Įtakingo žmogaus gyvenime viskas parduodama, įskaitant vaikus
Kai lauke tamsu ir languose dega šviesa, žvelgiu tiesiai į savo kaimynų namą. Liko kelios dienos iki šeimininkės gimtadienio, o ji, atrodo, vaidina mini Brodvėjaus šou – su pūkuota pižama.
Vieną dieną pasiimu žiūronus. Valandų valandas stebiu šią nuostabią mamą, jos vyrą su ryškiu žandikauliu ir penkis jų vaikus. Įdomiausia tai, jog pastaroji vis plačiau atitraukia užuolaidas – rodos, nori būti matoma.
Aš nešnipinėju savo kaimynų (būčiau suimta). Tačiau „seklio-morkos“ amplua tęsiasi ir internete, darant visiškai legalų atitikmenį: jame galima rasti medžiagos apie viską – nuo monumentalaus dvynių gimimo iki valgio ruošimo; vis daugėja moterų socialinėje žiniasklaidoje, pramintų „mamų influencerėmis“, atveriančiomis savo gyvenimus išalkusiam vartojimui.
Instagramas, kaip žinia, išpopuliarėjo kaip sumanus būdas pridėti filtrų prie pavasario atostogų nuotraukų, ilgainiui tapdamas milžinišku prekybos centru[1].
Pavyzdžiui, 2021 m. netgi 3,8 milijono šios platformos įrašų visame pasaulyje buvo pažymėta grotažyme #ad, o tai 27 procentais daugiau nei prieš metus.
Instagramas iš tiesų veikia sekso pagrindu: menkai apsirengusios moterys parduoda lūpų dažus, rankines ir maisto papildus.
Kitaip tariant, kartu su kūdikiais „ateina“ mamos, parduodančios nuglūdintą motinystės versiją: jos turi plokščius pilvus, gražius vyrus ir gebėjimą gaminti subalansuotą ekologišką maistą; joms svarbiausia žinoti vieną esminę taisyklę: kuo intymesnis vaizdas, tuo žinutė atrodo autentiškesnė.
Taip yra todėl, jog mieli vaikai yra „clickbait“, o suaugusiųjų nuogybės – dar labiau.
Influenceriai veikia kaip skaitmeniniai laukiniai vakarai – naudodami vaikus kaip aksesuarą
Šiandien sėkmė matuojama sekėjais ir „Patinka“ paspaudimais, ir tai pranoksta privatumą, šlovę paverčiant pinigais.
Ir iš tiesų, kol vienos mamos naudoja socialines platformas, kad spręstų sudėtingas temas (vaisingumo problemas, mažų vaikų pykčio priepuolius ir t. t.), kitos įkūnija toksiškesnį žanrą.
Tai liudija ir klestinti influencerių rinkodaros industrija, ypatingai JAV, kuri 2016 m. buvo verta 1,7 mlrd.; 2021 m. ši suma išaugo iki 13,8 mlrd.
„Momfluencer“ ekonomika yra panaši į įprastą: 1 procentas geriausiųjų uždirba šešiaženklius atlyginimus[2]. Likusi dalis „plevėsuoja“ už kelis šimtus dolerių sauskelnių išlaidoms.
Aišku viena: be vaikų tu negali būti motina, kaip ir nestumiant jų į viešumą – „patiekiant“ atžalas skaitmeninėje lėkštėje aistringiems žiūrovams, trokštantiems prieigos prie visko.
Žinoma, vaikai šimtmečius užsitarnavo savo išlaikymą dirbdami šeimos ūkyje, gamyklose ar kasykloje. Bet idėja apie vaikystę kaip kažką švento atsirado palyginti neseniai.
