Motinos ir tėvo įsitraukimas į šeimos kūrimą bei vaikų ugdymą nėra vienodas
Mama ir tėtis – svarbios figūros ne tik vaiko gyvenime, tačiau ir bendriniame šeimos kaip visuomeninio koncepto vaizdinyje. Vis dėlto, akivaizdu, kad tiek motina, tiek tėvas yra vertinami kitaip: jiems priskiriamos skirtingos užduotys, keliami nevienodi lūkesčiai. To pasekmė – visuomenė susidaro savąjį požiūrį į motiną bei tėvą kaip į asmenybes, šeimos žmones, visuomenės narius. Atitinkami įvaizdžiai atvaizduojami ir žiniasklaidoje, o taip formuojami ir stereotipai bei realybės neatitinkančios prielaidos.
Siekiant išsiaiškinti realų požiūrį ir įvertinti šeimyninius įsipareigojimus, žiniasklaidos tyrimų bendrovė „Mediaskopas“ atliko 2017-2021 metų žiniasklaidos analizę, kuri parodė vyrų ir moterų, tėčių ir mamų portretus, vaizduojamus šalies žiniasklaidoje, bei kaip už viešai formuojamos nuomonės slepiasi tikrosios šeimyninių vaidmenų realybės.
Kalbant bendrai, žiniasklaidoje per metus žodis „mama“ vartojamas apie 60-65 tūkst. kartų, tuo tarpu tėtis, vidutiniškai 55-60 tūkst. kartų. Tyrimas atskleidė galbūt netikėtą tiesą – tėvams ypač aktuali kaltė: „mamos kaltė“ ir „tėčio kaltė” Lietuvos žiniasklaidoje ypač dažnai vartojamos sąvokos, o jų priskaičiuojama daugiau kaip 2 tūkst[1].
Bendrovės „Mediaskopas“ direktorė Jūratė Stankuvienė tyrimo duomenis aiškina paprastai ir teigia, kad žiniasklaida neatspindi vaizdo, jog abu tėvai yra lygiaverčiai vaiko auginimo procese, prisiima vienodas atsakomybes, yra vienodai kalti dėl nesėkmių:
„Kai kalbama apie „gerą tėtį“, daug akcentų dedama į mamą, o kur kalbama apie „gerą mamą“, ten nėra „tėčio“, yra tik „tėvai“. Tėčiui lūkesčių ar reikalavimų nekeliama. Jis minimas vaiko motinos kontekste ir vaizduojamas labiau kaip pagalbininkas auginant vaikus – rašoma, kad jis padeda mamai arba dalinasi su ja vaiko priežiūra, lyg vaikai būtų mamos, o ne abiejų tėvų vienodai”, – teigia „Mediaskopas“ direktorė[2].
Žiniasklaidos turiniu vaizduojama, kad moterų buities laikymas ant savo pečių yra norma, kai tuo tarpu vyrai vaizduojami kaip darbo žmonės, kurie į šeimos aktualijas įsitraukia tik protarpiais, laisvalaikiu. Taigi, akivaizdu, kad visuomenė vis dar maitinama stereotipais: piešiamas akmens amžiaus laikų vaizdinys, kad moterys rūpinasi vaikais bei namų jaukumu, o vyras į namus parneša grobį – savo uždarbį. Tokiu iliuzija sukuria nepagrįstus lūkesčius, kad mama turi savo lengvą darbą atlikti tobulai, kai tuo tarpu po sudėtingos darbo dienos į namus sugrįžęs vyras, savo atžalų auklėjimu ar buities darbais užsiimti neprivalo.
„Apie ką tyli dirbančios mamos?“ vadovė Mintautė Jurkutė iš Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pastebi, kad žiniasklaidos kuriamas informacinis laukas perša išvadą, kad mūsų visuomenėje mamos yra 100 proc. atsakingos už vaikus. Net ir kaltos dėl negebėjimo viską suderinti yra tik mamos.
