<h2>Tėvai turės steigti labdaros fondus</h2>
<p>Seimas galutinai nusprendė sunaikinti paramą šalies mokykloms, religinėms bendruomenėms ir sodininkų, daugiabučių, garažų ar kitoms gyventojų bendrijoms, o vietoje to verčiau pasirinko iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) surinktas lėšas skirti nevyriausybinėms organizacijoms. Argumentuojama, kad pastarosios veikia daug tikslingiau nei valstybinės institucijos, tačiau ar ne nuo valdančiųjų ir priklauso valstybinių institucijų veikla? Teigiama, kad ant ledo likusioms mokykloms „sumes“ geros širdies mokinių tėvai, įsteigę savo paramos fondus. Tačiau ar visose mokyklose, pavyzdžiui, regionų, bus kam steigti tokius fondus? O štai iš kur gauti pinigų įvairioms gyventojų bendrijoms ar religinėms bendruomenėms, net ir visai nesiūloma. </p>
<p>Antradienį Seimas pritarė Labdaros ir paramos įstatymo pataisoms, kuriomis bus stiprinamas nevyriausybinis sektorius ir tuo pačiu į tėvų rankas sutelkiamas švietimas. Kaip pastaruoju metu itin populiaru, naujos pataisos priimtos ne atsižvelgiant į realijas, bet į kitų Europos Sąjungos šalių praktiką aklai ją kopijuojant.</p>
<p>Pataisos iniciatorius Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas teigė, kad Lietuva visoje ES iki šiol buvo vienintelė šalis, kuri leido hibridinę paramos priemonę, kai parama buvo teikiama tiek NVO, tiek biudžetinėms įstaigoms[3].</p>
<blockquote>
<p>„<…>. Atėjo laikas ištaisyti šią istorinę klaidą“, – teigė A. Bagdonas[3].</p>
</blockquote>
<p>Tačiau Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas patarė nenusiminti, mat biudžetines įstaigas ir toliau bus galima remti kitais būdais, pavyzdžiui, mokinių tėvams įsteigiant paramos fondus.</p>
<h2>Pripažino, kad NVO dirba kur kas geriau už valstybines įstaigas</h2>
<p>Anot M. Majausko, NVO didesnio finansavimo yra nusipelniusios, mat savo darbą atlieka geriau nei valstybinės įstaigos.</p>
<blockquote>
<p>„<…>. Štai Vaikų ar Jaunimo linija jau du dešimtmečius gelbėja žmones nuo savižudybių ir tai daro daug efektyviau nei bet kuri valstybinė institucija. Tuo tarpu jų finansavimas priklauso nuo žmonių aukojamų pinigų <…>“, – teigė parlamentaras[3].</p>
</blockquote>
<p>O štai švietimas, nuo kurio ir prasideda jauno žmogaus mąstymo formavimas, bus paliktas likimo valiai, o gelbėjimo ratą šiam galės išmesti patys tėvai, registruodami labdaros-paramos fondą ir deklaruodami filantropinius labdaringus tikslus. Pataisos įsigalios nuo 2025 m. sausio 1 d.</p>
<p>Už šiuos pakeitimus balsavo 82 Seimo nariai, prieš balsavo 17 ir susilaikė 18 parlamentarų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ekrano-kopija-45.png" alt="" /></p>
<h2>Atėmė galimybę savanoriškai skirti paramą</h2>
<p>Tuo tarpu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai naujus pokyčius vertina neigiamai, mat taip iš žmonių yra atimta galimybė savanoriškai paremti švietimo įstaigas, o dėl tokių sprendimų nukentės patys mokiniai ir jų gerovė. Anot parlamentarės Laimos Nagienės, švietimo įstaigos, gaunančios 1,2 proc. GPM, jį skiria aprūpindamos uniformomis vaikus iš socialiai remtinų šeimų, motyvuodamos mokinius mokytis, finansuodamos ekskursijas, išvykas ir daug kitų reikalingų dalykų[4].</p>
<blockquote>
<p>L. Nagienė pastebi, kad valdantieji ne tik suskaldė visuomenę, bet jau pradeda priešinti ir vyriausybinį bei nevyriausybinį sektorius. Štai privačios viešosios įstaigos statusu veikiančios mokyklos ir taip jau turinčios puikią infrastruktūrą, ir toliau galės džiaugtis parama, o iš savivaldybių biudžetų išlaikomoms švietimo įstaigoms bus parodomas vidurinis pirštas.</p>
</blockquote>
<p>Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja Vilija Targamadzė sutinka, kad nevyriausybinės organizacijos turėtų būti palaikomos, bet neturi būti pamirštamas ir švietimas, kuris ir taip stokoja lėšų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/svietimas-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Eliminuojamos net religinės bendruomenės ir bendrijos</h2>
