<h2>Sveikatai gali kenkti ne tik per mažai, bet ir per daug miego</h2>
<p>Naujausius su miegu susijusius tyrimus atlikę mokslininkai mano, jog pagaliau turi atsakymą, koks yra pats optimaliausias miego kiekis. Pasak jų[1], maždaug septynios valandos naktinio miego yra idealiausias variantas, kurį turėtų rinktis vidutinio amžiaus sulaukę žmonės. Manoma, jog trumpesnis ar ilgesnis miegas yra susijęs su sumažėjusiu gebėjimu prisiminti ir mokytis naujų dalykų, susikaupti, spręsti problemas ir priimti sprendimus.</p>
<p>Viena iš priežasčių, lemiančių ryšį tarp per mažai miego ir pažinimo gebėjimų nuosmukio, gali būti gilaus miego sutrikdymas, t. y., smegenys negauna pakankamai laiko ramiai įtvirtinti prisiminimus ir atkurti kūno pusiausvyrą.</p>
<blockquote>
<p>Per mažai miegant, smegenyse kaupiasi amiloidas, pagrindinis baltymas, galintis sukelti smegenyse susipainiojimą, būdingą tam tikrai demencijos formai.</p>
</blockquote>
<p>Mokslininkai iš Kinijos ir Jungtinės Karalystės taip pat nustatė, jog septynių valandų trukmės miegas yra susijęs su geresne psichine sveikata. Tuo tarpu ilgiau arba trumpiau miegantys asmenys patiria daugiau su nerimu ir depresija siejamų simptomų bei kur kas dažniau praneša apie blogesnę bendrą savijautą. Tyrime taip pat teigiama, kad pailgėjusią miego trukmę gali lemti prastos kokybės, fragmentiškas miegas.</p>
<p>Tokių išvadų prieita po to, kai mokslininkai išanalizavo beveik 500 000 suaugusių 38–73 metų amžiaus žmonių, dalyvavusių ilgalaikiame sveikatos tyrime, duomenis.</p>
<p>Visi dalyviai sulaukė klausimų apie savo miego įpročius, psichinę sveikatą, dalyvavo pažinimo testuose. Taip pat tyrėjams pavyko gauti net 40 000 dalyvių smegenų vaizdinius ir genetinius duomenis.</p>
<p>Tiesa, mokslinio tyrimo autorius ir Kinijos Fudano universiteto profesorius Jianfeng Feng sako, jog negalima tvirtai teigti, jog visais atvejais per mažai ar per daug miego sukelia pažinimo problemas. Be to, vis dar itin sudėtinga paaiškinti priežastis, kodėl vyresnio amžiaus žmonės miega blogiau nei jaunesni. Pasak tyrėjo, tam įtakos turi mūsų genetinės sandaros ir smegenų struktūros derinys.</p>
<p>Tačiau tyrimo metu paaiškėjo ir kitas įdomus dalykas – galimas ryšys tarp prasto miego ir demencijos ar net ankstyvos mirties.</p>
<blockquote>
<p>Tyrėjai pastebėjo, jog vyresnio amžiaus žmonėms, kurie labai sunkiai užmiega ir dažnai prabunda naktį, turi didelę riziką susirgti demencija ar mirti anksti dėl bet kokios priežasties. Taip pat miegojimas mažiau nei šešias valandas per parą buvo susietas su širdies ir kraujagyslių ligomis.</p>
</blockquote>
<p>Žinoma, šios išvados nėra galutinės ir reikalauja tolimesnių tyrimų. Be to, nebuvo atsižvelgta į tai, jog miego kokybė bei trukmė yra gan individualus dalykas, tad tikrai ne visiems žmonėms užtenka septynių valandų miego. Arba atvirkščiai – kai kuriems pakanka trumpesnio poilsio, jog jaustųsi puikiai. Vien pažiūrėjus į įžymių žmonių miegojimo įpročius galima drąsiai sakyti, jog mokslininkų perspėjimai, kas gali nutikti dėl per daug ar per mažai miego, nebūtinai paveikia kiekvieną asmenį. Pavyzdžiui, Margaret Thatcher darbo dienomis miegodavo tik po keturias valandas[2].</p>
