Mitais apipinta kava: kiek ji yra kenksminga ir naudinga mūsų organizmui

Suprasti akimirksniu
Kava
Kavos sudėtyje esantis kofeinas gali turėti neigiamos įtakos sveikatai ir net paveikti nervinę sistemą. Nathano Dumlao/Unsplash nuotrauka.

Kavos gėrimas gali būti naudingas sveikatai: gali apsaugoti net nuo kai kurių ligų

Kavos gėrimas dažnai asocijuojasi su malonumu, atsipalaidavimu ir poilsio minutėle. Kava dažnai geriama ryte prieš dienos darbus, kad suteiktų mums taip reikiamos energijos, jei ryte vis dar sunkiai sekasi prabusti. Dažnai nuvykę anksti ryte į darbą dar negalime efektyviai atlikti darbų, nes organizmas vis dar miega, tad einame atsigerti kavos. Visai netrukus juntame pagerėjimą – akys plačiau atsimerkia, o energijos pliūpsnis leidžia kurpti dienos planus ir efektyviai atlikti darbus. Visgi, dėl kavos vyrauja pačių įvairiausių nuomonių, viena iš jų – kad šis, rodos, nekaltas gėrimas sukelia priklausomybę. Seniai geriantys kavą taipogi sutiks, kad dažnas jos vartojimas gali sukelti priešingą nei tikimasi efektą – atsigėrus šio gėrimo, gali apimti mieguistumas arba net migrena.

Vis dėlto, naujausi tyrimai atskleidė ir naudą, kurią iš kavos gali gauti žmogus. Tad kodėl tyrimų rezultatai taip kardinaliai gali skirtis? Pranešama, kad ankstesnių tyrimų metu, kuomet buvo pagrinde nustatyta tik kofeino sukeliama žala organizmui, nebuvo įvertinti kiti tiriamųjų įpročiai, tarp kurių ir tabako vartojimas ar prastas fizinis aktyvumas. Naujausi tyrimai parodė, jog kava gali suteikti apsaugą nuo tokių ligų kaip: Parkinsonas, antrojo tipo cukrinis diabetas, kepenų ligos (įskaitant kepenų vėžį), širdies priepuolis ir net insultas.[2]

Pažymima, kad pagrindiniai šio gėrimo pavojai slypi dideliame kofeino kiekyje, kuris gali pakelti kraujospūdį. Taip pat fiksuotas ir nedidelis cholesterolio kiekio padidėjimas kraujyje kuriam įtakos turėjo didelis virtos ir nefiltruotos kavos vartojimas[2].Naujausių tyrimų rezultatai parodė, jog saikingas kavos gėrimas gali padėti apsisaugoti nuo kai kurių ligų, tarp jų ir Parkinsono. Mike'o Kenneally'o/Unsplash nuotrauka.

Tamsioji kofeino pusė – tai yra kasdienis narkotikas, sukeliantis priklausomybę

Taigi, kas yra tas paslaptingas legalus narkotikas arba kitaip vadinamas kofeinas? Pradėkime nuo to, kad ši medžiaga veikia stimuliuojančiai ir pagreitina procesus tarp smegenų ir kūno siunčiamų signalų. Kofeino yra įvairiose sėklose, tarp kurių[4]:

  • „Coffea Arabica“ (naudojama kavai);
  • „Thea sinensis“ (naudojamas arbatai);
  • „Cola acuminata“ (naudojamas kaip riešutas, arbatai arba gaiviesiems gėrimams);
  • „Theobroma kakava“ (naudojama gaminant kakavą ir šokoladą);
  • „Paullinia cupana“ (naudojama kaip guarana batonėliuose ir energetiniuose gėrimuose).

Kofeino kiekis įvairiose produktuose gali skirtis, tačiau apytiksliai viename espresso puodelyje galima rasti net 145 mg kofeino (50 ml puodelyje). Kaip pavyzdys, 250 ml talpos energetiniame gėrime vidutiniškai galima aptikti 80 mg kofeino[4].

