Mokslininkai išsiaiškino, kodėl piktos mergaitės išlaiko populiarumą ne tik mokykloje
Piktos mergaitės topas kine reiškia personažo archetipą, paprastai sutinkamą paauglių filmuose arba istorijose apie brendimą, kai populiari ir patraukli vidurinės mokyklos moksleivė, dažnai dar ir su grupe draugų, tyčiojasi iš pagrindinio herojaus arba kitų personažų, kurie laikomi visuomenės atstumtaisiais arba nevykėliais[1].
Piktasis mergaitės personažas paprastai yra vaizduojamas arogantiškas, paviršutiniškas ir manipuliatyvus, naudojasi savo socialine galia, kad sumenkintų, pažemintų ar išstumtų kitus, dažnai užsiima apkalbomis ir gandų skleidimu. Tokia mergaitė taip pat paprastai vaizduojama kaip turinti teisių jausmą, tikėdamasi, kad visi patenkins jos poreikius ir norus.
Tačiau nepaisant visų negatyvių bruožų, toks asmuo turi draugų ir artimus žmones, kurie neišduoda jo ir toliau jį garbina. Tai išlaiko negatyvių žmonių populiarumą ilgiau, nei pelnyta. Mokslininkai teigia, kad vaikai daug dažniau laikosi arti tokių piktybiškų draugų[2].
Kultūrinis fenomenas, rezonuojantis gyvenime
Piktos mergaitės tropas buvo išpopuliarintas tokiuose filmuose kaip „Mean Girls“, „Heathers“, „Clueless“. Tai tapo kultūrine santrumpa, reiškiančia neigiamą socialinę dinamiką, kuri gali vyrauti vidurinėje mokykloje ir už jos ribų.
Juo dažnai naudojamasi nagrinėjant problemas, susijusias su bendraamžių spaudimu, konformizmu, savigarba ir socialine hierarchija. Gali būti, kad ne veltui tokios veikėjos kaip Regina iš „Mean Girls“ filmo, bendraamžių yra užkeliamos ant pjedestalo[3].
Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad tiek moterys, tiek vyrai labiau mėgsta, kai jų draugai piktai elgiasi su priešais. O kartais net ir su jais. Tyrime aiškinama, kad draugystės nauda iš dalies priklauso nuo to, kiek draugai save vertina, palyginti su kitais, taigi draugo elgesys kitų atžvilgiu gali turėti įtakos jo paties rezultatams.
Oklahomos valstijos universiteto mokslininkai apklausė 1 183 asmenis JAV studentų ir ne studentų bendruomenėse bei ne studentų bendruomenėse Indijoje, kad išanalizuotų, kokiam elgesiui jie teikia pirmenybę tos pačios lyties geriausiam draugui.
Dalyvių buvo prašoma nuo vieno iki septynių balų skalėje įvertinti, kiek jie norėtų, kad geriausias draugas konflikto metu elgtųsi tam tikru būdu, pavyzdžiui, būtų geranoriškas, patikimas, piktybiškas, abejingas, išnaudotojiškas, panašus, fiziškai artimas, pažįstamas ir nešališkas.
Rezultatai parodė, kad nors žmonės paprastai nori, kad draugai būtų geranoriškesni ir patikimesni, kartais jie pirmenybę teikia draugams, kurie yra piktesni arba bent jau abejingi savo priešams[4].
Elgesys su priešais, pasirodo, lemia populiarumą tarp draugų
Naujasis pediatrų tyrimas atskleidė, kad daugelis žmonių pirmenybę teikia draugams, kurie yra malonūs jiems ir nepažįstamiems žmonėms, tačiau jie atleidžia nemalonų elgesį, kai piktumas nukreiptas į jų priešininkus. Žmonėms taip pat šiek tiek labiau rūpėjo, kaip gražiai su jais elgiasi draugai, palyginti su tuo, kaip jie elgiasi su nepažįstamaisiais.
Ekspertai teigė, kad taip yra todėl, kad šie žmonės elgiasi taip, kad maksimaliai padidintų draugystės naudą. Taip remia savo draugus ir žlugdo jų varžovus. Ankstesni tyrimai parodė, kad žmonės mano, jog jiems gali būti pakenkta, kai jų priešai gauna naudos, ir naudinga, kai priešams pakenkiama.
Tyrėjai pažymi, kad tai sutampa su tuo, kodėl dauguma žmonių pasirinko turėti draugų dėl naudos. Tačiau pasirinkti ir palaikyti draugystę yra gyvybiškai svarbi gyvenimo dalis, ir įrodyta, kad tai naudinga fizinei ir psichinei sveikatai.
