Mokslas prieš gamtą: homoseksualūs vyrai galės susilaukti biologinių vaikų

Padėtų ne tik susilaukti vaikų vyrų poroms, bet ir gydytų moterų nevaisingumą

Mokslo ėjimas prieš gamtą įgauna septynmylius žingsnius. Jei bažnyčia nuolatos kartoja, kad šeima gali vadintis tik vyras ir moteris, o palikuonių susilaukti gali taip pat tik vyras ir moteris, mokslas jau teigia priešingai. Mat, kaip prognozuoja mokslininkai, po vieno ar kito dešimtmečio vaikų galės susilaukti ir du vyrai.

O tokios teorijos įrodymus mokslininkai pateikia po atlikto eksperimento. Jie teigia, kad veisė peles naudodami kiaušinėlius, kilusius iš patinų ląstelių, ir tai, anot jų, yra proveržis, kuris vieną dieną gali atverti kelią vyrų poroms susilaukti vaikų^[1].

Taip pat tai galėtų padėti gydyti moterų nevaisingumą^[2].

Vyriškos lyties pelės susilaukė sveikų palikuonių

Tyrėjai teigia, kad jie sėkmingai sukūrė kiaušinėlius, paversdami vyriškos lyties XY chromosomų poras į moterų XX chromosomų poras^[1].

Tyrimo metu iš pelių patino odos ląstelės buvo sukurta kamieninė ląstelė, po to ištrinama Y chromosoma ir dubliuojama X chromosoma, leidžianti jai virsti kiaušinėliu^[2].

Tada kiaušinėlis buvo apvaisintas spermatozoidais iš kitos pelės^[1].

Tiesa, iš 600 bandymų gimė vos septyni jaunikliai. Tačiau šie mažyliai buvo sveiki, gyveno įprastą gyvenimo trukmę bei patys susilaukė palikuonių^[2].

Tyrėjų manymu, ši technika vieną dieną galėtų būti panaudota tam, kad vyrų poros galėtų susilaukti vaikų naudojant kiaušinėlį, sukurtą iš jų pačių ląstelių.

Minėtas būdas taip pat gali būti naudojamas Ternerio sindromui gydyti – genetinei būklei, kuri paveikia tik moteris ir atsiranda tada, kai trūksta vienos iš X chromosomų arba jos trūksta iš dalies.

Tačiau profesorius Katsuhiko Hayashi iš Osakos universiteto, atlikęs tyrimą ir pristatęs jį kovo 7 d. Cricko institute Londone vykusiame žmogaus genų redagavimo viršūnių susitikime, sakė, kad gali praeiti ne vieneri metai, kol jo technika bus sėkmingai panaudota žmonėms^[1].

Taip pat, anot mokslininko, kad tai būtų pritaikyta žmonėms, turi būti atsižvelgta ir į etinius dalykus^[2].

Mokslinį eksperimentą vyrams bus sunkiau pritaikyti nei pelėms

K. Hayashi taip pat perspėjo, kad daugintis pritaikant žmogaus ląsteles gali būti sunku, nes užauginti brandų kiaušinėlį reikia ilgesnio auginimo laikotarpio.

O tai, pasak profesoriaus Mitinori Saitou, kuris taip pat kalbėjo renginyje, padidina tikimybę, kad ląstelėse kaupsis anomalijos.

Tačiau profesorius K. Hayashi teigė esąs nusiteikęs optimistiškai ir kad dabartines problemas galima įveikti per dešimt metų, o jo komanda dabar bandys atkartoti tyrimą su žmogaus ląstelėmis.

Tuo metu Harvardo medicinos mokyklos profesorius George'as Daley, kuris tyrime nedalyvauja, apibūdino jį kaip „įspūdingą“, bet sutiko, kad pritaikyti šią techniką žmonėms būtų „sunkiau nei pelėms“.

Tyrimo rezultatai jau pateikti publikuoti moksliniame žurnale „Nature“^[1].

