu ir taip stiprinti tiek kūną tiek ryšį su vaikais.