Muzikos terapija: gydymo ir gerovės harmonizavimas
Muzika nuo seno užima ypatingą vietą žmonių visuomenėje, peržengdama kultūrines ribas ir rezonuodama su mūsų emocijomis. Ji gali sukelti prisiminimus, pakelti nuotaiką ir paguosti sunkiais laikais. Tačiau muzikos įtaka neapsiriboja vien pramoga.
Ji tapo svarbia priemone terapijos srityje, vadinamojoje muzikos terapijoje, kurioje jos terapinis potencialas panaudojamas siekiant skatinti gydymą, stiprinti gerovę ir gerinti gyvenimo kokybę asmenims, susiduriantiems su fiziniais, emociniais ar kognityviniais sunkumais.
Muzikos terapija tai įrodymais pagrįsta praktika, kurioje muzika naudojama kaip terapinė priemonė, skirta fiziniams, emociniams, kognityviniams ir socialiniams asmenų poreikiams tenkinti[1]. Ją teikia apmokyti ir sertifikuoti muzikos terapeutai, kurie turi patirties tiek muzikos, tiek terapinių metodų srityje.
Muzikos terapeutai taiko įvairias muzikines intervencijas, tokias kaip muzikos klausymasis, grojimas instrumentais, dainavimas, dainų kūrimas ir judėjimas pagal muziką, pritaikytas konkretiems kiekvieno kliento tikslams ir poreikiams.
Muzikos terapijos ištakos siekia senovės civilizacijas, kuriose muzika buvo pripažįstama dėl savo gydomųjų savybių. Senovės graikai, egiptiečiai ir kinai muziką naudojo religiniuose ritualuose ir medicinos praktikoje. Tačiau šiuolaikinė muzikos terapijos, kaip oficialios disciplinos, raida prasidėjo XX amžiuje.
Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo metais muzikantai atliko svarbų vaidmenį teikiant paguodą ir emocinę paramą sužeistiems kariams ligoninėse. Ši patirtis nutiesė kelią sistemingam muzikos naudojimui terapinėje aplinkoje. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje buvo įkurta Nacionalinė muzikos terapijos asociacija (dabar žinoma kaip Amerikos muzikos terapijos asociacija). Tai buvo esminis momentas muzikos terapijos, kaip pripažintos profesijos, įsitvirtinimui.
Muzikos terapija remiasi įvairiomis teorinėmis sistemomis ir požiūriais
Tokia terapija, kurios metu pasitelkiama muzika, gali padėti įvairiais atvejais. Tam skirti konkretūs metodai ir terapijos, grįstos mokslu, poveikiu ir požiūriais. Konkretus rezultatas, kurį gali duoti tokia muzikos terapija, yra glaudžiai susijęs su konkrečia metodika ir naudojamais būdais. Kai kurie iš svarbiausių muzikos terapijoje naudojamų požiūrių yra šie:
- Nordoffo-Robbinso muzikos terapija: šis metodas, kurį sukūrė Paulas Nordoffas ir Clive’as Robbinsas, akcentuoja improvizaciją ir sutelkia dėmesį į individo muzikinę raišką, skatinančią bendravimą, sąveiką ir asmeninį augimą;
- Bonny vadovaujamo vaizdavimo ir muzikos metodas[2]: toks metodas derina klasikinę muziką ir vadovaujamus vaizdinius, kad būtų galima tirti ir spręsti emocines ir psichologines problemas;
- Neurologinė muzikos terapija: taikant šį metodą muzika naudojama siekiant konkrečių neurologinių tikslų, pavyzdžiui, motorinės reabilitacijos, kalbos ir kalbėjimo gerinimo bei pažintinių gebėjimų stiprinimo.
Muzikos terapijos nauda apima daug aspektų. Nuo emocinės gerovės iki fizinės reabilitacijos ar kognityvinio mąstymo vystymosi. Muzikos terapija gali suteikti emocinę paramą, sumažinti nerimą ir stresą, padėti žmonėms išreikšti ir apdoroti savo jausmus saugioje ir grėsmės nekeliančioje aplinkoje.
Muzikinė veikla skatina pažintines funkcijas, pavyzdžiui, dėmesį, atmintį ir vykdomąją veiklą. Tai davė daug žadančių rezultatų gerinant asmenų, sergančių neurologiniais sutrikimais, įskaitant demenciją ir smegenų traumą, pažintinius gebėjimus.
