Mira Murati rodė ypatingus gabumus tiksliesiems mokslams dar mokyklos suole
Dirbtinio intelekto (DI) technologijos tampa vis pažangesnės. Daugelis puikiai žino tokius išradimus kaip „ChatGPT“, „DALL-E“, „OpenAI API“, „GPT-4“ ir daugybę kitų, tačiau veikiausiai retas kuris nutuokia, jog jų kūrimui vadovavo jauna „OpenAI“ technologijų vadovė Mira Murati. Vos 2012 metais bakalauro mokslus baigusi moteris yra linksniuojama kaip galingiausia technologijų vadovė pasaulyje, tad siūlome plačiau susipažinti su įspūdinga M. Murati gyvenimo istorija[1].
M. Murati gimė 1988 metais Albanijoje, mokytojų šeimoje[2]. Jai buvo vos dveji metai, kai šalyje žlugo diktatorinis režimas. Kadangi vaikystėje ji patyrė režimo pasikeitimus ir nuolat besikeičiančius istorijos vadovėlius, ji savaime pradėjo dometis stabilesniais mokslais – matematika ir fizika.
Albanijoje M. Murati buvo pavyzdinė mokinė, išsiskyrusi iš kitų savo gabumais. Ji galiausiai laimėjo stipendiją dvejus paskutinius mokymosi metus užbaigti išskirtinėje tarptautinėje aukštojoje mokykloje Kanadoje.
Po to ji įgijo inžinerijos bakalauro diplomą Ivy League mokykloje Dartmuto universitete. Jos baigiamasis mokslo projektas buvo hibridinio lenktyninio automobilio kūrimas.
„ChatGPT“ ir „DALL-E“ – tik dalis išradimų, kuriems vadovavo Mira Murati
Po Dartmuto M. Murati trumpai dirbo inžiniere aviacijos ir kosmoso įmonėje „Zodiac Aerospace“, o galiausiai prisijungė prie Elono Musko „Teslos“[3]. Čia ji net trejus metus buvo vyresnioji X modelių produktų vadove, kur pagrindinį dėmesį skyrė dirbdama prie „Tesla Autopilot“ –pažangių vairuotojo pagalbos sistemos funkcijų rinkinio, leidžiančių automatizuoti vairavimą. Būtent čia ji pradėjo labiau domėtis DI.
Po „Teslos“ M. Murati prisijungė prie „Leap Motion“. Tai programinės ir techninės įrangos įmonė, leidusi vartotojams valdyti skaitmeninius objektus rankų judesiais, kai jie prijungti prie kompiuterio.
Beje, šią įmonę pradėjo „Midjourney“ kūrėjas Davidas Holzas. Taigi, M. Murati turėjo garbės bendradarbiauti su vienu protingiausių žmonių DI technologijos sferoje ir šioje kompanijoje užėmė viceprezidentės bei inžinerijos vadovės pareigas. Tai suteikė jai neįkainojamos patirties, kuri itin pravertė, kai M. Murati galiausiai atkeliavo į „OpenAI“.
M. Murati padėjo „OpenAI“ kompanijai tapti sėkminga, pelno siekiančia įmone
M. Murati ne iš karto tapo „OpenAI“ technologijų vadove. 2018 metais prisijungdama prie kompanijos ji užėmė taikomojo DI ir partnerysčių viceprezidentės pareigas. Atlikdama šias pareigas ji vadovavo įmonės transformacijai iš pelno nesiekiančios į pelno siekiančią kompaniją.
Kalbant apie partnerystes su kitais žinomais vardais, būtent M. Murati buvo atsakinga už 2019 metais prasidėjusią „OpenAI“ ir „Microsoft“ draugystę. Tuo tarpu taikomojo DI srityje M. Murati buvo atsakinga už „OpenAI API“ paleidimą. Jos veiksmai paskatino „OpenAI“ komercializavimą ir įmonė ėmė parduoti savo API naudojimo kreditus.
Dėl savo nuopelnų 2020 metų gruodį M. Murati buvo paaukštinta į vyresniosios viceprezidentės pareigas. Tada ji vadovavo „DALL-E“ paleidimui. Tai DI kuriamų vaizdų modelis, kuris sulaukė didžiulės sėkmės.
„ChatGPT“ tapo išradimu, kurį vos per 2 mėnesius pradėjo naudoti 100 mln. vartotojų
Ir taip, praėjus vos 18 mėnesių po tapimo vyresniąja viceprezidente, M. Murati buvo paaukštinta iki technologijų vadovės pareigų. Tai įvyko praėjusių metų gegužės mėnesį, prieš pat didžiausio „OpenAI“ išradimo paleidimą. Taip – kaip technologijų vadovė, M. Murati buvo atsakinga už „ChatGPT“ paleidimą, kuris laikomas pačiu svarbiausiu „OpenAI“ produktu.