Vos vienas kokybiškas pokalbis su bičiuliu per dieną gali pagerinti žmogaus savijautą. Tyrimo metu nustatyta, kad tie, kurie per dieną bendravo bet kokiu būdu, pasižymėjo geresne savijauta ir laime, ypač didesniu ryšio jausmu ir mažesniu stresu, lyginant su tais, kurie tą dieną su draugais nebendravo.
Taip yra net ir tada, kai turite piktus, nemandagius ar negatyvius draugus. Taigi paskambinkite savo geriausiam draugui ir pažiūrėkite, koks piktas jis gali būti kalbėdamas apie savo buvusį ar siaubingą viršininką. Nes mokslo duomenys rodo, kad tai gali būti naudinga jūsų draugystei ir sveikatai.
Kiekvienas nori būti populiarioje minioje, net jei tos minios žmonės nėra labai malonūs
Priklausymas kažkokiai grupei veikia tiek pasitikėjimą savimi tiek populiarumą. Vaikai jaučiasi priimti ir saugūs, kai turi draugų mokykloje ar kieme. Kaip Regina George buvo populiarioji mergina 2004 m. filme, taip ir Regina George charakterio tipas gali būti moksliškai pagrįstas, nes žmones traukia draugai, kurie yra šiek tiek įžūlūs.
Psichologai pastebi, kad daugelis draugystės modelių, ir tai, kokie žmonės mus traukia kaip draugai, prasideda vaikystėje. Šiuolaikiniai paaugliai susiduria su daugiau smurto nei ankstesniais dešimtmečiais. Tad dažnai jis yra sureikšminamas.
Be to, pikti vaikai gali virsti tuo piktu ar net piktybišku suaugusiuoju. Dažnai, bet ne visada, būtent tie dažnai pikti vaikai tapdavo žiauriais suaugusiaisiais, kaip teigia psichologai. Taigi, kaip tėvams sukurti sveikus bendravimo modelius savo vaikams, kai kalbama apie draugus?
Nors vaikų draugystė gali būti sudėtinga, pasak tyrėjų, iš suaugusiųjų labiau tikimasi, kad jie puoselės draugystę, kuri bus maloni, patikima, sąžininga ir šiek tiek altruistiška. Tačiau taip būna ne visada. Įkyrūs draugai, kaip spėjama, gali pasitarnauti tam, kad apsaugotų žmogų nuo žalos.
Pikti draugai ir noras tokių turėti gali būti pavojingas
Gydytoja, prižiūrėjusi tūkstančius paauglių, teigė, kad yra priežastis, kodėl šiuolaikinėje socialinėje ekosistemoje gali atsirasti piktų draugų. Taip yra todėl, kad vaikai mieliau renkasi piktą draugą, kuris už juos kovotų, o ne sveiką draugą, kuris susilaikytų nuo žalos kitam dėl jų.
Smurtas prieš kitą žmogų atrodo normalus šiuolaikiniams paaugliams, kai prieš 20 metų jis buvo laikomas siaubingu. Tyrėjai pridūrė, kad šiandien vaikai taip pat jaučiasi labiau izoliuoti ir pažeidžiami. Atskirti nuo tikros apsaugos ir meilės šaltinio, šeimos ar kitų sveikų draugų, jie linksta prie tų, kurie jais pasirūpins smurtaudami prieš savo priešus.
Trumpai tariant, jie teikia pirmenybę piktam draugui, kuris kovotų už juos, o ne sveikam draugui, kuris susilaikytų nuo žalos kitam žmogui dėl jų. Tai rodo, kokie pažeidžiami ir reikalingi yra vaikai vienas kitam[5].
Deja žinoma, kad 40 % JAV vaikų kovoja su depresija. O vienas iš šios ligos skiriamųjų bruožų yra savęs niekinimas. Depresija sergantys paaugliai nukreipia savo pyktį prieš save, tačiau dažnai to nesuvokia, nes tai vyksta pasąmonėje.
Todėl logiška, kad vaikai, gyvenantys su gilia savigrauža, linksta prie draugų, kurie nesirūpina jų geriausiais interesais. Ir jiems patogiau bendrauti su vadinamais draugais, kurie puoselėja piktus kėslus. Ir nesvarbu, ar jie nukreipti jų pačių, ar priešo atžvilgiu. Tačiau tai gali tapti nuolatinių toksiškų santykių gyvenime pradžia.