Taip pat muzikos terapija gali padėti motorinei reabilitacijai, nes naudojant ritmą ir muzikinius modelius gerinama koordinacija, pusiausvyra ir judesių kontrolė. Ji ypač veiksminga fizinės terapijos metu asmenims, turintiems judėjimo sutrikimų.
Naudodami muziką asmenys gali pagerinti bendravimo ir socialinius įgūdžius, užmegzti emocinius ryšius ir pagerinti gebėjimą bendrauti su kitais. Muzikos klausymasis ar užsiėmimas muzikine veikla skatina endorfinų, natūralių organizmo skausmą malšinančių vaistų, išsiskyrimą, todėl sumažėja skausmo pojūtis ir atsipalaiduojama.
Įvairiose srityse taikoma muzikos terapija gali padėti įveikti įvairius sunkumus
Ligoninėse ir sveikatos priežiūros įstaigose muzikos terapija taikoma siekiant palengvinti skausmą, sumažinti nerimą ir pagerinti bendrą pacientų, kuriems taikomas medicininis gydymas, įskaitant vėžio gydymą, operacijas ir paliatyviąją priežiūrą, savijautą[3]. Muzikos terapija taikoma psichikos sveikatos ir konsultavimo srityje, kad būtų galima gydyti įvairias ligas, pavyzdžiui, depresiją, nerimą, potrauminio streso sutrikimą ir piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis.
Tai suteikia kūrybinę emocinės išraiškos galimybę, padeda asmenims apdoroti traumą, skatina savęs pažinimą ir asmeninį augimą. Muzikos terapija taikoma mokyklose ir specialiojo ugdymo programose, siekiant padėti vaikams ir suaugusiesiems, turintiems raidos sutrikimų, autizmo spektro sutrikimų (ASS) ir mokymosi sunkumų.
Ji gerina bendravimo įgūdžius, skatina socialinę sąveiką ir gerina pažintinius gebėjimus. Įrodyta, kad muzikos terapija naudinga vyresnio amžiaus žmonėms, ypač sergantiems demencija ir Alzheimerio liga. Ji padeda sumažinti susijaudinimą, pagerinti atmintį ir kognityvines funkcijas bei pagerinti bendrą gyvenimo kokybę. Muzikos terapija teikia paguodą ir emocinę paramą gyvenimo pabaigoje esantiems asmenims. Ji suteikia paguodą, padeda sumažinti skausmą ir nerimą, leidžia ramiai ir oriai pereiti į kitą gyvenimą.
Muzikos terapijos gydomosios galios panaudojimas konkrečioms ligoms gydyti
Muzikos terapija yra universalus ir veiksmingas terapinis metodas, kuris gali būti naudingas asmenims, susiduriantiems su įvairiais fiziniais, emociniais ir kognityviniais sunkumais.
Autizmo spektro sutrikimai (ASS)
Autizmo spektro sutrikimas yra neurologinė raidos būklė, kuriai būdingi socialinės sąveikos, bendravimo ir pasikartojančio elgesio sunkumai. Muzikos terapija įrodė, kad ji gali padėti ASS sergantiems asmenims ugdyti bendravimo ir socialinius įgūdžius.
Muzikos terapeutai, užsiimdami įdomia muzikine veikla, pavyzdžiui, grojimu instrumentais, dainavimu ir ritminiais pratimais, gali sukurti struktūrizuotą aplinką, kuri skatina sąveiką, emocinę raišką ir savireguliaciją. Muzikos terapijos užsiėmimai, pritaikyti prie unikalių autizmo sutrikimų turinčių asmenų poreikių ir pageidavimų, gali pagerinti jų socialinį bendravimą, emocinį supratimą ir bendrą gyvenimo kokybę.
Depresija ir nerimo sutrikimai
Depresija ir nerimo sutrikimai yra dažni psichikos sveikatos sutrikimai, kurie gali turėti didelės įtakos asmens gerovei. Muzikos terapija suteikia neinvazinę ir ekspresyvią galimybę asmenims tyrinėti ir apdoroti savo emocijas.
Klausantis ar kuriant muziką, kuri rezonuoja su jų jausmais, galima sukelti įvairias emocijas ir pasitarnauti kaip paguodos, patvirtinimo ir savirefleksijos šaltinis. Muzikos terapijos seansų metu gali būti klausomasi vadovaujant, analizuojami tekstai, kuriamos dainos ir taikomi atsipalaidavimo metodai, siekiant sumažinti depresijos ir nerimo simptomus, pagerinti nuotaiką ir sustiprinti savivertę.