Panašūs bandymai atliekami ne pirmą kartą 

2018 metais Kinijos mokslų akademijos mokslininkai sėkmingai išvedė peles iš dviejų tėčių, tačiau jaunikliai buvo nesveiki ir po trumpo laiko nugaišo.

Prof. K. Hayashi, visame pasaulyje žinomas šios srities ekspertas, susitikime sakė, kad jis bando ieškoti nevaisingumo gydymo būdų. Jis mano, kad jo darbai gali būti prieinami žmonėms po dešimties metų.

„Jei žmonės to nori ir jei visuomenė priims tokią technologiją, taip, aš už tai“, – sakė jis BBC. Tačiau jis pridūrė: „Net pelėms kyla daug problemų, susijusių su kiaušinėlių kokybe. Taigi, kad galėtume galvoti apie tai kaip apie vaisingumo gydymą, turime įveikti šias problemas, kurios gali užtrukti ilgai“^[2].

Lesbietės jau turi galimybę susilaukti bendro biologinio kūdikio

Kalbant apie tos pačios lyties moterų norą susilaukti kūdikio, jos tokią galimybę turi jau kelerius metus.

Štai viena homoseksuali moterų pora iš Dallaso (JAV) 2018-aisiais pirmą kartą istorijoje susilaukė bendro jųdviejų sūnaus Stetsono.

Bliss ir Ashleigh susitiko prieš šešerius metus, įsimylėjo ir susituokė.

„Labai ilgai troškau būti nėščia“, – sakė Ashleigh.

O Bliss pridėjo: „Visada norėjau turėti vaiką, bet nenorėjau jo išnešioti“.

Pora žinojo, kad norint susilaukti jųdviejų biologinio kūdikio, reikės spermos donoro ir šiek tiek kūrybiškumo.

„Akivaizdu, kad būdamos dvi moterys, svarstėme, kaip tai padaryti? – sakė Ashleigh. – Tačiau jautėme, kad turi būti kažkoks būdas.“

Ir moterys buvo teisios. Būdas iš tiesų buvo. Vaisingumo specialistai dr. Kathy Doody ir jos vyras dr. Kevinas Doody pirmieji išbandė apvaisinimą „In vitro“ naudojant radikalią technologiją, kuri suteikė Bliss ir Ashleigh galimybę tapti motinomis^[3].

Šiuo metu lesbiečių poros gali rinktis iš dviejų pagrindinių apvaisinimo būdų: dirbtinis apvaisinimas naudojant anoniminio ar žinomo donoro spermą arba, kaip jau buvo minėta, apvaisinimas mėgintuvėlyje („In vitro“ apvaisinimas – IVA), naudojant paaukotą spermą apvaisinimui.

Renkantis IVA būdą, lesbiečių poros apvaisinimui gali pasirinkti vienos partnerės kiaušinėlius naudoti kartu su kitos partnerės kiaušinėliais. Pagal šį scenarijų vienai partnerei atliekama kiaušidžių stimuliacija ir chirurginis jos kiaušinėlių paėmimas IVA būdui. Tada embrionas perkeliamas į jos partnerės gimdą, kuri buvo sinchronizuota su partnerės ciklu^[4].

Vaikas gali turėti ir tris biologinius tėvus

Tiesa, tuo pačiu IVA būdu dar 2016 metais kūdikis gimė trims tėvams: dviems mamoms ir tėčiui. Gydytojai tuomet panaudojo naują 3 asmenų IVA procedūrą, kad gimtų berniukas, turintis tris genetinės medžiagos rinkinius.

Tėvas per savo spermos ląsteles suteikia visą genų rinkinį. Tačiau motina teikia tik savo branduolio DNR, o donoras teikia mitochondrijų DNR. Šis procesas neleidžia gimdančiai motinai perduoti mitochondrijų defektų.

