- Netikintys mokslu buvo teisūs dėl perteklinių mirčių
- Perteklinės mirtys nuo COVID nesumažėjo ir po vakcinacijos
- Žudė ne tik COVID, bet ir kovos su juo priemonės
Netikintys mokslu buvo teisūs dėl perteklinių mirčių
Nyderlandų mokslininkai pirmą kartą įvertino perteklinį mirtingumą nuo kovido Vakarų šalyse ir nustatė, kad jis išliko aukštas net ir praėjus trejiems metams nuo pandemijos pradžios, teigiama straipsnyje, paskelbtame žurnale „BMJ Public Health“. [1]
Priežastis nėra visiškai aiški, tačiau iš dalies kaltas gali būti ir šalutinis vakcinų poveikis, teigia profesorius Vasilijus Vlasovas.
Perteklinis mirtingumas yra pripažintas ir patikimas rodiklis, rodantis, kaip valstybių sveikatos sistemos geba kovoti su epidemijomis. Nuo COVID-19 pandemijos pradžios įvairiose šalyse buvo apskaičiuotas perteklinis mirtingumas, kuris apėmė ne tik tiesioginį gyventojų skaičiaus praradimą dėl COVID-19 infekcijos, bet ir gyventojų skaičiaus mažėjimą, susijusį su netiesioginiu priemonių, kurių imtasi kovojant su viruso plitimu, poveikiu.
Amsterdamo „Vrije Universiteit“ mokslininkai išanalizavo informaciją apie perteklinį mirtingumą 47 Vakarų šalyse, surinktą nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Iniciatyvos dalyviai palygino ne pelno siekiančio elektroninio projekto „Our World in Data“ surinktus mirtingumo rodiklius kiekvienai šaliai per tam tikrą metų savaitę ar mėnesį su numatomu mirtingumo rodikliu tuo laikotarpiu, remdamiesi 2015–19 m. stebėjimais bei atsižvelgdami į sezoninius nukrypimus. Visos nagrinėtos šalys surinko statistinius duomenis apie įvairių priežasčių nulemtą perteklinį mirtingumą, bet Andora ir Gibraltaras nebuvo įtraukti į imtį, nes trūko 2022 m. duomenų. Kelios Europos šalys pateikė mirtingumo duomenis ne pagal savaitę, o pagal mėnesį.[2]
Perteklinės mirtys nuo COVID nesumažėjo ir po vakcinacijos
Analizė parodė, kad, nepaisant vakcinų plitimo ir masinio naudojimo, taip pat ribojamųjų priemonių gausos, perteklinis mirtingumas daugumoje šalių ir toliau buvo stebimas praėjus nuo pandemijos pradžios trejiems metams.
„Perteklinis mirtingumas Vakarų pasaulyje išliko aukštas trejus metus iš eilės, nepaisant įvestų ribojančių priemonių ir vakcinų nuo COVID, – sakoma tyrime. – Tai beprecedentės išvados, kurias reikia rimtai apsvarstyti.“
Taigi 2020 m. pabaigoje perteklinis mirtingumas buvo pastebėtas 41 šalyje (87 proc.), 2021 m. – 42 šalyse (89 proc.), 2022 m. – 43 šalyse (91 proc.). „Tik Grenlandija 2020–2022 m. nefiksavo perteklinio mirtingumo“, – pabrėžiama darbe. Iš viso per trejus metus perteklinis mirtingumas tiriamose šalyse nusinešė 3 098 456 žmonių gyvybes.
Modelyje, kuriame aprašomas perteklinis mirtingumas, autoriai atsižvelgė į tokius veiksnius kaip tiesioginiai gyventojų nuostoliai dėl užsikrėtimo SARS-CoV-2 virusu, mirtys, susijusios su pernelyg apkrautomis sveikatos priežiūros sistemomis, perteklinės mirtys, susijusios su gripu bei kitomis kvėpavimo takų ligomis, ir kitos priežastys.
Tačiau tyrime atskirai nagrinėjamas vakcinų šalutinio poveikio klausimas. „Nepaisant to, kad Covid vakcinos buvo skirtos apsaugoti gyventojus nuo mirties dėl ligos, taip pat buvo pranešta apie įtariamus nepageidaujamus reiškinius“, – sakoma tyrime, kurio autoriai, remdamiesi gausybe klinikinių tyrimų, pateik šių neigiamų reiškinių rizikos įverčius „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinoms.[3]
Mokslininkai ragina plačiau diskutuoti apie perteklinio mirtingumo priežastis įvairių šalių vyriausybių lygmeniu.
„Vyriausybių vadovai ir politikos formuotojai turėtų nuodugniai ištirti pagrindines ilgalaikio perteklinio mirtingumo priežastis“, – ragino autoriai.
Žudė ne tik COVID, bet ir kovos su juo priemonės
Vasilijus Vlasovas, Aukštosios ekonomikos mokyklos profesorius ir Įrodymais pagrįstos medicinos draugijos prezidentas, pažymi, kad darbo autoriai naudojo metodą, kurį pandemijos metu mirtingumo modeliavimui suformulavo mokslininkai Arielis Karlinskis ir Dmitrijus Kobakas.
„Turbūt pirmą kartą šio straipsnio autoriai parodė, kad žudė ne tik pats kovidas, bet ir priemonės, kurių buvo imtasi prieš infekciją. Tačiau jie taip pat aiškiai nurodo, kad masinė vakcinacija, kuri buvo atlikta dešimtims ir šimtams milijonų žmonių, sukėlė ir sukelia nepageidaujamą šalutinį poveikį. Ir tie patys nepageidaujami šalutiniai poveikiai taip pat gali būti padidėjusio mirtingumo priežastis, - paaiškino V. Vlasovas. - Tai reiškia, kad jie neteigia, kad padidėjęs mirtingumas yra vakcinacijos pasekmė, tačiau jie aiškiai įtraukia vakcinaciją tarp tų įvykių, kurie gali būti susiję su šiuo padidėjusiu mirtingumu. Apskritai šį straipsnį reikėtų laikyti straipsniu, kuris garsiai ragina atkreipti dėmesį į padidėjusį mirtingumą ir šiandien galvoti apie kiekvieną mirusį žmogų taip dėmesingai, kaip apie kiekvieną mirusį žmogų buvo šaukiama per patį pandemijos įkarštį.“
