Muitų sutartys su Rusija ir Baltarusija nutrauktos: ką tai reiškia Lietuvos ekonomikai?

Praėjus 30 metų Lietuva nutraukia muitinių bendradarbiavimo sutartis su Rusija ir Baltarusija

Lietuvos vyriausybė pritarė beveik prieš tris dešimtmečius su Rusija ir Baltarusija pasirašytų muitinių bendradarbiavimo sutarčių nutraukimui. Lietuvos finansų ministerijos duomenimis, nuo 2022 metų vasario pabaigos Lietuvos muitinė nebendradarbiavo ir nesikeitė informacija su Rusijos ir Baltarusijos muitinės tarnybomis. Tačiau asmenys, prekiaujantys su šiomis šalimis, pateikia muitinei ir teismams šių šalių muitinės išduotus dokumentus kaip prekybos teisėtumo ir tarptautinių sankcijų laikymosi įrodymą.^[1]

Susitarimas su Rusija dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos muitinės veiklos srityje buvo pasirašytas 1995 m. vasario mėn. 1996 m. liepą Vilniuje pasirašytas susitarimas su Baltarusija dėl bendradarbiavimo kovojant su muitų teisės aktų pažeidimais. Dabar to nebeliko.

Į Lietuvos valdžios sprendimą netruko sureaguoti Baltarusijos užsienio reikalų ministras Maksimas Ryženkovas

Ta proga jis parengė ilgą straipsnį apie tai, kaip būtina atkurti šalių bendradarbiavimą ir normalizuoti santykius:^[2]

Baltarusijos ir Lietuvos santykiai dabartiniame etape išgyvena blogiausią laikotarpį per visą dvišalės sąveikos istoriją. 2020 metais mūsų šalyje valstybės perversmo tikėjęsis s oficialusis Vilnius pradėjo trumparegišką hibridinį karą prieš Baltarusijos valstybę ir tautą, su kuria lietuviai šimtmečius gyveno draugiškai ir supratingai.

Baltarusiai ir lietuviai neturi kuo dalintis savo bendroje istorijoje. Pradedant nuo gyvenimo skirtingais etapais toje pačioje valstybėje ir iki šių dienų, kai baltarusiai važiavo apsipirkti į „Akropolį“, o lietuviai į Baltarusiją vyko beviziu režimu, mūsų žmonės visada rasdavo bendrą kalbą, draugavo, kūrė šeimas, kartu sportavo, pelningai prekiavo. Baltarusiškos prekės, kai kuriais vertinimais, teikė iki 30 procentų Lietuvos logistikos infrastruktūros apkrovos.

Taip, XX amžiaus pabaigoje mūsų šalių užsienio politikos prioritetai išsiskyrė, bet tai nesutrukdė kurti santykius remiantis pagarbos kiekvienos valstybės teisei į tarptautinius politinius, ekonominius ir gynybinius aljansus principais, nepažeidžiant pasiektos geros kaimynystės ir pasitikėjimo atmosferos.

Baltarusija ir šiandien nuosekliai laikosi šio vektoriaus dvišaliuose santykiuose. Tačiau Vilniuje valdžioje esantys politikai, savarankiškai ar paskatinti iš išorės, pasirinko kitokį kelią, kurio tikslas – pakeisti politinį kursą Baltarusijoje. Akivaizdu, kad šis tikslas yra visiškai nepasiekiamas, nes jame nėra pagrindinio komponento – Baltarusijos žmonių paramos. Tuo pat metu pati Lietuva dėl šios beprasmės konfrontacijos taip pat patiria didžiulių išlaidų.

Kasmetiniai tiesioginiai Lietuvos ekonomikos nuostoliai dėl ryšių su Baltarusija nutraukimo vertinami beveik 1 mlrd. JAV dolerių. Ir tai ne riba! Tarp reikšmingiausių pasekmių: katastrofiškas smūgis Lietuvos tranzito pramonei, Klaipėdos uosto ir Lietuvos geležinkelių veiklai, sumažėjęs Lietuvos eksportas, smarkiai pablogėjusi įmonių, bendradarbiaujančių su Baltarusijos partneriais įvairiose pramonės šakose, ekonominė padėtis ir nuostoliai turizmo versle.