Lėtinio skausmo valdymas
Lėtinis skausmas gali būti alinantis ir turėti didelę įtaką asmens gyvenimo kokybei. Muzikos terapija – tai nefarmakologinis požiūris į skausmo gydymą. Dėl endorfinų išsiskyrimo muzika gali veikti kaip natūralus vaistas nuo skausmo, mažinti nerimą ir sukelti atsipalaidavimą.
Raminančios muzikos klausymasis, muzikos vedami atsipalaidavimo pratimai ar grojimas muzikos instrumentais gali atitraukti dėmesį nuo skausmo pojūčių, pakeisti skausmo suvokimą ir pagerinti nuotaiką. Muzikos terapiją galima integruoti į daugiadisciplines skausmo valdymo programas, suteikiant asmenims įveikimo strategijų ir gerinant jų bendrą savijautą.
Insulto reabilitacija
Po insulto asmenys dažnai patiria fizinių ir pažintinių funkcijų sutrikimų. Muzikos terapija yra perspektyvi insulto reabilitacijos srityje, ypač atkuriant motorines funkcijas ir gerinant kalbos ir kalbėjimo gebėjimus. Ritminė garsinė stimuliacija, kai asmenys sinchronizuoja savo judesius pagal muzikos ritmą, gali pagerinti eiseną ir pusiausvyrą.
Melodinės intonacijos terapija, į kalbos reabilitaciją įtraukiant dainavimą, gali padėti asmenims atgauti gebėjimą bendrauti. Muzikos terapija yra motyvuojantis ir įtraukiantis reabilitacijos metodas, kuris padeda išnaudoti smegenų neuroplastiškumą ir palengvina atsigavimą.
Vystymosi sutrikimai ir mokymosi sunkumai
Vaikams ir suaugusiesiems, turintiems raidos sutrikimų ir mokymosi sunkumų, pavyzdžiui, Dauno sindromą, ADHD ir disleksiją, muzikos terapija gali būti labai naudinga. Muzika vienu metu įtraukia kelias smegenų sritis, padeda pažintinei raidai, dėmesiui ir atminčiai[4].
Ritmiška veikla, dainavimas ir grojimas instrumentais gali pagerinti motorinius įgūdžius ir koordinaciją. Muzikos terapijos užsiėmimuose taip pat gali būti skiriamas dėmesys kalbos įgūdžiams, socialinei sąveikai ir saviraiškai, taip sukuriant saugią ir įtraukią aplinką, kurioje gali tobulėti įvairių gebėjimų asmenys.
Muzikos terapijos ir muzikinės veiklos vertė demencijos ir Alzheimerio ligos pacientams
Muzikos terapijos veiksmingumą patvirtina vis daugiau mokslinių tyrimų. Daugybė tyrimų parodė teigiamą jos poveikį įvairiems sveikatos rezultatams. Pavyzdžiui, tyrimai parodė[5], kad muzikos terapija gali sumažinti širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį, sumažinti streso hormonų kiekį, pagerinti imuninės sistemos veiklą ir pagerinti bendrą nuotaiką bei savijautą.
Neuromoksliniai tyrimai atskleidė neurologinius muzikos terapijos mechanizmus, rodančius jos gebėjimą stimuliuoti įvairias smegenų sritis, skatinti neuroplastiškumą ir palengvinti kognityvinį bei emocinį apdorojimą. Svarbu pažymėti, kad muzikos terapiją turėtų taikyti kvalifikuoti specialistai, vadovaudamiesi įrodymais pagrįsta praktika. Terapeuto atliekamas vertinimas, gydymo planavimas ir intervencijos turėtų būti pritaikyti prie kiekvieno asmens unikalių poreikių ir tikslų.
Daugybė tyrimų pateikė įrodymų, patvirtinančių, kad muzikos terapija ir kiti muzikiniai užsiėmimai yra naudingi Alzheimerio liga sergantiems asmenims. Alzheimerio liga yra progresuojanti liga, kuri pažeidžia atmintį, mokymąsi ir elgesį, ir šiuo metu ji nėra išgydoma.