<h2>Nemiga – tyli organizmo žudikė</h2>
<p>Iš tiesų miego kiekio ir galimos žalos organizmui tema yra apipinta įvairiais puikiai žinomais pasisakymais, kuriuos sunku patvirtinti ar paneigti. Pavyzdžiui, tikriausiai daugelis yra girdėję, jog dėl nemigos galima numirti. Tačiau viskas yra kiek sudėtingiau ir negalima tiksliai pasakyti, ar vien dėl miego trūkumo įmanoma numirti.</p>
<blockquote>
<p>Juk Randy Gardneris, būdamas vos 16–17 metų paauglys, kadaise sugebėjo išbūti be miego net 11 dienų ir 24 minutes[3].</p>
</blockquote>
<p>Žinoma, jam pasireiškė fizinė, protinė ir emocinė degeneracija, tačiau R. Gardneris išgyveno ir vis dar yra gyvas net ir dabar, kai jam yra 75–76 metai ir visą gyvenimą jis kovoja su nemiga.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/problems_with_sleep.jpg" alt="" /></p>
<p>Tad ar per mažai miego tikrai gali privesti iki mirties?</p>
<p>Ilgalaikį miego trūkumą išgyvenantys žmonės gali paliudyti, jog tokiu metu jaučiasi taip, lyg iš tiesų artėtų paskutinioji. Tačiau kol kas pasaulyje nėra nė vieno žinomo atvejo, kur žmogus būtų sugebėjęs nemiegoti taip ilgai, jog iš tiesų numirtų. Miego specialistė ir psichoterapeutė Annie Miller sako[4]:</p>
<blockquote>
<p>„Nėra įrodymų, kad miego trūkumas gali jus tiesiogiai nužudyti.“</p>
</blockquote>
<p>Žinoma, laikui bėgant miego trūkumo simptomai palaipsniui progresuoja. Kitaip tariant, kuo mažiau miegama, tuo blogiau jaučiamasi. Po nakties ar dviejų žmogus dažniausiai jaučiasi irzlus, vangus, nemotyvuotas kažką veikti. Tuo tarpu po savaitės, kurios metu vis pamiegama mažiau nei reikėtų, žmogui jau norisi verkti dėl nieko, prasideda galvos skausmai, sunku susikaupti, norisi pernelyg daug valgyti arba atvirkščiai – dingsta apetitas.</p>
<p>Jei apskritai beveik nemiegama ir tai trunka ilgiau nei savaitę, net gali prasidėti haliucinacijos, kliedesiai, paranoja ir kiti baisūs simptomai. Tačiau bijoti tik trumpai trunkančios nemigos ar lengvo miego trūkumo neverta. A. Miller primena:</p>
<blockquote>
<p>„Pagalvokite apie naujagimių tėvus. Mes esame sukurti taip, kad atlaikytumėme tam tikrą miego trūkumą.“</p>
</blockquote>
<p>Bet nors miego trūkumas negali tiesiogiai nužudyti, jis visgi gali prisidėti prie žmogaus mirties netiesiogiai, nes padidina bendrą sergamumo riziką.</p>
<p>Lėtinis miego trūkumas gali paskatinti imuninės veiklos sutrikimus, padidinti depresijos ir savižudybės riziką, skatinti svorio padidėjimą, o dėl to atsiranda visas pluoštas įvairių ligų. Taip pat miego trūkumas gali didinti psichozės riziką, dėl kurios žmogus gali pradėti save žaloti ir panašiai. Dėl didelio miego trūkumo darosi sunku susikaupti, todėl tampa ypač pavojinga dirbti su sunkia technika, atsiranda didelė traumų rizika.</p>
<h2>Užmigti gali padėti natūralios priemonės</h2>
