Mobilizacijos atveju, banko kortelės veiktų tik konkrečioms prekėms: suma irgi būtų ribojama

Mobilizacijos atveju, šaldytuvą pildytume tik tam tikrų prekių krepšeliu

Lietuvos padangę dažant karo Ukrainoje aidais, kalbama, kaip analogiškų neramumų debesis paveiktų lietuvius. Į temų aukštikalnes velkama mobilizacijos grėsmė, kuri, kaip teigiama, paliestų mūsų kasdienes finansines operacijas – pradedant burokėlių šaltibarščiams pirkimu, baigiant asmeninių lėšų disponavimu. Banko kortelės mobilizacijos atveju veiktų tik dalinai, tuo tarpu priėjimas prie jose esančių lėšų taip pat būtų ribotas^[1].

Mobilizacijos ar krizės atveju šalyje planuojama užtikrinti galimybę atsiskaityti banko kortelėmis net ir esant ryšio trikdžiams. Tačiau ir čia aptinkama spragų. Mat atsiskaitymai būtų leidžiami tik už būtiniausias prekes, tokias kaip maisto produktai, vaistai ar degalai. Geriausiu atveju, prie šio sąrašo prisijungs ir higienos priemonės. Būtų nustatyta ir apsipirkimo suma, nors ji kol kas dar nėra aiški. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) vadovė Rūta Vainienė tikina, kad ji gali siekti kelis šimtus eurų vienam apsipirkimui arba tam tikram laikotarpiui.

Šalyje veiktų 125 atraminiai prekybos taškai

Mobilizacijos peizaže, Gerovės valstybėje veiktų 125 atraminiai prekybos taškai su tam tikru sąrašu reikalavimų. Visgi, didesnis dėmesys, kaip jau įprasta, skiriamas atsiskaitymui banko kortelėmis – ne gryniesiems pinigams, nepaisant to, kad, nesant ryšiui, toks variantas pirkėjui rodytųsi bemaž efektyvesnis (tačiau galbūt ne bankui).

„Lietuvos bankas yra patvirtinęs ir bankams skirtų mokėjimo paslaugų teikimo, ir grynųjų pinigų išdavimo mobilizacijos metu reikalavimų aprašą, kuriame numatyta ir „offline“ paslaugų teikimo galimybė. Minėtu aprašu Lietuvos bankas nustato, kaip pasitelkiant komercinius bankus būtų teikiamos mokėjimo paslaugos ir išduodami grynieji pinigai, jeigu šalyje būtų paskelbta mobilizacija. Apraše nustatyti bankų atrankos kriterijai, paslaugų teikimo organizavimo, koordinavimo tvarka bei principai“, – sakė LB. 

Tikslinama, kad „Offline“ rėžimo (kai nėra ryšio) paslauga būtų skirta laiko tarpui, kol mokėjimo paslaugų teikėjas atkurtų paslaugų prieinamumą. Tačiau nepaisant bankų tikinimo jų turimu tobulu planu, tautiečiams kyla abejonių. Jie skaičiuoja atvejus, kai buvo fiksuojami bankų sutrikimai ir panašūs dalykai, jau seniai pakirtę pasitikėjimą.

Tobulas planas – neegzistuoja?

LB atstovai sako, kad atsiskaitant „Offline“ režimu, nebūtų galima įsigyti ko tik panorėjus – tik būtiniausias prekes. Aplinkybių nepalengvintų ir tai, jog būtų prienami ne visi prekybos tinklai – tik atraminiai. O ir juose būtų taikomas atsiskaitymo limitas, atsižvelgiant į vadinamus „būtiniausius poreikius”.

„Būtų taikomas atsiskaitymo limitas, atsižvelgiant į būtiniausius poreikius. Jei gyventojas neturėtų tiek lėšų sąskaitoje, už kiek apsipirko, jis turėtų šias lėšas grąžinti, kai mokėjimai vėl būtų teikiami įprasta tvarka“, – aiškino LB atstovai. 

„Dalykas tas, kad tuo gali būti piktnaudžiaujama, nes jei nebus ryšio, nebus galima patikrinti, kiek asmuo turi lėšų. Šią riziką prisiims bankai. <….> Prekybos tinklai bendrai palaiko tokią tvarką“, – sakė R. Vainienė.

Sutrikus SEB banko veikimui, klientai negalėjo nei prisijungti, nei prisiskambinti 

2025-ieji – ne tik kupini dovanų, bet ir naujų taisyklių ir su jomis susijusių iššūkių.

Daugelis pamena sausio pradžioje fiksuotą SEB banko paslaugų sutrikimą, kai klientai negalėjo nei prisijungti, nei prisiskambinti^[2]. Lenkiami pirštai, kad banko klientai nesklandumus patyrė antrą kartą per tą pačią savaitę. Dėl to, kad pastarieji negalėjo prisijungti, nebuvo galimybės laisvai disponuoti asmeninėmis lėšomis.

Tautiečiai gūžčioja pečiais, neva tam, kad pasijusti bejėgiu savo paties piniginėje, nereikia nė karo. Nors neseniai buvo pristatytas Lietuviškasis ekstremalių situacijų „vadovas“, raginantis turėti grynųjų ir degalų atsargų, žmonės susiduria su sąrašu neatitikimų. Paradoksalu, tačiau nors neramumų atveju raginama su savimi turėti grynųjų pinigų, svarstyklės pasvirusios į skaitmenizavimo pusę. Žinoma, kad demokratinėje valstybėje žmogaus interesai, taip sakant, „prilaikomi“ taip stipriai, kad, norint pasinaudoti savo paties sukauptais pinigais, laikomais finansinėse įstaigose, kartais tenka ne tik susimokėti, bet ir pasiaiškinti...