Bankų pradžiamokslis: Gerovės valstybėje sekamas kiekvienas žingsnis – ypač – finansinis

Žmogus privalo atverti palto skvernus, išpurtyti kojines ir... pateikti pavedimus

Lietuvos danguje susitvenkė tamsūs debesys. Pastarieji, regis, netruko nusitaikyti į eilinio piliečio kišenę. Šalies bankuose galiojančios taisyklės remia tautiečius prie sienos, kvočiant, iš kur šie gavo pinigų ir kokie pastarųjų finansiniai pajėgumai. Pasigirsta kalbų, jog toks būdas galiausiai ne tik demotyvuos siekti aukštumų, taip sakant, priverčiant „nešokti aukščiau bambos“, bet ir laikyti asmenines lėšas taupyklėje.

Žinoma, kad didesnių pinigų sumų įnešimas, išėmimas ar pervedimas turi atitikti teisės aktus, reglamentuojančius pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją. Tai reiškia, jog finansinės institucijos akylai stebi, kokio dydžio pavedimai gaunami, be to, jiems dar svarbiau – kam gi jie skirti. Bankas taipogi gali reikalauti įrodyti pinigų kilmę, pateikiant dokumentus, tokius kaip darbo užmokesčio išrašai, paveldėjimo dokumentai, turto pardavimo sutartis ir kt. 

Kirtį „su liniuote“ gaus tie, kurių piniginės operacijos viršija 10 000 eurų sumą. Kita vertus, įtarimai gali kilti ir dėl mažesnę vertę apimančių operacijų. Jei taip nutiktų, bankas tą pačią akimirką kreipsis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT). Iš tiesų, dalis finansų institucijų, regis, ne tik stebi „vardinių apatinių klostes“, bet ir taiko ribojimus didelėms grynųjų pinigų operacijoms. Dėl to įnešant daugiau nei 15 000 eurų, gali būti reikalaujama užpildyti specialias formas. Tas pats pasakytina apie didesnių sumų išėmimą, prieš tai šią operaciją suderinus su banku, laukiant eilėje keletą dienų.

Bankui finansiniais klausimais atrištos rankos. Eilinis žmogus tuo tarpu privalo išsiugdyti įprotį nusileisti ir, reikalui esant, atverti palto skvernus, išpurtyti kojines ar pateikti pavedimų sąrašus. Paaiškėjo, kad bankininkams įtarimą gali kelti sąrašas dalykų – nuo pernelyg puošnių aulinukų iki galimai sudėtų papukų. Tam, kad sutramdyti pernelyg „įsisiautėjusį“ klientą, įstaiga gali imtis drastiškų veiksmų – užblokuoti ar užlaikyti operaciją. Didesnės sumos gali būti tikrinamos ir pagal Pinigų plovimo prevencijos įstatymą^[1].

Finansų įstaigos išmatuos asmeninę gerovę, „sutramdydamos“ tuos, kurie gyvena geriau?

Supratote teisingai: demokratinėje valstybėje „laisvės“ varpai skamba tiems, kurie nešiojasi dokumentus, įrodančius pinigų kilmę. Nors, iš pažiūros, Lietuvos bankų paslaugos ir sąlygos skamba suprantamai, tik nedaugelis susimąsto, jog laisvė pakeitė formą, konfidencialumui ir asmeninei gerovei nugulus finansų rankose.

Kryžiaus takai – tuo nesibaigia. Pavyzdžiui, „SEB“ banke, prireikus įmokėti daugiau nei 10 000 Eur, teks pateikti prašymą padidinti limitą ^[2]. Kaip jau buvo aptarta, šioje vietoje susiduriama su „smaigaliu maiše“. Teikiant prašymą, gi reikės nurodyti grynųjų pinigų kilmę ir pateikti tai įrodančius dokumentus. Jeigu norėsite, kad būtų suteiktas didesnis nei 15 000 Eur limitas, papildomai reikės užpildyti lėšų kilmės paaiškinimo formą. Tai gali užtrukti 5 dienas. Tuo atveju, jei suteiktas individualus limitas yra didesnis negu standartinis, taikomas 0,07 proc. grynųjų pinigų įmokėjimo mokestis, skaičiuojamas nuo sumos, viršijančios 10 000 Eur/mėn.