<p>Jeigu pastaruoju metu sunkiai sekasi užmigti ir jau pradedate pastebėti, jog tai neigiamai atsiliepia jūsų savijautai, pats laikas susirūpinti dėl savo poilsio. Žinoma, tikrai neverta iš karto griebtis migdomųjų. Specialistai pataria sukurti namuose jaukią, ramią aplinką, palaikyti normalų dienos ritmą ir to daugumai turėtų pakakti, jog išeitų daug geriau išsimiegoti.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/how_many_hours_do_we_need_to_sleep.jpg" alt="" /></p>
<p>Deja, kartais vien ramybės neužtenka, jog išeitų prisišaukti miegą. Ką tokiu atveju daryti? Pirmiausia išmėginkite natūralias priemones[5], kurios gali padėti užmigti ar/ir geriau išsimiegoti. Yra keli dalykai, kurie tikrai turėtų praversti.</p>
<ul>
<li><strong>Melatoninas.</strong> Šį hormoną žmogaus kūnas gamina natūraliai ir jis signalizuoja smegenims, jog laikas miegoti. Deja, sutrikus natūraliam dienos ciklui ar dėl kitų priežasčių jo lygis prieš einant miegoti gali būti per žemas. Tačiau vaistinėse galima rasti melatonino papildų, kurie padeda pakelti šio hormono lygį – tereikia išgerti gydytojo ar vaistininko rekomenduotą dozę prieš einant miegoti. O svarbiausia, jog melatoninas yra saugus vartoti tiek trumpą, tiek ilgą laiką.</li>
<li><strong>Valerijonas. </strong>Valerijono šaknis naudojama nerimo, depresijos ir menopauzės simptomų gydymui. Tačiau taip pat kai kurie tyrimai rodo, jog valerijonas padeda pagerinti miego kokybę ir švelninti miego sutrikimų simptomus. Tiesa, specialistai ginčijasi dėl realios jo naudos, o ir reikėtų atkreipti dėmesį, kad valerijono nerekomenduojama vartoti ilgą laiką.</li>
<li><strong>Magnis.</strong> Šis mineralas ne tik dalyvauja šimtuose žmogaus organizme vykstančiuose procesuose, bet ir gali padėti nuraminti protą bei kūną. Mokslininkai jau spėjo pastebėti atpalaiduojantį magnio poveikį, kuris ypač akivaizdus vyresnio amžiaus žmonėms. Tad jei kankina nemiga ar prastai išsimiegate, gali būti, jog būtent magnis padės ir vėl mėgautis kokybišku poilsiu.</li>
<li><strong>Levandos.</strong> Jų kvapas yra toks raminantis, jog gali pagerinti miego kokybę ar padėti užmigti. Todėl norintiems išsimiegoti aromaterapijos specialistai siūlo naudoti levandų eterinius aliejus ar tiesiog pačias gėles.</li>
<li><strong>Pasiflorai.</strong> Mėgstantiems įvairias arbatas taip pat gali padėti pasiflorų arbata. Ji naudojama siekiant gydyti nemigą, mažinti nerimą, todėl verta prieš einant miegoti išgerti tokios arbatos. Tiesa, mokslininkai vis dar diskutuoja dėl realios pasiflorų naudos ir kai kurie mano, jog jie menkai padeda arba nepadeda išvis.</li>
<li><strong>Glicinas.</strong> Tai aminorūgštis, kuri vaidina svarbų vaidmenį nervų sistemoje ir manoma, jog ji gali padėti pagerinti miegą. Teigiama, jog glicinas signalizuoja organizmui, kad jau laikas eiti miegoti, taip pat gerina miego kokybę. Gliciną galima įsigyti ne tik tablečių ar miltelių pavidalu, bet ir natūraliai padidinti jo kiekį valgant tokius maistinėmis medžiagomis gausius produktus kaip pupelės, špinatai, kopūstai, gyvūninės kilmės produktai, bananai, kiviai.</li>
</ul>
<p>Jei visgi natūralios priemonės visiškai nepadeda ir nebežinote ko griebtis, geriausia apsilankyti pas gydytoją. Įvertinęs kiekvieno paciento būklę specialistas gali parinkti patį geriausią gydymą ar vaistus, jei išaiškėja, jog to iš tiesų reikia.</p>