Gyvenimo su tėvais „fetišizmas“ – iki 34 metų
Šiandieniniai vaikai yra ne tik labiausiai apsaugota ir pernelyg smarkiai saugoma karta istorijoje, bet jų vaikystės ribos vis labiau plečiamos: 2017 m. JAV surašymai parodė, jog daugiau nei trečdalis jaunų suaugusiųjų (18–34 m.) gyvena su savo tėvais[3]. Nepaisant to, technologijos reiškia, kad jie taip pat yra labiau pažeidžiami: psichiškai, emociškai bei teisiškai.
Šių dienų pasaulyje jau 11 metų vaikai žiūri pornografiją, – sentimentali vaikystė su nostalgiškais pasakojimais jau seniai parduota komerciniams tikslams.
Prie sąmonės pokyčių prisidėjo ir kita praktika, kai „makro influenceriai“ (turintys daugiau nei 100 000 sekėjų) bendradarbiauja su tam tikrais prekių ženklais, kurių agentai neretai derasi, kad vaikai pasirodytų reklamoje, prašant jų pakartoti, tarkime, „Zara“ ar „Target“ šūkius, tarsi nuardant paskutinius žmogiškumą liudijančius rankogalius.
Be abejo, „super“ mamytės savo įrašuose kalba apie tai, kaip myli mažylius. Tačiau net ir jų pareiškimų laikas dažnai yra „pagal planą“, suderintas su tokiomis šventėmis kaip Motinos, Valentino diena ar pan.
Pipirinių dujų balionėlis vaikams į akis – šiandieninė praktika vardan sensacijos
2017 m. Arizonoje gyvenančios dvynės Mila ir Emma Stauffer tapo sensacijomis, sulaukusios dvejų metų, kai vaizdo įrašas, kuriame jos viena kitai „patarė“ karjeros klausimais, išplito ir sulaukė daugiau nei 5 milijonų peržiūrų. Nuo tada pastarosios laimėjo pelningas sutartis, ir pradėjo dirbti tokiems prekių ženklams kaip „Amazon“ ir „Walmart“. Tai leido jų motinai mesti darbą nekilnojamojo turto srityje.
Nepaisant to, nerimą kelia tai, jog dėmesio centre vis dažniau atsiduria mažos mergaitės, skleidžiančios grožio konkursų atmosferą, kurios čiulpia saldainius ar atlieka kitus dviprasmiškus veiksmus.
Tai, be kita ko, nėra vienintelė akloji zona.
Nors vaikai aprūpina tėvus papildomomis pajamomis, tai nereiškia, kad jų viešinimas nesukelia psichinių nuostolių: mažamečių pasirodymas suaugusiųjų auditorijai gali pažeisti psichiką, dėl ko tėvams, mažų mažiausiai, patikėta užtverti atitinkamus „atitvarus“.
„Jokia kita pramonės šaka nėra taip stipriai priklausoma nuo vaikų darbo, kuris būtų taip nereguliuojamas“, – sakė Leah Plunkett, Harvardo teisės mokyklos dėstytoja[4].
Faktas, jog influenceriai turi nuolat mindžikuoti ažiotažo sūkury. Tačiau mamos, verčiančios vaikus pasirodyti „YouTube“ pasitelkdamos dujų balionėlį, ar meluojančios dėl mylimiausio augintinio mirties, peržengia visas moralės ribas.
Taip, „įtakotukai“ vykdo šeimos verslą, į kurį valdžia nemėgsta kištis. Bet yra didelis skirtumas, ar leisti vaikams savaitgaliais dirbti bandelių kepyklėlėje, ar filmuoti juos miegančius, žaidžiančius ir besimokančius, siekiant pasaulinės auditorijos.
Minėtas elgesys, deja, parodo ir kitą pasaulinę tendenciją.
Prieš smerkiant tokias motinas, turbūt verta pagalvoti, kokia neįmanoma užduotimi tapo šiuolaikinė motinystė – tiek finansiškai, tiek psichologiškai. Šiuo atveju atrodo, kad „Insta“ karjera žada būdą išeiti iš minėtos ekonominės karuselės.