Tačiau tyrimai rodo, kad muzika gali turėti teigiamos įtakos Alzheimerio liga sergančių asmenų sveikatai ir gerovei, o rizikos grupei priklausantiems asmenims ji netgi gali padėti atitolinti ligos pradžią. Muzikos intervencijos gali būti įvairių formų ir gali turėti skirtingą poveikį Alzheimerio ligos simptomams.
Taikant muzikos terapiją, labai svarbu, kad dirbtų sertifikuotas muzikos terapeutas, galintis parengti individualų planą kiekvienam pacientui ar klientui. Įrodyta, kad individualūs planai yra veiksmingesni nei bendri metodai. Grupinės muzikinės intervencijos, net jei joms nevadovauja muzikos terapeutas, taip pat gali pagerinti psichinę sveikatą ir gerovę. Tačiau šių intervencijų sėkmė priklauso nuo keleto veiksnių, pavyzdžiui, muzikos pasirinkimo, jos naudojimo būdo ir vedėjų kompetencijos.
Muzikos terapija yra perspektyvi mažinant Alzheimerio ligos simptomus
Dr. Carol Beynon, Vakarų universiteto profesorė emeritė, atliko tyrimą, susijusį su kartų choro projektu, kuriame dalyvavo demencija sergantys asmenys, jų globėjai, vidurinės mokyklos mokiniai ir jų muzikos mokytojas. Projekto, kurį inicijavo vietos Alzheimerio draugija, metu prieš sąveiką buvo surengti mokytojo ir mokinių mokymai.
C. Beynon pabrėžia, kad tokioms intervencijoms svarbu turėti gerai suplanuotą ir nuoseklią mokymo programą, o ne tik keletą veiklų. Lankstumas taip pat labai svarbus prisitaikant prie dalyvių poreikių ir reakcijų[6]. Muzikines intervencijas galima skirstyti į aktyvias arba pasyvias.
Aktyviosios intervencijos apima aktyvų muzikos kūrimą per tokias veiklas kaip būgnų ratas, grupinis dainavimas, grojimas muzikos instrumentais ar muzikos komponavimas. Šiose veiklose dažnai būna judesio komponentas, kuris, kaip rodo tyrimai, sustiprina terapinį poveikį. 2021 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad aktyvios intervencijos buvo ypač veiksmingos gerinant Alzheimerio liga sergančių asmenų pažinimą, elgesį ir motorines funkcijas.
Kita vertus, pasyviosios intervencijos daugiausia dėmesio skiria muzikos klausymuisi, kad sukeltų emocinį atsaką arba stimuliuotų atmintį. 2018 m. atliktas tyrimas parodė, kad pasyvios intervencijos geriau mažino demencija sergančių asmenų nerimą, sujaudinimą ir elgesio problemas, palyginti su aktyviomis intervencijomis.
Muzikos terapija ir kiti metodai yra perspektyvios priemonės mažinant Alzheimerio liga sergančių asmenų simptomus ir gerinant jų gyvenimo kokybę. Tiek aktyviai dalyvaujant, tiek pasyviai klausantis muzikos, ji gali sukelti emocijas, skatinti atmintį ir pagerinti pažintines bei motorines funkcijas. Muzikos įtraukimas į Alzheimerio liga sergančių asmenų gyvenimą gali suteikti jiems ir jų slaugytojams prasmingą ir malonų būdą įveikti su liga susijusius sunkumus.
Kaip muzika padeda Alzheimerio liga ar demencija sergantiems žmonėms?
Beynon komentuoja, kad dainavimas kartų choro projekte suteikė Alzheimerio liga sergantiems žmonėms „dvasinę ir estetinę paramą, kuri savo ruožtu stiprina geresnę sveikatą ir savijautą“. Ji pastebi, kad dalyviai jautėsi energingi, o po kiekvieno užsiėmimo nuo 2 iki 24 valandų jiems pasireikšdavo mažesni simptomai.
Medicininiai tyrimai, atrodo, patvirtina Beynon pastebėjimus, kad muzika gali padėti.
Pagerinti atmintį. Muzika gali padėti Alzheimerio liga sergantiems žmonėms prisiminti savo gyvenimo detales. Tyrėjai šiuos muzikos sukeltus prisiminimus vadina autobiografiniais prisiminimais, kurie dažnai gali būti ryškūs ir išsamūs. Poveikis yra stipriausias, kai skamba pažįstama muzika, tačiau net ir nepažįstama muzika gali turėti poveikį.
