<h2>Muzikos festivaliai – galimybė „atsinaujinti“</h2>
<p>Iš esmės tai gali nuskambėti kiek neįprastai, tačiau žmonės, norintys nutolti nuo „normalaus pasaulio“ rūpesčių ir patirti įstabų gyvenimo skonį bei pasinerti į vaikystę primenančią fantaziją dažnai apsigyvena ten, kur jaučiasi labiausiai gyvi, ir neretai tai būna įspūdingų garsų fontanais, itin kūrybingais bendraminčiais ir magiška atmosfera garsėjantys masiniai muzikos festivaliai.</p>
<p>Mes su dideliu nekantrumu laukiame artėjančio savaitgalio, o tuo tarpu rankoje laikomas ir ką tik įsigytas renginio bilietas kone nežemiškai pakylėja, nuneša į, rodosi, dar neregėtus kraštus ir padengia dangaus žydrynę ryškiaspalve saule, pasirodančia tik mums. Aišku viena – šįsyk viskas bus kitaip.</p>
<p>Tuo tarpu aš labai džiaugiuosi, jog nuo tada, kai pašnibždomis pasižadėjau sau, kad labai akylai saugosiuosi nesąžiningų bei apgauti norinčių žmonių ir šalia savęs tvirtai laikysiu piniginę, piktavaliai staiga ėmė ir tarytum pradingo amžiams.</p>
<p>Tiesa ta, jog muzikos festivaliai – tai visuma judesiui atsidavusių pašėlusių žmonių ir juoko pripildytų bemiegių naktų, kuomet pagrindinis dialogas vyksta tarp mūsų, žiūrovų, bei šio „spektaklio“ organizatorių. Kitaip sakant, tai renginiai, kurie talpina individualius troškimus, svajones ir absoliutų atsipalaidavimo jausmą, apimantį savotiškos formos atotrūkį nuo pabodusios rutinos ir įgrisusio kasdienio „darbas – namai“ blaškymosi – šį perdėm varžantį bagažą mes tiesiog paliekame už ryškiomis girliandomis padabintų festivalio durų. </p>
<p>Ko gero nemaža dalis masinius renginius mėgstančių asmenų sakytų: „visą dieną (ar net kelias paras iš eilės) būti apsvaigusiam ir jaustis taip jaukiai, lyg būtum tik su pačiais artimiausiais žmonėmis yra tiesiog neįtikėtina!“, ir ši mintis it taip gerai pažįstamas mano kaimo obelies kvapas persmelkia odą ir suvirpina įvairiaspalvių nuotykių ištroškusią sielą, kuri, rodosi, tinkamiausiu momentu veda į vietą, kurioje geidžiu būti.</p>
<p>Turbūt didžioji dauguma muzikos gerbėjų pritartų nuomonei, kad lankytis muzikos renginiuose skatina ne tik festivalio populiarumas bei mėgiamas muzikos žanras, tačiau ir ekspresyvią nuotaiką perteikianti specifinė patirtis, kurios dėka galime pasisemti energijos ir ypatingų pojūčių; tuo tarpu galimybės socializuotis mastas ir pojūtis, tarsi būtume svarbiausių įvykių epicentre (arba patys būtume visatos centras) prisideda prie atsipalaidavimo jausmo, kurio dėka galime sugrįžti ten pat, iš kur atėjome it „naujai gimę“.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/bobby-stevenson-eivu9c94ufy-unsplash.jpg" alt="Festivalis" /></p>
<h2>Patirtys ir naujų pojūčių troškimas – skonio dienai suteikiantys komponentai</h2>
<p>Ne paslaptis, jog daugumai žmonių kelionė į save ir ganėtinai chaotiškos aplinkos pažinimą prasidėjo tuomet, kai užsigeidėme patirti kažką naujo (neįprasto), siekdami sužinoti, kas gi slypi už mūsų kambario, namų, po to miestų, studentiško gyvenimo, o galiausiai valstijos bei kitoje vandenyno pusėje esančių durų, kurios ilgainiui tapo žmones vienijančiu reiškiniu, jungiančiu mažas bendruomenes į mases, o muzikos ištroškusius žmones į grupes. Įdomu dar ir tai, kad nemažai daliai renginyje apsilankiusių žmonių įspūdžiai būna tokie įsimintini, jog gilūs pasąmonės klodai dar ir po dvidešimties metų varto jau kone dūlėti pradėjusius patirties lapus, kurie padeda sugrįžti ir apsižvalgyti ten, kur kadaise buvome.</p>
<p>Tiesa ta, kad muzikos festivaliai ir jų pradžia yra siejama su visai atsitiktinai rasta nedidelio ploto laukyme, esančia kaimo pakraštyje, kuri ilgainiui plėtėsi ir sparčiai keitėsi bei tapo savotiška suaugusiųjų ir pasaulinės muzikos mylėtojų žaidimų aikštele, jungiančia įvairias meno šakas bei nestandartinio mąstymo šalininkus[1].</p>
<p>Kai pirmą kartą nuvykau į festivalį, mane kažkas tarytum ėmė ir įtraukė: per pirmąsias keletą valandų aš buvau it tyrinėtojas, uodžiantis skirtingus kvapus, akimis apčiuopiantis dar neregėtus vizualus bei pernelyg ryškias šviesas, kurios man leido pasijusti keistai ir veik nežemiškai. Kitaip sakant, nors buvau labai toli nuo savo namų, aš giliai viduje žinojau, kad ši vieta yra nesvetima.</p>