Nuo 2020 metų krovinių vežimo geležinkeliais apimtys Lietuvoje sumažėjo daugiau nei perpus

Daugiau nei perpus sumažėjo ir prekinių traukinių parkas. „Lietuvos geležinkeliai“ iš darbo atleido apie 2 tūkst. žmonių. 2023 metais Klaipėdos jūrų uoste krovinių perkrovimo apimtys sumažėjo 9 proc. Jūra gabenta 11 proc. mažiau krovinių nei 2022 m.

2024 metų pirmąjį pusmetį Lietuvos eksportas sumažėjo 8 proc., importas – 10 proc.. Europos Komisijos duomenimis, 2024 ir 2025 metais prognozuojamas tolesnis Lietuvos valstybės biudžeto deficito didėjimas, kuris 2023 metais siekė 0,8 proc. BVP, 2024 metais jis turėtų siekti 1,8 proc., o 2025 metais – 2,2 proc. Šiemet nedarbas išaugo beveik dviem procentiniais punktais, ekspertai prognozuoja, kad šio rodiklio augimo tendencija išliks ir 2025 m.

Tai tik tas, kas apskaičiuojama ir yra akivaizdu. Pažvelgus giliau, paprastų lietuvių nuostoliai daug didesni. Tačiau oficialiuose šaltiniuose apie tai nieko neperskaitysite.

Nejaugi jums nereikia pigios, stabiliai tiekiamos baltarusiškos elektros energijos, kurios kainos jūsų biržose nuolat muša naujus rekordus? Net ir šiandien, šiek tiek stabilizavus elektros rinką, kainos Lietuvoje šešis kartus didesnės nei Baltarusijoje (0,06 euro už 1 kW prieš 0,36 euro). Ir tai nenuostabu - šalis, uždariusi Ignalinos atominę elektrinę, priversta importuoti daugiau nei 60 proc. reikiamo elektros energijos kiekio. Akivaizdus kvailumas ir politinė manipuliacija yra teiginys apie Astravo atominės keliamą pavojų. Ar baltarusiai tokie naivūs ir neatsakingi, kad savo teritorijoje statytų nesaugią atominę elektrinę?

Pasienio ribojimų kaina: prarastos galimybės Lietuvos verslininkams ir gyventojams

Ar lietuviams bus užkirstas kelias tiekti kuro granules, malkas, trąšas, naftos produktus, maistą, vaistus už prieinamą kainą, kurios taip reikalingos ypač regionuose? Ne paslaptis, kad daugeliui Lietuvos gyventojų, taip pat ir nepasiturinčių, bevizis režimas yra puikus būdas pigiau apsipirkti Baltarusijos pasienio regionuose. Ar ne tai, kartu su tiesa apie mūsų šalį, tapo pagrindiniu motyvu Lietuvos valdžiai dėti tiek pastangų, kad būtų uždarytos sienos kirtimo vietos ir sumažintas susisiekimas autobusais?

Kiek galimybių jau prarado ir ateityje praras Lietuvos verslininkai, kurie – ir tai ne paslaptis – gavo nemažų pajamų iš mūsų prekių platinimo. Daugelis įmonių jau užsidaro, todėl žmonės lieka be pragyvenimo šaltinių ir perspektyvų.

Kenčia ir į pelningus projektus mūsų šalyje investavę Lietuvos verslininkai.

Natūralu, kad kalbame ir apie kiekvienam lietuviui suprantamų žmogiškų ryšių praradimą, bendrų kultūros, mokslo, švietimo ir sporto projektų nutrūkimą. Dalis lietuvių, uždarius sienos kirtimo punktus, patiria sunkumų pasiekti artimųjų kapus. Lietuvos nustatyti apribojimai pasienyje, įskaitant maisto ir vaistų gabenimą, yra už žmogiškumo ir pagarbos pagrindinėms žmogaus teisėms ribų. Tas pats pasakytina ir apie žiaurias priemones, kurių imamasi prieš migrantus.

