Medelių skiepijimas gali užtikrinti gerą derlių
Medžių skiepijimas – puikiai žinoma praktika kiekvieno sodininko gyvenime. Sodininkai suskumba skiepyti medelius ankstyvą pavasarį, kad vėliau galėtų džiaugtis puikiu derliumi. Juk iš esmės medžių skiepijimo tikslas – padėti vaismedžiams, kurie auga, tačiau nedera arba paįvairinti jau turimas veisles.
Kai kurie iš to netgi pasidaro sau tikrų tikriausią pramogą, nes ieško įdomesnių vaismedžių veislių, atlieka eksperimentus ir panašiai. O pasitelkiant medžių skiepijimą galima ne tik padėti jauniems medeliams ar išbandyti naujas veisles, bet ir pagelbėti jau seniems medžiams.
Jei kartais dar tik pradėjote žengti sodininkystės keliu ir nežinote kaip reikia skiepyti medžius ir ar išvis tą galima atlikti patiems – žemiau pateikiami patarimai jums tikrai pravers. Visgi specialistai teigia, kad pradedantysis sodininkas turėtų rinktis tik suformuotų medžių šakų perskiepijimą. Tuo tarpu norint atlikti naujus medelius formuojančius skiepus reikėtų pasikliauti profesionalais, kadangi tinkamas poskiepio pasirinkimas nulems ne tik medžio aukštį, bet ir derlingumą bei atsparumą šalčiui ir ligoms.
Vaismedžių skiepijimui reikalingi keli įrankiai ir šiek tiek žinių
Ką tik sodininkystės keliu pradėję žengti arba tiesiog per mažai žinių turintys sodininkai dažnai sugalvoja nupjauti senas obelis vien todėl, jog šios duoda neskanius vaisius. Visgi tai – didžiulė klaida, kadangi pasitelkiant elementarų skiepijimą įmanoma džiaugtis įvairiomis obuolių rūšimis, išlaikant tą patį medį.
Apskritai, nukirsti medį, kuris augo daugybę metų, o jo šaknys driekiasi giliai po žeme, nėra jokio reikalo, nes sena, visko mačiusi obelis kur kas atsparesnė oro sąlygoms. Be to, tokie galingi medžiai sugeba aprūpinti visas šakas tokiu kiekiu mineralinių medžiagų ir sulos, su kokiu niekaip negali lygintis jauni, dar tik vos vos šaknis išleidę medeliai. Dėl šios priežasties vos per tris metus skiepas išauga į normalaus dydžio medį, duodantį gausų pasirinktos vaisiaus veislės derlių.
Pats skiepijimas nėra toks sudėtingas, kaip galbūt gali atrodyti pasiskaičius literatūrą. Darbui reikia švariai nusivalyti sodo žirkles ir sodininko peilį, taip pat reikės sodo tepalo arba vaško ir plastikinės izoliacinės arba elastinės juostelės. Norint skiepyti, ties pumpuru (jo būtinumas neabejotinas, nes pumpuras maitins skiepą) reikia nupjauti poskiepį ir atidžiai jį apžiūrėti. Tinkamas požievinis sluoksnis bus žalias, pati mediena bus balta. Pjaunant įskiepį irgi reikia atkreipti dėmesį ar jo viršuje yra pumpuras, nes būtent iš jo vėliau formuosis nauja vaismedžio šakelė.
Jeigu ieškote lengviausio skiepijimo būdo, verta išmėginti skiepijimą tiesiog suduriant įskiepio ir poskiepio šakeles. Tokiu būdu padarytas įskiepis gan greitai ir lengvai prigyja, o pati technika nėra itin sudėtinga. Tiesiog reikia surasti daugmaž vienodo storio įskiepį ir poskiepį. Tuomet reikia įstrižai nupjauti poskiepio viršūnę ar šakelę, kad būtų padaryta 3 cm ilgio nuopjova. Jeigu planuojama skiepyti poskiepį, kuris buvo skiepytas jau prieš kelis metus, tuomet reikia nupjauti ~10-15 cm šaką, augančią nuo kamieno.