Gerina pažinimą. 2023 m. atliktų tyrimų apžvalgoje iš trijų žemynų nustatyta, kad muzikos terapija padeda pagerinti Alzheimerio liga sergančių žmonių pažinimo funkcijas. Autoriai taip pat pažymėjo, kad aktyvios intervencijos turėjo didesnį poveikį.
Sumažina elgesio ir psichologinius simptomus. Tyrimai rodo, kad kai kurios muzikos intervencijos gali padėti demencija sergantiems žmonėms sumažinti simptomus:
- nerimą,
- depresiją,
- sujaudinimą,
- apatiją.
Veiksmingiausios buvo dainavimas ir kombinuotos muzikos technikos. Klausantis muzikos ar grojant muzikos instrumentais rezultatai buvo nevienodi.
Pagerinti žodžių sklandumą. Klinikiniais tyrimais nustatė, kad muzikos terapija gali pagerinti demencija sergančių žmonių kalbos ir verbalinius įgūdžius. Šiuos įgūdžius padėjo pagerinti dainavimas, dainų kūrimas ir dainų tekstų skaitymas. 2018 m. tyrime pastebėtas teigiamas poveikis būtent žmonėms, sergantiems lengva Alzheimerio liga.
Pagerinti gyvenimo kokybę. 2022 m. 26 tyrimų apžvalgoje nustatyta, kad Alzheimerio liga sergančių žmonių su psichikos sveikata susijusi gyvenimo kokybė reikšmingai pagerėjo, kai prie standartinio gydymo buvo pridėta muzikos terapija. Tyrimo autoriai taip pat nustatė, kad šiek tiek pagerėjo su fizine sveikata susijusi gyvenimo kokybė. Tačiau jie įspėjo, kad nereikėtų daryti apibendrinimų, nes rezultatai buvo labai skirtingi.
Muzikos žanrai ar tipai nėra universalūs: poveikis individualus
Nėra vieno muzikos stiliaus ar žanro, kuris padėtų visiems Alzheimerio liga ar demencija sergantiems žmonėms. AMTA pažymi, kad gali padėti keli stiliai. Kvalifikuotas muzikos terapeutas, spręsdamas, kokią muziką įtraukti į terapiją, atsižvelgs į jūsų arba jūsų artimojo pageidavimus, aplinkybes ir gydymo tikslus.
Vis dėlto 2017 m. klinikinių tyrimų, kuriuose buvo taikoma muzikos terapija, apžvalga atskleidžia tam tikrus pageidavimus. Aktyvios intervencijos dažniausiai apima Alzheimerio liga sergančiam asmeniui pažįstamą muziką. Tai gali būti jo kultūros dainos, pažįstamos klasikinės melodijos arba pažįstama populiarioji muzika.
C. Beynon taip pat mano, kad naudinga įtraukti ir naują muziką: „Mes naudojome populiariąją muziką, daugiausia nuo 1940-ųjų iki 1990-ųjų, kad skatintume prisiminimus ir jų atgaminimą, tačiau taip pat įtraukėme chorinę muziką, kurios jie greičiausiai nežinojo, kad skatintume naują mokymąsi.“
Kalbant apie muzikos klausymąsi, klinikiniuose tyrimuose dažniausiai buvo naudojama Vakarų klasikinė muzika, Mozarto ir Bethoveno kūriniai, Vivaldis ir kiti klasikai. Tačiau dažnai klausiama ar Alzheimerio liga arba demencija sergantiems žmonėms taikoma muzikos terapija turi trūkumų.
Muzikos terapija, kaip ir dauguma gydymo būdų, yra susijusi su tam tikra rizika. Kai kuriems žmonėms aktyvus dalyvavimas muzikinėje veikloje ar tiesiog jos klausymas gali padidinti nerimą.
Pasirinkus netinkamą muziką, klausymas taip pat gali duoti neigiamų rezultatų. Muzika gali sukelti nemalonius pojūčius, nes sukeliama per didelė stimuliacija, iššaukiamas nerimas ar sumišimas ar įvyksta kitokių, nemalonių ir neigiamų prisiminimų sukėlimas. Tai veiksminga terapija, bet jos gydymo būdas yra individualus, jis neveikia visiems vienodai kaip universalus pleistras.