„ChatGPT“ buvo paleistas tik praėjusių metų lapkričio 29 dieną, tačiau šis pokalbių robotas, gebantis atlikti įvairiausias užduotis, amžiams pakeitė pasaulį. Po jo paleidimo „Microsoft“ paskelbė apie 10 milijardų dolerių investiciją į įmonę, o „Google“ pranešė apie „raudoną kodą“, apgailestaudama, kad ši naujoji technologija gali sutrikdyti jos paieškos sistemos verslą.
„ChatGPT“ vos per porą mėnesių tapo toks populiarus išradimas, kad tarp populiariausių paieškos terminų aplenkė net ir „Bitcoin“. Vos per du mėnesius „ChatGPT“ pasiekė 100 mln. vartotojų, taip tapdama greičiausiai populiarėjančia vartotojų programa istorijoje. Palyginimui, „TikTok“ tokius skaičius pasiekė po devynių mėnesių, o „Instagram“ užtruko dvejus su puse metų. Beje, „OpenAI“ – privatus, mažas pajamas turėjęs startuolis – dabar vertinamas maždaug 30 mlrd. USD.
Tuo tarpu nuo „ChatGPT“ paleidimo M. Murati jau spėjo vadovauti papildinių ir kodų interpretatoriaus „GPT-4“ paleidimui. DI technologijų ekspertai neabejoja, jog M. Murati ateityje pristatys dar ne vieną DI produktą ir nesiliaus intensyviai skatinti dirbtinio intelekto naudojimą visame pasaulyje.
M. Murati įsitikinusi, kad DI technologijos turi būti reguliuojamos
Įdomu tai, jog nepaisant to, kad M. Murati nuolat sukasi DI technologijų versle, ji pasisako už griežtą DI reguliavimą ir nebijo šnekėti apie galimus DI pavojus. Paklausta, ar turi kokių nors abejonių dėl DI technologijos ir galimų pavojų, ji sakė[4]:
„Tai unikalus momentas laike, kai mes turime galimybę spręsti kaip tai formuos visuomenę. Ir tai vyksta abiem kryptimis: technologija formuoja mus ir mes formuojame ją. Yra daug sudėtingų problemų, kurias reikia išsiaiškinti. Kaip priversti modelį daryti tai, ko norite, ir kaip įsitikinti, kad tai atitinka žmogaus ketinimus ir galiausiai tarnauja žmonijai? Taip pat yra daugybė klausimų apie poveikį visuomenei, ir yra daug etinių ir filosofinių klausimų, kuriuos turime apsvarstyti. Ir svarbu, kad įtrauktume skirtingus balsus, pavyzdžiui, filosofus, socialinės srities mokslininkus, menininkus ir humanitarinių mokslų atstovus.“
M. Murati perspėjo, kad DI gali būti panaudotas ne tik įvairiems geriems tikslams, todėl svarbu apsvarstyti visus aspektus:
„[DI] gali būti piktnaudžiaujama arba juo gali naudotis blogi asmenys. Taigi kyla klausimų, kaip valdyti šios technologijos naudojimą visame pasaulyje. Kaip valdyti DI naudojimą taip, kad jis atitiktų žmonių vertybes?“
M. Murati asmeninis gyvenimas lieka paslaptimi, nes moteris linkusi atvirai pateikti tik savo DI produktus
Beje, M. Murati yra labai privatus asmuo, kai kalba pasisuka apie asmeninį gyvenimą. Nėra žinoma kaip ji leidžia laisvalaikį, su kokiais žmonėmis bendrauja ir ar turi antrąją pusę. Net tiksli jos gimimo data nėra aiški, nes žinomi tik gimimo metai, tad ji dabar gali būti trisdešimt ketverių arba trisdešimt penkerių metų amžiaus. Vieninteliai faktai, kuriuos per tiek laiko atskleidė ši technologijų srityje garsi moteris – kad yra mokslinės fantastikos klasikos „2001: Kosminė odisėja“, poeto Rainerio Marijos Rilkės ir roko grupės „Radiohead“ gerbėja.
Tuo tarpu su savo kompanijos produktais ji yra gan atvira ir su entuziazmu leidžia DI platformas išbandyti plačiajai visuomenei, taip išsiskirdama iš kitų šioje sferoje dirbančių asmenų. Viename interviu M. Murati aiškino[5]:
„Galite pasiekti technologinę pažangą vakuume be realių kontaktų. Bet tada kyla klausimas: ar iš tikrųjų judate teisinga kryptimi?“
Jos manymu, DI kūrimas tik laboratorijų ribose gali sukurti dar didesnį nerimą ir šoką, kai galiausiai DI yra pristatomas kaip galutinis produktas. DI pokalbių robotams kaip tik naudinga būti išbandytiems tarp žmonių, taip stiprinant jų mokymąsi, kalbinius sugebėjimus bei taisant įvairias klaidas ar bandant įtraukti visuomenę į pokalbį apie DI veikimo iššūkius ir būdus.