<p>Aišku, muzikos festivalių svarbą ir poveikį jau nuo seno analizavo nemaža dalis mokslininkų bei pavienių asmenų, tačiau tai neabejotinai yra it vienalytė kalba, jungianti skirtingus žmones, požiūrius bei autoritetus, dėl kurių realiame gyvenime ir įprastoje solidžioje atsakomybėmis persmelktoje erdvėje mes būtume, ko gero, skirtingose barikadų pusėse.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/stephen-arnold-xstqzslja4c-unsplash.jpg" alt="Žmonės festivalyje" /></p>
<h2>Pasaulinė kalba ir noras susidraugauti – galimybė integruotis</h2>
<p>„Tame nerūpestingame šokyje buvo kažkas labai įtempto ir itin mįslingo“, – taria ponia, ant savo dviejų rankų pirštų skaičiuojanti jau bene šeštą muzikinį renginį, kuriame dalyvavo šiais metais, ir aš ją suprantu – šios patirties mes negalime taip lengvai ištrinti.</p>
<p>Tiesa ta, kad muzikos festivalis – tai nuolat besikeičiantis kultūrinių ideologijų atspindys, kuris yra pasitelkiamas ieškant ne tik kokybiškos muzikos ir savo įsitikinimams artimos bendruomenės, bet ir transformuojančių dvasinių patirčių[2]. Tuo tarpu muzika, kaip visiems suprantama kalba, yra bene pagrindinis veiksnys, suartinantis mases iš absoliučiai „skirtingų pasaulių“ bei įvairių visuomenės plotmių.</p>
<p>Kita vertus, masinis muzikinis renginys yra ne tik vieta, kurioje mes galime klausytis patinkančios grupės dainų, šokti didžiulėje kompanijoje žmonių ar sutikti seniai matytus veidus; tai ir naktiniai pokalbiai šlapioje palapinėje, tamsoje šviečiantys įmantrūs aksesuarai, saulėje tviskantis ežero vanduo, apnuoginti kūnai, jogos užsiėmimai anksti ryte bei mylimiausio maisto gamintojai ir pardavėjai, su kuriais sveikinamės tada, kai nubundame. Kitaip sakant, festivalio kultūra apima visus veiksmus, procesus ir erdvę, kurioje būti yra gera; tuo tarpu ši teminė patirtis tampa kone amžinai gyva mumyse.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/perry-avgerinos-r2dlvo7wqvs-unsplash.jpg" alt="Festivalis" /></p>
<p>Galbūt pamenate tą jausmą, kurį patyrėte tada, kai kartu su kitais festivalio dalyviais dainavote žinomos dainos posmą, kurio metu galiausiai supratote, koks stiprus gali būti bendruomeniškumo jausmas bei sąlytis su kitais žmonėmis, kaip bendros patirties dalyviais. </p>
<p>Tiesa ta, jog žmonija visuomet turėjo daug klausimų ir kone visą gyvenimą ieškojo atsakymų į juos. Dargi mes troškome naujų patirčių bei laisvės, leidžiančios ištrūkti iš nustatytų visuomenės rėmų ir būtent šis procesas mus suartino ir padėjo pažinti save per aplinką bei kitus per save patį. Todėl kai pamatome ryškiai šviečiančios skulptūros instaliaciją ar iš aplinkos įstabumu išsiskiriantį objektą, mes drąsiai einame prie jo.</p>
<p>Muzikinio festivalio dalyvių žvilgsnius neretai prikausto beatodairiškas noras paliesti, išgirsti ir suprasti: interaktyvių krūmų ir medžių virtinė, „piruetus“ darantys spalvoti plastmasiniai robotai, neoniniai muzikos instrumentai bei antgamtiškai atrodantys veidrodiniai kupolai persmelkia nežemiška gyvybe ir priverčia būriuotis it būtume vaikai, tykantys dar vieno nuotykio. Ir būtent tokie pavyzdžiai puikiai iliustruoja mumyse glūdintį kultūrinį potencialą, kurį galime pasitelkti, jog įgyvendintume kryptingai integruotas technologijas.</p>
<p>Aišku viena – per muzikinį renginį, įprastai besitęsiantį nuo kelių dienų iki savaitės, kiekvieno iš mūsų individuali patirtis gali įgauti daugybę skirtingų emocinių pavidalų ir formų: nepažintas pasaulis staiga pasirodo mylimas ir savas; pabėgimas nuo rutinos – būtina sąlyga sielos ramybei atgauti, o fantazija virsta realybe, jungiančia mus su milžiniška bendruomene. Tačiau vis tik svarbiausia, ko gero, yra tai, kad iššūkio metimas šiuolaikinėms normoms, metodams ir pažiūroms yra neatsiejamas muzikos, meno ir technologijų sąveikos komponentas, kuriuo turėtume naudotis kaip raktu į platesnį pasaulio suvokimą[3].</p>