Ties pumpuru nupjovus įskiepį jis suglaudžiamas su poskiepiu, o jų lietimosi vieta turi būti kruopščiai bei tvirtai apvyniojama specialia juosta ar bent jau polietileno izoliacine juosta. Tuomet belieka paimti sodo tepalą arba vašką ir juo patepti nupjauto įskiepio viršūnę. Tiesa, gali ne visada pasisekti atitaikyti įskiepio ir poskiepio dydžius. Jeigu jų storis nėra vienodas, tuomet tiesiog skiepijant reikia juos suglausti taip, kad liestųsi kuo didesnis judviejų žievės plotas.
Vaismedžių skiepijimo sėkmės paslaptis
Vaismedžių skiepijimo įkarštis – ankstyvas pavasaris, kai oras jau pakankamai šiltas ir nebeprognozuojami dideli šalčiai, siekiantys daugiau nei -10 C temperatūrą. Dažniausiai pasirenkama skiepyti sudūrimo, požieviniu, šoninio sudūrimo arba šoninio įpjovimo būdais ir tai daroma kovo pabaigoje arba pačioje gegužės pradžioje. Labai uždelsti neverta, kadangi kuo anksčiau skiepijama, tuo daugiau laiko įskiepiai turės, kad sutvirtėtų ir tinkamai pasiruoštų tų metų žiemai. Be to, būtent tokiu metų laiku galima skiepyti vaismedžius net ir neturint skiepūglių, kuriuos reikėjo pasiruošti iš anksto – užtenka tiesiog atsipjauti įskiepius iš kitų vaismedžių.
Jeigu vis dar svarstote nuo ko priklauso ar skiepijimas puikiai pavyks, tai įsidėmėkite, jog labai svarbu atidžiai patikrinti įskiepį. Jei įskiepio šakelė yra rusva ar ruda, patartina tokios medienos nenaudoti ir ieškoti kitos šakelės, nes tai rodo, kad įskiepio šaknelė apšalo. Paties įskiepio nupjovimas yra su laiku išmokstama technika, todėl čia didelių gudrybių nėra. Tiesiog pirmais kartais būtų geriausia, kad visą darbą jums parodytų jau patyręs sodininkas, o su kiekvienu bandymu ir jūs vis labiau įgusite atlikti idealų pjūvį.
Be to, net jeigu turite gerą įskiepio šakelę, vis tiek pats skiepijimas gali būti ne itin sėkmingas, jeigu nesielgsite atsargiai. Patį skiepijimą atlikite per kuo trumpesnį laiką, kad nespėtų apdžiūti poskiepis ir įskiepis, o taip pat jokiais būdais nepamirškite tinkamai apvynioti vietą, kurioje darote skiepą, ir sodos tepalu patepti šakelių galus.
Sėkmingai paskiepijus medį taip pat kurį laiką reikalinga papildoma jo priežiūra, mat maišelis nuimamas tik po to, kai sulapoja įskiepio šakelė. Kol tai neįvyko, būtina vis ventiliuoti maišeliu pridengtą vietą. Kas kelias dienas tiesiog reikia nupjauti po maišelio kampelį ir visada prakirpti vietą, kur nauja šakelė jau pasiekė maišelio galą, nes kitu atveju šakelė užsilenks ir negalės laisvai augti. Kai įskiepio šakelė sulapos, galėsite pilnai nuimti maišelį, tačiau tam pasirinkite lietingą ar bent jau apniukusią dieną.
Medelių skiepijimas – svarbus žingsnis, kuris padės džiaugtis gausiu ir vis skirtingų veislių vaismedžių derliumi. Būtent todėl tikrai verta išmokti kaip tai daryti patiems ir nepatingėti laiku paskiepyti vaisių neduodančius ar jau pernelyg atsibodusius vaismedžius. Jei pirmais kartais tai atrodys sudėtingai – nenusiminkite. Visgi tik per praktiką galiausiai tapsite tokių sodininkystėje įprastų darbų ekspertu.