„Alcohol and Drug Foundation“ nurodo, kad nėra saugaus net ir tokio narkotiko kaip kofeinas vartojimo kiekio. Todėl svarbu išlaikyti budrumą ir saiką. Vis dėlto, apart to, kad ši medžiaga sukelia priklausomybę, kofeinas gali lemti ir kitus poveikius, kurie įprastai prasideda 30 minučių po jo vartojimo ir tęsiasi iki 6 valandų. Kofeino vartojimas gali sukelti energijos pliūpsnį, galvos svaigimą, nerimą, dirglumą, aukštesnę kūno temperatūrą, dehidrataciją, dažnesnį norą šlapintis, greitesnį kvėpavimą ir net susikaupimo stoką.

Kofeino perdozavimas gali turėti ne itin malonių pasekmių ir sukelti net panikos priepuolį, viduriavimą, pykinimą, pilvo skausmus. Tad esant tokiai kavos pasiūlai, kokia yra dabar – labai svarbu nepersistengti geriant skaniąją „latte“ ar „macchiato“, mat taip galite nė nepajusti kaip perdozuosite kofeino. Taigi, mitas, jog visame pasaulyje pamėgtas ryto gėrimas yra toks nekaltas. Be kavos negalintiems gyventi gurmanams gali pasireikšti net abstinenciniai reiškiniai laiku neišgėrus kavos.

Kofeinas kaip ir narkotinės medžiagos sukelia priklausomybę ir veikia kaip stimuliantas. Pariwato Panniumo/Unsplash nuotrauka.

Galima rinktis kavos alternatyvas – skonis ir efektas turėtų nenuvilti

Atsisakyti įpročių nėra paprasta, todėl svarbu ir netgi reiktų susirasti alternatyvas, kurios atstotų tai, ko mūsų organizmas yra įpratęs reikalauti. Šiais laikais atsisakyti kavos nėra taip sudėtinga, kai parduotuvių lentynose gausu kitų gėrimų, savo išvaizda ir skoniu primenančių taip išaukštintą kavą, tačiau mažiau kenksmingų mūsų sveikatai. Pakeisti kavą galite šiais gėrimais[5]:

  • Cikorijos kava. Ši kava gaminama beveik identiškai kaip ir įprasta kava su kofeinu – cikorijos šaknis galima paskrudinti, sumalti ir išvirti. Skonis primena įprastą kavą, tačiau cikorijos kava neturi kofeino.
  • Arbata „Matcha“. Tai yra viena iš žaliosios arbatos rūšių, tačiau, priešingai, nei vartojant įprastą žaliąją arbatą, geriant „Matcha“ yra suvartojamas visas augalo „Camellia sinensis“ lapas, todėl organizmas gauna labiau koncentruotą antioksidantų šaltinį, o ypač epigalokatechino galatą (EGCG).
  • Auksinis pienas. Puikus kavos pakaitalas, tik be kofeino ir gali turėti priešuždegiminį poveikį.
  • Vanduo su citrina. Tai puikus gėrimas dienos pradėjimui, didinantis antioksidantų kiekį organizme.
  • Arbata „Yerba mate“. Ši natūrali žolelių arbata turi natūralaus kofeino, kurio kiekis yra panašus į esantį kavoje. Ji gaminama iš džiovintų Pietų Amerikoje esančių medžių „Ilex paraguriensis“ lapų ir turi antioksidantų.
  • Arbata „Chai“. Tai – juodosios arbatos rūšis, kurioje yra kofeino ir anot tyrimų, galinti pagerinti protinį budrumą. Stebėjimų rezultatai parodė, jog juoda arbata gali padėti sumažinti širdies ligų riziką.
  • Arbata „Rooibos“. Ši arbata yra šiek tiek saldaus vaisinio skonio ir neturi kofeino. Pasižymi dideliu kiekiu antioksidantų ir nedidele dalimi taninų, kurie gali trukdyti absorbuoti geležį.
  • Obuolių sidro actas.Tai puiki alternatyva kavai be kofeino. Šis gėrimas gali turėti teigiamą poveikį cukraus kiekiui kraujyje ir net padėti numesti svorio.
  • Kombučia. Pastaruoju metu itin išpopuliarėjusi fermentuota juodoji arbata, kurios sudėtyje gausu probiotikų, acto rūgšties bei antioksidantų. 

Vadinamas auksinis pienas yra gaminamas iš pieno, ciberžolės, cinamono, malto imbero ir žiupsnelio juodųjų pipirų. Oshos Key/Unsplash nuotrauka.