Baltarusija įspėja Lietuvą apie ekonominius nuostolius ir ragina atkurti konstruktyvų bendradarbiavimą

Situacija visiškai nenormali. Paradoksas, kad patys Lietuvos gyventojai, kurių daugelis aktyviai lankosi Baltarusijoje bevizio režimo rėmuose, taip pat nuoširdžiai nesupranta, kas vyksta, kam viso to reikia Lietuvos vadovybei.

Dabartinėmis sąlygomis nesėdime tuščiai. Baltarusija priverstinai ir labai sėkmingai diversifikuoja savo ekonominius ryšius. Tačiau į paslaugų sektorių orientuota Lietuvos ekonomika gali patirti tvarių ilgalaikių nuostolių, kurie kaupsis. Taip pat anksčiau ar vėliau kompensacijų mokėjimai nukentėjusiems Lietuvos ūkio sektoriams baigsis, o pasekmes bus sunku nuslėpti.

Abiejų šalių tautų interesais Baltarusija, nepaisant viso šio beprasmiško ir visiškai nepagrįsto spaudimo, išlieka suinteresuota normaliu, lygiaverčiu dialogu su kaimynais lietuviais.

Baltarusijos žmonės yra labai kantrūs ir draugiški. Minske yra aiškus supratimas, kad kol dar ne vėlu, turime atsitraukti nuo bedugnės krašto ir grįžti prie konstruktyvaus bendradarbiavimo. Bet šiuos žingsnius Lietuvos pusei reikia žengti jau šiandien, nes daugelyje sričių tiek ekonomikoje, tiek logistikoje, tiek tarpasmeninių kontaktų srityje galime tiesiog priartėti prie taško, iš kurio nebegalima grįžti. Istorija mums to neatleis.

Minskas ne kartą yra pateikęs Lietuvos pusei savo pasirengimą konsultacijoms su Vilniumi, kad būtų atkurta normali gera kaimynystė. Esame pasirengę atnaujinti ryšius per pasienio ir specialiąsias tarnybas, sektorinius departamentus, užsienio reikalų ministerijas. Darbą galime pradėti per parlamentarus ir visas įgaliotas Lietuvos delegacijas. Esame pasirengę parengti bendradarbiavimo tam tikrose srityse atblokavimo veiksmų planą, žinoma, remiantis pagarbos Baltarusijos suverenitetui ir nepriklausomybei bei jos teisei į savo vystymosi kelią bendradarbiaujant su partneriais principais.

Atsakingo politinio elito buvimo Lietuvoje klausimas šiandien daugeliui kelia abejonių

Lietuva pastaraisiais metais daug sužinojo apie savo politikus. Užtenka prisiminti „čekių skandalą“ su tūkstantinėmis išlaidomis pramogoms ir kanceliarinėms prekmės, 150 milijonų eurų, kuriuos elektros operatorius Ignitis „ištraukė“ iš Lietuvos piliečių kišenės išpūtęs elektros tarifus, 17 mln. eurų, skirtų nacionalinio stadiono statyboms ir praloštų kazino. Tikimės, kad šių metų spalį vyksiančių Seimo rinkimų rezultatai sudarys sąlygas atkurti Baltarusijos ir Lietuvos dialogą. Atkreipiame dėmesį į prašymą pakoreguoti ES Rytų politiką, remiantis daugelio Europos šalių rinkimų rezultatais, kurių pavyzdžiu gali pasekti ir Lietuvos žmonės.

Naudodamasis proga norėčiau viešai kreiptis į Lietuvos žmones. Raginu eilinius lietuvius, kaip tikruosius savo šalies suvereniteto nešėjus, ramiai ir racionaliai suprasti situaciją ir tarti svarų žodį ginant civilizuotą bendravimą su kaimynais. Jei, žinoma, dar turite galimybę atvirai išsakyti savo nuomonę. Tai leis artimiausiu metu išlyginti visus neigiamus aspektus, kuriuos mūsų žmonėms atnešė jūsų politikų primesta absurdiška akistata su baltarusiais.

