- Iranas svarsto sostinę perkelti į „prarastą rojų“ pietinėje pakrantėje
- Makranas siūlomas kaip būsima sostinė
- Dėl Irano planų kilo debatai
Iranas svarsto sostinę perkelti į „prarastą rojų“ pietinėje pakrantėje
Susidurdamas su daugybe sostinę varginančių problemų, tokių, kaip eismo kamščiai ir smengantis žemės paviršius, Iranas svarsto drastišką priemonę – ją perkelti į visai kitą vietą ant Omano įlankos krantų.
Nors idėja perkelti sostinę įvairiomis progomis vis pasigirsta nuo pat 1979 m. Islamo revoliucijos laikų, tokie pasiūlymai nuolat atidedami į šalį, mat dėl didelių finansinių ir logistikos kliūčių yra laikomi nerealistiškais.
Tačiau praėjusių metų liepą dirbti pradėjęs reformatorius prezidentas Masoudas Pezeshkianas neseniai atgaivino šią idėją, kaip priežastį nurodydamas vis naujus iššūkius, su kuriais susiduria Teheranas.
Tarp jų – milžiniški eismo kamščiai, vandens trūkumas, netinkamas išteklių tvarkymas, didžiulė oro tarša bei dėl natūralių procesų ar žmonių veiklos palaipsniui smenganti žemės masė.
Makranas siūlomas kaip būsima sostinė
Sausį vyriausybės atstovė Fatemeh Mohajerani pasakė, kad valdžios institucijos nagrinėja galimybę perkelti sostinę.
„Rimtai svarstomas Makrano regionas“, – pasakė ji, konkretaus perkėlimo grafiko neminėdama.
Makranas – tai miestų plėtros iš esmės nepaliesta Omano įlankos pakrantės sritis, besitęsianti vargingoje Sistano–Balučistano provincijoje bei dalyje kaimyninės Hormozgano provincijos Irano pietuose. Jis ne kartą buvo pristatomas kaip pagrindinis kandidatas naujajai sostinei įkurti.
„Makrano „prarastasis rojus“ turi pavirsti būsimu Irano ir regiono ekonomikos centru“, – sekmadienį pasakytoje kalboje teigė užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchis.
Rugsėjį M. Pezeshkianas pasakė, kad „neturime kito pasirinkimo, kaip perkelti šalies ekonominį ir politinį centrą į pietus, link jūros“.
Teherano problemos „tęsiant šiuo metu vykdomą politiką tik dar labiau pablogėjo“.
Dėl Irano planų kilo debatai
Atgaivinus sostinės perkėlimo planus, vėl kilo debatai, ar tai yra reikalinga, be to, daugelis akcentuoja istorinę ir strateginę Teherano svarbą.
Įstatymų kūrėjas Ali Khazaei pareiškė, kad pasirenkant būsimą sostinę būtina atsižvelgti į Irano „turtingą kultūrą“.
Teheranas, šalies sostine tapęs 1786 m. Agha Mohammado Khano Qajaro potvarkiu, jau daugiau nei du šimtmečius yra Irano politinis, administracinis ir kultūrinis centras.
Gubernatoriaus Mohammado Sadegho Motamediano teigimu, Teherano provincijoje šiuo metu gyvena maždaug 18 milijonų žmonių, be to, kiekvieną dieną joje darbo ar mokslo reikalais apsilanko dar apie du milijonus žmonių.
Priėjimo prie jūros neturintis miestas yra išsidėstęs ant plokščiakalnio snieguotų Alborzo kalnų papėdėje, o modernūs dangoraižiai jame dera su senaisiais valdovų rūmais, šurmuliuojančiais turgais ir vešlia augmenija pasidabinusiais parkais.
Tuo tarpu Makranas garsėja žvejų kaimeliais, smėlio paplūdimiais ir Aleksandro Didžiojo laikus menančia istorija.
Tačiau daug kas vis dar prieštarauja siūlymui perkelti sostinę, teigdami, kad Teheranas yra Irano veidas ir senosios Qajarų dinastijos simbolis.
Tuo tarpu urbanistikos profesorius Ali Khaksaras Rafsanjanis atkreipia dėmesį į Teherano „strateginę vietą“.
Miestas „yra saugus ir tinkamas, jei susidarytų nepaprastoji padėtis ar kiltų karas“, – dienraščiui „Etemad“ sakė jis, pridurdamas, kad Makranas yra „labai pažeidžiamas“, nes yra išsidėstęs Omano įlankos pakrantėse.
Buvusio Teherano mero Pirouzo Hanachi teigimu, sostinės problemas „galima išspręsti“ – tam tereikia „investicijų“ bei miesto plėtros priemonių.
Oficialios sąmatos, kiek kainuotų išspręsti Teherano miestą kamuojančius iššūkius, kol kas nėra.
Tačiau Teherano savivaldybės naujienų portalas „Hamshahri“ pranešė, kad 2024 m. balandį tuometinis vidaus reikalų ministras Ahmadas Vahidis pasakė, jog sostinei perkelti prireiktų „maždaug 100 milijardų JAV dolerių“ biudžeto.
Parengta remiantis elta.