<p>Priimtame įstatyme, kurio tikslas esą yra stiprinti nevyriausybines organizacijas, į paraštes nustumtos ne tik mokyklos, bet ir religinės bendruomenės ir bendrijos, taip pat patenkančios į nevyriausybinių organizacijų apibrėžimą. Teisininkas Ramūnas Aušrotas pastebėjo, kad parlamentui buvo pateikti net du pasiūlymai į minimą projektą įtraukti ir religines bendruomenes, ir bendrijas, kad šios taip pat galėtų gauti paramą, tačiau jie nebuvo išgirsti.</p>
<p>Toks siekis žūtbūt remti tik NVO, panašu, nieko bendra neturi su bendro gėrio siekimu, mat religinių bendruomenių prisidėjimas prie bendrojo gėrio formuojant žmogaus sąžinę ir dorybių ugdymą, nublanksta prieš ideologines NVO, kurioms, tikėtina, ir yra priimtos šios pataisos.</p>
<p>R. Aušrotas pastebi, kad prieš nevyriausybines organizacijas nublanksta ir Trakų parapijos Caritas, mat jis veikia prie bažnyčios be atskiro juridinio statuso, kam nėra nei lėšų, nei pakankamai žmogiškųjų išteklių. O štai per savaitę pamaitina net 60 žmonių. Ar jis neprisideda prie bendrojo gėrio?</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ausrotas-4.jpg" alt="" /></p>
<h2>Susivienyta tik dėl švietimo įstaigų</h2>
<p>Tuo tarpu kai kurie pozicijos ir opozicijos atstovai šį kartą sutarė ir susivienijo dėl vieno – galimybė gauti paramą iš GPM turi išlikti švietimo įstaigoms. Parlamentarai Artūras Žukauskas, Silva Lengvinienė, Beata Petkevič, Vilija Targamadzė, Aušrinė Norkienė, Monika Ošmianskienė, Laima Nagienė, Raimundas Lopata bei Eugenijus Jovaiša pasiūlė paramos gavėjų sąrašą papildyti švietimo įstaigomis[6].</p>
<p>Kreipimesi rašoma, kad tokia finansinė pagalba švietimo įstaigoms yra itin svarbi, mat leidžia užtikrinti formaliojo ir neformaliojo ugdymo kokybę, atnaujinti ir modernizuoti edukacines aplinkas, įsigyti įvairios techninės įrangos ar galų gale atlikti mokyklos patalpų remontą. Juk viso to padaryti vien iš valstybės biudžeto gaunamų lėšų – neįmanoma.</p>
<p>Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. duomenimis, iš viso paramos gavo 2 332 biudžetinės įstaigos ir 1 215 nevyriausybinės organizacijos. Tuo tarpu prašymų skaičius atitinkamai buvo 86 218 ir 63 774, kas akivaizdžiai parodo, jog daugiau yra dėl paramos besikreipiančių suinteresuotų švietimo įstaigų[6].</p>
<p>Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis teigė, kad toks nurodymas gyventojams, kam skirti savo lėšas, o kam ne, yra ne kas kitas kaip prievarta – juk iš žmogaus atimama teisė dalį savo sumokamų mokesčių skirti ten, kur jam pačiam norisi[8]. O štai ilgainiui, taikant naująjį modelį, gali esą kilti problemų ir su valstybinio sektoriaus finansavimu.</p>
<blockquote>
<p>„Čia tik su rožiniais akiniais galima nematyti, kad grįšime į tą situaciją, kada su viešojo sektoriaus finansavimu bus problemos“, – įsitikinęs S. Skvernelis[8].</p>
</blockquote>
<h2>It šlapiu skuduru per veidą</h2>
<p>Tokius pokyčius jau neigiamai įvertino ne tik kai kurie politikai, bet ir darželių bei mokyklų vadovai. Vilniaus lopšelio-darželio „Atžalėlės“ direktorė Eglė Varnienė teigė, kad tėvelių bei kitų gyventojų skiriama 1,2 proc. parama – labai praversdavusi.</p>
<blockquote>
<p>„Šita parama iš tikrųjų yra labai reikalinga, ypatingiems tiems tokiems atvejams, kai mes galime šiek tiek pagerinti vaikų ugdymosi procesą, kai gali būti inovatyvesnis, šiuolaikiškesnis, atnaujinti. Tokius, pavyzdžiui, kaip sensorinius kambarius įsirengti, kur tikrai yra labai brangios priemonės, bet vaikams tai yra labai labai reikalinga ir naudinga“, – teigė ji[10].</p>
</blockquote>
<p>O štai tokiai pataisai įsigaliojus, paramos neteks ne tik šalies švietimas, bet ir sodininkų, daugiabučių bei kitos gyventojų bendrijos, kurios negauna jokios paramos iš ES.</p>
<blockquote>
<p>„Iš ubago atima dar ir lazdą. Mes gi nesame tokie, kurie gaunam kažkokius finansavimus iš Europos Sąjungos ar iš biudžeto. Mūsų pajamos – tik nario mokestis“, – teigė Vilniaus susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Romasis Vaitekūnas[10].</p>
</blockquote>