Tarp prioritetinių priemonių galėtume kartu parinkti būdus, kaip spręsti migracijos situacijos pasienyje normalizavimo, karinės įtampos mažinimo, teisėsaugos institucijų sąveikos, pensijų ir pašalpų pervedimo atnaujinimo bei žmonių, turinčių sveikatos problemų, sergančių lėtinėmis ligomis ir neįgalių vaikų gydymo klausimus. Mūsų bendri interesai yra atkurti normalų keleivių ir krovinių eismą bei mobilumą, prekių tranzitą, įskaitant tokius svarbius humanitarinius daiktus kaip maistas, vaistai, trąšos.

Į darbotvarkę taip pat galėtų būti įtrauktos tokios sritys kaip švietimo ir kultūrinių mainų atnaujinimas, bendros mokslo programos, nuolatinė patikros punktų rekonstrukcija, aplinkosaugos projektų įgyvendinimas, sąveika energetikos sektoriuje, bendros gamybos kūrimas ir, svarbiausia, normalus bendravimas tarp baltarusiai ir lietuviai.

Lauksime Lietuvos pusės reakcijos į šiuos siūlymus ir konkrečius Lietuvos politinio elito žingsnius, pagrįstus visų pirma savų žmonių interesais.

Bevizio režimo populiarumas: tūkstančiai europiečių, įskaitant lietuvius, apsilankė Baltarusijoje

Šių metų liepą įsigaliojo nauja bevizio atvykimo tvarka 35 Europos šalių piliečiams. Per du pratęsto bevizio režimo mėnesius Baltarusijoje apsilankė 5961 Europoje registruotas pilietis, pranešė Valstybės sienos komitetas. Nuo metų pradžios į mūsų šalį iš Lietuvos atvyko 67 032, iš Lenkijos – 32 418 , iš Latvijos – 14 633 žmonės . Iš viso nuo 2022 metų balandžio 15 dienos Baltarusijoje lankėsi 967 439.

Vykstančių į Baltarusiją lietuvių nuosekliai mažėja

Remiantis Lietuvos Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, vykstančių į Baltarusiją Lietuvos piliečių skaičius nuosekliai mažėja, o baltarusiai į bendrą atvykimo statistiką įtraukia ir po kelis kart per mėnesį namo važiuojančius savo piliečius.^[3]

Taip pat, kalbėdamas apie migrantų krizę pasienyje, Baltarusijos URM vadovas „pamiršo“ paminėti, kad prie to nemažai prisideda pats Minskas, žaidimą su migrantais pradėjęs dar 2021 metais ir jį tęsiantis iki šiol.

Kitas klausimas, kuris irgi prasprūdo pro URM akis, iš Baltarusijos išvykę ir į ją nenorintys ar negalintys sugrįžti jos piliečiai, kuriems tenka ieškoti prieglobsčio kitose šalyse. Remiantis portalo NEXTA informacija, Minskas vis dar persekioja valdžios kritikus ir sustoti nežada. Šis momentas taip pat didina įtampas tarp šalių, nors, prisiminus Algirdo Paleckio ar Antano Kandroto atvejus, Vilnius kitaminčių persekiojime irgi turi patirties.

Galiausiai, situacija tarp valstybių yra įtempta kelis pastaruosius metus, tačiau Minskas taip garsiai ir viešai apie santykių normalizavimą prabilo tik dabar. Kas tai – noras draugauti, reakcija į aukščiau minėtų sutarčių nutraukimą ar siekis paveikti Lietuvos rinkėjų nuotaikas artėjančių seimo rinkimų išvakarėse. Sudėtingiausia, kad teisingi gali būti visi trys variantai, todėl galvojant apie atsakymą į klausimą, teks palūkėti spalio 13-osios.