O piniginių lėšų kilmės paaiškinimas atrodo taip: pirmiausia turėsite pasisakyti, ar piniginės lėšos, kuriomis atliekama operacija, priklauso jums, taip pat paviešinti lėšų kilmę. Šis „Pažink savo klientą“ metodas taikomas ir kituose šalies bankuose. 

„Swedbank“ tikina siekiantis „pažinti savo klientą“

Įtūžęs tautietis kreipėsi į 77, prasitardamas, esą „Swedbank“ banko tvarka verčia galvoti apie skrydį į kosmosą – be grįžimo atgal. Mat bankas prašo duomenų apie mėnesinių pajamų kilmę tam, kad suprasti, ar kliento atliekamos operacijos atitinka gaunamas pajamas. Taip „susipažįstama“ su klientu, iškratant net ir turguje šį rytą atrastus kelis centus^[3][4]. Tiesa, nesibodima paprašyti nurodyti pareigų. Jeigu bankui nebus suteikta reikiama informacija, jis turi teisę žmogų nubausti, apribojant naudojimąsi finansinėmis paslaugomis. Nepaisant šių aplinkybių, gyventi Lietuvoje gera – arba kito pasirinkimo tiesiog nėra... Žinoma, kad Gerovės valstybėje ypatingai gerai gyvena bankai. Praėjusiais metais „Swedbank“ Lietuvoje uždirbo 361 mln. eurų grynojo pelno, tuo tarpu bendros pajamos siekė 803 mln. eurų. 

„Šiaulių bankas“ pučią į ta pačią dūdą ir ragina vengti dviprasmybių, nurodant tikslią mokėjimo paskirtį mokėjimo paskirties lauke. Bankas rėžia, esą jis privalo gauti paaiškinimą, koks yra tikrasis mokėjimo operacijos tikslas^[5]. Kita vertus, minėtos taisyklės apnuogina vieną: jokia informacija negali būti paslėpta, tuo tarpu asmeninė – jau kurį laiką tokia nėra. Kaip ir prieš tai minėtuose bankuose, įmokant grynuosius pinigus į kito kliento sąskaitą banke arba keičiant valiutą 10 tūkst. eurų sumai ir daugiau – privaloma pateikti lėšų kilmę pagrindžiančius dokumentus. Ši it rimbu talžanti schema įtvirtina, jog tiems, kurie nepateikia visos reikalingos informacijos, bankas pasilieka teisę neteikti grynųjų pinigų paslaugų, paliekant juos „ant ledo“.

„Luminor“ banke šiuo metu nėra konkrečių ribojimų dėl grynųjų pinigų įnešimo, tačiau taikomi tam tikri įkainiai pinigų išėmimui. Banko specialistai turi teisę papildomai kiekvieno kliento pasiteirauti apie lėšų kilmę nepriklausomai nuo sumos. 

Dovanos ir laimėjimai – taip pat apmokestinami

Apmokestinami – ir prizai, laimėjimai bei dovanos^[6]. Neapmokestinamas tik tas prizas, kuris yra gautas iš darbdavio iki 200 eurų. Kitu atveju gali būti išskaičiuojamas pajamų mokestis (20 proc.). Gyventojo pajamomis pripažįstami ir nepiniginiai prizai bei laimėjimai, kurių vertė didesnė nei 100 Eur, ir visi piniginiai prizai ir laimėjimai, neatsižvelgiant į jų vertę. Be to, šiame sąraše boluoja ir didesni nei 200 Eur vertės loterijų laimėjimai bei dovanos, gautos ne iš sutuoktinių, vaikų, įvaikių, tėvų, įtėvių, senelių, vaikaičių, brolių ir seserų. Prizais gali būti laikomas ir baldų komplektas. 

Taip sakant, taupyk netaupęs ir juokis pernelyg neišsišiepęs, – įsinešus pinigus į sąskaitą, šis šturmuos klausimų galybe. Portalui guodęsis tautietis tikina: geriau nieko nenusiiminėti nuo einamosios sąskaitos ir iš jos nieko neimti, o grynuosius – laikyti „kojinėje“. Pastarasis žino, kad nors nuo savo grynųjų įnešimo mokesčių Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) mokėti nereikės, teks susimokėti bankui komisinį mokestį^[7].

Šalies prezidentas Gitanas Nausėda, lyg tarp kitko, taip pat užsimena apie lietuvių indėlius bankuose. Puse lūpų prasitaria, jog pastarieji pravestų didinant gynybos finansavimo pajėgumus iki numatytų 5-6 proc.