Moterų kaltė dėl emocionalumo, vyrų – dėl šeimos griūties
Vertinant šeimynines roles neišvengiama ir diskusijų apie problemas bei kaltųjų paieškų. Šiuo atveju tyrimas rodo, kad kaltųjų įvaizdžio nestokoja tiek mamos, tiek ir tėčiai, tačiau problemos fonas – visiškai skiriasi. Mama ir tėtis žiniasklaidoje kaltinami dažnai, bet esminis skirtumas yra tas, kad „moterų kaltė“ minima jų pačių emociniame kontekste, tuo tarpu „vyrų kaltė“ – skyrybų bylų kontekste. Įdomu ir tai, kad kaltinti linkusios ir anytos: jos kaltina, žinoma, marčias.
Emociniu požiūriu moterims tenka didžiulis krūvis. Pastebima, kad žiniasklaidoje ir visuomenėje moteris dažnai kaltinama dar nuo pat gimdymo: straipsniuose kalbama apie sudėtingą gimdymą, sunkiai prisijaukinamą motinystę. Lygių galimybių plėtros centro ekspertė dr. Margarita Jankauskaitė teigia:
„Tai parodo, koks stiprus yra visuomenės spaudimas mamoms, nes juk gimdymas yra grynai biologinis procesas, fiziologinė funkcija, kurios negali kontroliuoti. Ir jeigu net šioje vietoje moterys pradeda jausti kaltę, reiškia, koks stiprus yra galvojimas, kad moteris privalo sukontroliuoti kiekvieną savo gyvenimo aspektą, net ir gimdymą“, – kalba ekspertė.
Apie motinystę – gerai arba nieko
Pastaruoju metu žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose galima išgirsti ne vieną istoriją apie gimdymo siaubus, motinystės sunkumus ar pogimdyvinės depresijos pinkles. Vis tik, prabilti apie motinos naštą ryžtasi ne visos, o visuomenėje vyrauja norma, kad apie motinystę atsiliepti būtina tik gražiais žodžiais.
Kaip rodo 2017-2021 metų žiniasklaidos turinio analizė, visuomenė nėra pasiruošusi išgirsti tikrųjų motinystės istorijų ir patirčių. Ir iš tiesų, išgirdus kai kurias patirtis pasipila ne vienas komentaras, sietinas su moters kaltinimu ir kritika.
Kaip komentuoja lygių galimybių plėtros centro ekspertė dr. M. Jankauskaitė, dėl tokio nusistovėjusio požiūrio galima kaltinti vyraujančią santvarką:
„Nes patriarchalinė visuomenė supranta, kad, atvirai pažvelgus į motinų nešamą krūvį, paveikslas gaunasi ne rožinis – ir pagalbos trūksta, ir kokias emocijas bei nuovargį mamos išgyvena. Visuomenė tarsi sako: mes nenorime žinoti, su kokiais iššūkiais mamos, ypač dirbančios mamos, iš tikrųjų susiduria – jūs ten užsidarykite ir pačios tvarkykitės“.
Situacijose, susijusiose su šeima – dviejų asmenų santykiais ar problemomis, minima dažniau moteris. Pavyzdžiui, temose apie gyvybės langelyje paliktą kūdikį, apie tėtį net neužsimenama. Įdomu ir tai, kad itin fokusuojamasi į amžių: žiniasklaidoje ir visuomenėje vis pabrėžiami moters metai, tai svarbu kopiant karjeros laiptais, tuokiantis, gimdant vaikus, skiriantis. Na ir galiausiai, tiksliausiai „lygybės” šeimoje situaciją Lietuvoje nusako tokie rezultatai: tiriant žodžių junginį „mamos laikas sau“, išryškėjo tokie žodžiai kaip „džiovyklė“ ar „skalbyklė“ – veiklos, kurios, matyt, turėtų reikšti atpalaiduojantį laisvalaikio praleidimą.
