Natūralūs produktai gali tapti išeitimi, norint tausoti gamtą
Mokslininkai laikui bėgant yra pasiūlę įvairių būdų išgauti atsinaujinančią energiją, tačiau vargu ar kas būtų pagalvoję apie galimybę, išgauti energiją iš lazdyno riešutų lukštų. Tačiau dabar mokslininkai teigia, jog tai įmanoma.
Jie sėkmingai tiria[1] medžio acto ir deguto frakcijos fizikines ir chemines savybes bei antioksidacinį aktyvumą biologiniame aliejuje, pagamintame iš lazdyno riešutų lukštų pirolizės, esant 400 – 1000 laipsnių Celcijaus temperatūrai. Mokslininkai nustatė, kad medžio actas ir degutas, likę po lukštų deginimo, pasižymi daugiausia fenolio turinčių medžiagų kiekiu, o tai skatina tolesnius antioksidacinių savybių tyrimus.[2]
Biomasė sulaukia vis didesnio mokslininkų susidomėjimo kaip atsinaujinančios, tvarios ir švarios energijos šaltinis. Ji gali būti paversta biologiniu aliejumi termocheminiais metodais, tokiais kaip dujinimas, suskystinimas ir pirolizė. Tokia medžiaga gali būti sėkmingai naudojama įvairiose srityse: kurui, cheminėms medžiagoms ir biomedžiagoms gaminti.
Savo pastebėjimus viešai paskelbė Kinijos Heilongjiango žemės ūkio mašinų mokslų akademijos mokslininkai, kurių darbas buvo išspausdintas „Renewable and Sustainable Energy“ žurnale. Tyrėjai plačiai aprašė medienos acto ir deguto frakcijos fizikines ir chemines savybes bei antioksidacinį aktyvumą biologiniame aliejuje, pagamintame iš lazdyno riešutų lukštų pirolizės, esant 400 – 1000 C temperatūrai.
Norint sukurti naudingą biomasę, prireikė itin aukštos temperatūros
Medžio actas dažnai naudojamas žemės ūkio laukuose kaip vabzdžių repelentas, trąša ir augalų augimo stimuliatorius ar inhibitorius. Jis taip pat gali būti naudojamas kaip medienos konservantas, gyvūnų pašarų priedas ir kitose srityse, todėl tai – gan svarbi ir naudinga medžiaga. Liu Xifeng, vienas iš publikacijos autorių, teigia:[3]
Po šių rezultatų medžio actas ir degutas, gauti iš lazdyno riešutų likučių, atsižvelgiant į jų savybes gali būti laikomi potencialiu atsinaujinančios energijos šaltiniu.
Mokslininkai džiaugiasi, jog jiems pavyko nustatyti, kad medžio actas ir degutas, likę po lazdyno riešutų lukštų deginimo, yra praturtinti daugiausia fenolio turinčiomis medžiagomis. Tokie rezultatai padėjo pagrindą tolesniems antioksidacinių savybių tyrimams.
Eksperimentai buvo atlikti vamzdiniame krosnies pirolizės reaktoriuje. Lazdyno riešutų lukštų mėginiai, sveriantys 20 gramų, iš anksto buvo patalpinti į kvarcinio vamzdžio vadinamąją laukimo zoną. Pasiekus tikslinę temperatūrą ir ją tinkamai stabilizavus, žaliavos buvo stumiamos į reakcijos sritį ir kaitinamos 20 minučių.
Biocharis buvo nustatytas kaip pirolizinės anglies ir biomasės masės santykis, o biologinio aliejaus išeiga buvo apskaičiuota pagal padidėjusį kondensatoriaus svorį. Norint pakankamai atskirti dvi biologinio aliejaus frakcijas, skystas produktas aštuonias minutes buvo centrifuguojamas 3200 apsisukimų per minutę greičiu, o vandeninė frakcija buvo vadinama medžio actu. Atskirta deguto frakcija 24 valandas buvo nejudinama, taip pat neatsirado vandeninės fazės.
Mokslininkai tikisi, jog bus rasta daugiau biologinio aliejaus panaudojimo būdų
Medienos actas ir degutas buvo laikomi sandariai uždarytame mėgintuvėlyje ir eksperimentinėje analizėje laikomi šaldytuve 4 ° C temperatūroje. Tyrimo metu dujų išeiga buvo apskaičiuota atsižvelgiant į bendrą jų tūrį.
Mokslininkai nustatė, kad pirolizės temperatūra turėjo didelį poveikį medžio acto ir deguto frakcijos derliui ir savybėms biologiniame aliejuje, gautame iš lazdyno riešutų lukštų. Medžio actas buvo dominuojanti skystoji frakcija. Jos maksimalus derlius, gautas 700 ° C temperatūroje, buvo 31,23 masės procento. Medžio actas pasižymėjo didele vandens koncentracija.
Nors šis tyrimas tik apčiuopė galimybę išgauti naudingų medžiagų iš lazdyno riešutų lukštų, tačiau jis vis tiek yra pakankamai svarbus. Toks ekperimentas – puikus pagrindas tolesniems tyrimams, aiškinantis kaip būtų galima panaudoti biologinį aliejų, kuris buvo pagamintas iš lazdyno riešutų lukštų pirolizės atliekų. Be to, mokslininkai pažymi, jog reikia aiškintis tokios biomasės išplėstinio taikymo galimybes antioksidantų veikloje.