Žinome, kur jis nusileido
Planetas tiriantys mokslininkai tiksliai nustatė galimą didžiulio asteroido smūgio, kuris prieš maždaug 3,4 milijardo metų sukėlė milžinišką cunamį Raudonojoje planetoje, vietą[1].
Detaliau kalbant, naujai atrastą smūginį kraterį Marse greičiausiai paliko milžiniškas asteroidas, kuris rėžėsi į Raudonąją planetą ir galėjo sukelti 800 pėdų (virš 243 metrų) aukščio megacunamį.
Naujas tyrimas, be kita ko, rodo, kad didžiulis sprogimas buvo panašus į kitados įvykusį asteroido smūgį į Žemę, kuris sunaikino tam tikros rūšies dinozaurus.
NASA teigimu, maždaug prieš 3,5–3 milijardus metų Marsą dengė didžiuliai, sekli vandenynai. Per tą laiką vienas iš šių vandenynų, kadaise dengęs Marso šiaurines žemumas, patyrė daugybę megacunamių, kai asteroidai įsirėžė į senovinį vandens telkinį[2].
Ankstesnių tyrimų metu buvo rasta įrodymų apie mažiausiai du didžiulius bangų įvykius senovinėje kranto linijoje, kažkada supusioje seniai prarastą vandenyną, įskaitant didelius į krantą išplautus nuolaužų gabalėlius ir uolienų žymes, kurios greičiausiai išryškėjo, kai išstumtas vanduo lėtai nutekėjo atgal į vandenyną.
Nuspręsta, jog pirmasis įvykis greičiausiai įvyko maždaug prieš 3,4 milijardo metų, o antrasis – maždaug prieš 3 milijardus metų, kai Marso vandenynai pradėjo džiūti.
Kandidatas – atrastas
Naujame tyrime, paskelbtame gruodžio 1 d. žurnale Scientific Reports, planetų mokslininkai nustatė naują smūginį kraterį, pavadintą Pohl, kuris yra labai tikėtinas kandidatas į pirmąjį iš megacunamių[3].
Pohl, kaip žinia, yra maždaug 68 mylių (110 kilometrų) pločio ir yra maždaug 394 pėdų (120 metrų) žemiau tuo metu įtariamo jūros lygio. Tuo tarpu masyvi smūginė konstrukcija taip pat yra apsupta 3,4 milijardo metų senumo uolų.
Remdamiesi Pohl dydžiu, mokslininkai apskaičiavo, kad už kraterio atsiradimą atsakingas asteroidas nutįso nuo 1,9 iki 5,6 mylių (3–9 km) ir išleido iki 13 milijonų megatonų trotilo energijos. Apskritai, kalbant apie kontekstą, galingiausia kada nors Žemėje susprogdinta branduolinė bomba (caro bomba), išleido apie 50 megatonų trotilo energijos.
Tada tyrimo grupė naudojo kompiuterinį modeliavimą, jog atkurtų didžiulę bangą, kurią būtų sukėlęs šis milžiniškas poveikis.
Svarbu paminėti, kad jie nustatė, jog bangos galėjo pasiekti iki 820 pėdų (250 m) aukščio ir nukeliauti maždaug 932 mylių (1500 km) atstumu nuo kraterio. Ir šios bangos, akivaizdu, būtų buvusios pakankamai didelės, kad paliktų geologinius įrodymus, kuriuos jau atskleidė praeities tyrinėtojai.
Panašumai – tiesiog stulbinantys
Ši milžiniška smūginė struktūra turi keletą esminių panašumų į asteroido smūgį, kuris sukėlė masinį išnykimą maždaug prieš 66 milijonus metų, sunaikindama dinozaurus. Ir vis dėlto, geologiniai įrodymai, supantys senovės vandenyno pakrantes, rodo, jog Marsas patyrė daugybę megacunamių.
Pavyzdžiui, Chicxulub krateris, esantis Meksikos Jukatano pusiasalyje, yra daug didesnis nei Pohl, apimantis apie 112 mylių (180 km), ir jį pagimdė didesnis asteroidas, kurio skersmuo buvo maždaug 7,5 mylios (12 km).
Chicxulub asteroidas, be kita ko, taip pat nusileido ant senovės Žemės vandenyno, kuris tuo metu buvo maždaug 656 pėdų (200 m) gylyje.
Galų gale, spalio mėnesį keletas nesusijusių tyrimų parodė, kad Chicxulub smūgis taipogi sukėlė megacunamį su mylių aukščio bangomis ir milžinišką žemės drebėjimą, kuris netgi kelis mėnesius drebino planetą.
Tai ne pirmas kartas, kai mokslininkai nustatė galimą Marso megacunamių smūgio kraterį, mat dar 2019 m. atskira tyrėjų komanda prasitarė, jog Lomonosovo krateris, kurio skersmuo yra apie 90 mylių (145 km), buvo milžiniško smūgio pasekmė, galėjusi sukelti megacunamį.
Tačiau Lomonosovo krateris nebuvo tiksliai datuojamas, todėl kitos aplinkybės, deja, nėra aiškios.
