Mokslininkas genetiškai modifikavo kūdikius: sako, kad visuomenė anksčiau ar vėliau tai priims

Kinų genetiką už genetines modifikacijas nuteisė 3 metams kalėjimo

Kinijos mokslininkas He Jiankui paskelbė, kad padėjo gimti keliems kūdikiams, kurių genetika buvo modifikuota. Dėl to jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas kalėti 3 metus. Tačiau neperseniausiai jo bausmės laikas baigėsi, ir genetikas grįžo ne kur kitur, o toliau dirbti su gyvais žmonėmis.

Visa istorija prasidėjo dar prieš maždaug penkerius metus. Šendženo teismas nustatė, kad He Jiankui ir du jo bendradarbiai suklastojo dokumentus ir suklaidino gydytojus, nes jie to nežinodami implantavo genų modifikuotus embrionus moterims, kurios siekė pastoti dirbtinio apvaisinimo pagalba. 

Viena mama 2018 metų lapkritį pagimdė mergaites dvynes, tačiau tokiomis pačiomis aplinkybėmis gimė ir dar vienas vaikas, tačiau neaišku, kada tiksliai. Teismas nusprendė, kad trys kaltinamieji tyčia pažeidė nacionalinius biomedicininių tyrimų ir medicinos etikos reglamentus ir neapgalvotai taikė genų redagavimo technologiją žmonių reprodukcinėje medicinoje.

2018 m. lapkritį kinų genetikas paskelbė, kad modifikavo pagrindinį daugelio žmogaus embrionų geną tokiu būdu, kuris, kaip manoma, suteikia atsparumą ŽIV. Modifikacija gali būti perduota su juo gimusių vaikų palikuonims. Jis dirbui pasirinko poras, kurių tėvas buvo užsikrėtęs ŽIV, o motina – ne. Kalbėdamas Tarptautiniame aukščiausiojo lygio susitikime žmogaus genomo redagavimo klausimais Honkonge, Kinijoje, jis sakė, kad nori apsaugoti kūdikius nuo galimybės vėliau užsikrėsti ŽIV. Jis teigė, kad šis metodas galėtų būti naudojamas siekiant sumažinti ŽIV/AIDS ligų naštą didelėje Afrikos dalyje, kur užsikrėtusieji dažnai patiria didelę diskriminaciją.

Šis pranešimas sukėlė audringą kritikos audrą iš mokslininkų ir etikų, dalyvavusių aukščiausiojo lygio susitikime ir visame pasaulyje. Ekspertai sutinka, kad yra saugesnių ir veiksmingesnių ŽIV infekcijų prevencijos būdų, o eksperimentas buvo laikomas ankstyvu, neatsakingu ir nepagrįstu, nes dėl jo kūdikiams kilo rizika, susijusi su genų redagavimu, o tai mažai naudos^[1].

Genetikas: visuomenė galiausiai genų modifikacijas priims

Pirmajame savo interviu Japonijos žiniasklaidai nuteistasis genetikas atskleidė, kad atnaujino žmogaus embriono genomo redagavimo tyrimus, skirtus genetinėms ligoms gydyti, laikydamasis tarptautinių taisyklių, ir teigė, kad „visuomenė galiausiai tai priims“.

Jo atnaujintas entuziazmas tyrimams, laužantiems bioetikos tabu prieš dirbtinai perrašytus genus, gali turėti plataus masto pasekmių.

Jiankui sakė, kad siekia gydyti retas genetines ligas, tokias kaip Diušeno raumenų distrofija ir šeiminė Alzheimerio liga, naudodamas genomo redagavimą žmogaus embrionuose. Pranešama, kad išėjęs į laisvę jis įkūrė tris laboratorijas Kinijoje, įskaitant Pekiną ir Uhaną, ir atnaujino savo tyrimus. „Naudosime išmestus žmogaus embrionus ir laikysimės tiek vidaus, tiek tarptautinių taisyklių“, – paaiškino jis, neigdamas bet kokius dabartinius ketinimus pagimdyti daugiau genomo modifikuotų kūdikių.

Kalbėdamas apie tris genomo redaguotus vaikus, jis sakė, kad jie yra visiškai sveiki ir neturi augimo problemų, pranešdamas, kad dvynės mergaitės, kurioms dabar yra mažiausiai 5 metai, abi lanko darželį, o kita, gimusi 2019 m., buvo mergaitė. 

Jo teigimu, vaikų genų sekų analizės rezultatai rodo, kad genai nebuvo modifikuoti, išskyrus medicininius tikslus, o tai rodo, kad genomo redagavimas buvo saugus. Didžiuojuosi, kad turiu padėjo šeimoms, kurios norėjo sveikų vaikų.

Apmąstydamas kritiką, kurią tuo metu jo tyrimas sulaukė iš viso pasaulio, jis komentavo: „Apgailestauju, kad tai buvo per skubota“, tačiau atsisakė aiškiai paaiškinti, kodėl jis atliko tyrimus pažeisdamas tarptautines taisykles^[2].

Mokslininkas „didžiuojasi“ praeities darbu, nepaisant įkalinimo

Genetikas taip pat sakė, kad stengiasi padėti žmonėms, sergantiems žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), tačiau kol kas sustabdė tolesnį darbą, gindamas savo metodus.

„Didžiuojuosi šiuo konkrečiu atveju“, – sakė jis sausakimšai auditorijai ir, panašu, įkalinimo visai nelaiko kažkokiu kritiniu tašku savo karjeroje. 

Tačiau kiti mokslininkai nėra tokie optimistiški.

„Labai gaila, kad pirmasis akivaizdus šios galingos technikos pritaikymas žmogaus gemalo linijai buvo atliktas taip neatsakingai“, – sakė Nacionalinio sveikatos instituto direktorius dr. Francis Collins.

Daktaras Davidas Baltimoras, Nobelio premijos laureatas, pirmaujantis AIDS tyrinėtojas ir imunologijos ekspertas, pavadino Jį „neatsakingu“. Baltimorė, kuri palaiko žmogaus genų redagavimo moratoriumą, teigė, kad jo eksperimentas mediciniškai nereikalingas. 

„Nemanau, kad tai buvo skaidrus procesas. Mes apie tai sužinojome tik po to, kai tai įvyko, todėl jaučiamės atstumti“, – sakė Baltimorė per susitikimą Honkonge.

„Neįmanoma pervertinti, kaip tai yra neatsakinga, neetiška ir pavojinga šiuo metu. Reikės nuodugniai ištirti, kas tiksliai atsitiko ir kas, jei prieš pradedant eksperimentą buvo gauti patvirtinimai“, - sakė kamieninių ląstelių biologė Kathy Niakan. Didžiosios Britanijos Franciso Cricko instituto pranešime teigiama.

Daugumoje šalių galioja įstatymai ar teisės aktai, draudžiantys eksperimentus su žmonėmis arba labai apsunkinantys jų atlikimą.

He Jiankui apėjo pačios mokslo bendruomenės nustatytą darbo moratoriumą. Jis sakė, kad dirbo ne savo universiteto laboratorijose ir procedūrose, tačiau Pietų mokslo ir technologijos universiteto pareigūnai teigė, kad jie tiria^[3].