Vis tik trečiojo asmens IVA yra prieštaringas, nes mokslininkai kol kas nežino ilgalaikio genų inžinerijos poveikio. Tačiau, mokslininkų teigimu, nerimauti nereikėtų – trijų tėvų kūdikis nėra mutantas. Tai genų terapijos forma, padedanti tėvams susilaukti sveiko vaiko, kai motinos ląstelėse yra nesveikų mitochondrijų.

Mitochondrijos yra beveik visose mūsų ląstelėse esantys ląstelių organai, atsakingi už energijos, reikalingos išgyventi, gamybą. Jos taip pat turi savo atskirą DNR nuo likusios ląstelės, kuri yra saugoma ląstelės branduolyje. Kai žmonės dauginasi, vaikas paveldi tik motinos mitochondrijų DNR. Taigi tai reiškia, kad genetiniai motinos mitochondrijų defektai perduodami ir vaikui. O nesveikos vaikų mitochondrijos turi įtakos jų augimui, vystymuisi, sunkesniais atvejais sukelia sunkius neurologinius sutrikimus ir net mirtį.

Teigiama, jog mitochondrijų ligos paveikia 1 iš 8 000 gyvų gimimų, todėl jos yra tokios pat paplitusios kaip ir vaikų vėžys. 2016 m. atliktas tyrimas parodė, kad 14 proc. vaikų, sergančių mitochondrijų ligomis, negyvena iki šešerių metų. 

Pirmasis ir vienintelis sėkmingas gimdymo atvejis po genų redagavimo

2016 m. balandį Meksikoje gimė berniukas, pirmą kartą sėkmingai perkėlus gimdančios motinos branduolį į donoro kiaušialąstę.

Jo tėvai buvo pora iš Jordanijos, kuri anksčiau patyrė du persileidimus ir neteko dviejų vaikų dėl Leigh sindromo. Vaikai, sergantys šiuo sutrikimu, paprastai negyvena net iki 3 metų. Leigh sindromą sukelia genetinis motinos mitochondrijų defektas.

Minėta pora po patirtų netekčių kreipėsi genetinės konsultacijos, kad susilauktų sveiko vaiko. Nors nuo to laiko oficialiai jokių naujienų, kaip jaučiasi vaikas, nebuvo, prie procedūros dirbę gydytojai 2017 metais paskelbė tyrimą, patvirtinantį, kad septynių mėnesių vaiko sveikata yra gera. 

Gimdyti kūdikio turėjo skristi į Meksiką 

Kad ir koks pozityvus atrodytų toks mokslininkų atradimas, tačiau šalys taiko griežtus genų redagavimo metodų reglamentus, nes šiuo metu mokslininkai neturi aiškaus vaizdo apie jo pasekmes. O kadangi apjungia trijų tėvų genetinę medžiagą, 3 asmenų IVA yra teisėtas tik keliose šalyse, įskaitant Jungtinę Karalystę ir Australiją.

Jungtinėse Valstijose trijų asmenų IVA yra neteisėtas, nes tai susiję su lytinių ląstelių (spermatozoidų ir kiaušinėlių) DNR redagavimu. Todėl pirmą kartą sėkmingai gimusio 3 asmenų IVA kūdikio, jordaniečių tėvai ir JAV gydytojų komanda jo gimdyti turėjo skristi į Meksiką, nes procedūra jų gimtosiose šalyse buvo uždrausta.

Vis dėlto viena 3 asmenų sėkminga IVA procedūra šiuo metu mokslininkams kelia daugiau klausimų nei atsakymų, pavyzdžiui:

· Ar vienas sėkmingas atvejis gali įrodyti savo gyvybingumą?

· Kadangi tai brangi (šiuo metu ne medicininė) procedūra, ar teisinga, kad naudos gauna tik turtingieji?

· Ar turėtume sutelkti dėmesį į pagalbą kūdikiams, turintiems genetinių sutrikimų, gyventi normalų gyvenimą?

· Ar genų inžinerijos metodai pakeis mūsų rūšies ateitį^[5]?