Meditacijos nauda sveikatai – išties didelė
Daugelis žmonių, kaip žinia, ieško naujų mitybos tendencijų ar mankštos režimų, kurių nauda dažnai yra abejotina. Tačiau yra viena strategija, kuri, kaip ne kartą buvo įrodyta, pagerina ne tik nuotaiką, bet ir sveikatą: meditacija.
Ir iš tiesų, 2022 m. pabaigoje kai kurie didelio atgarsio sulaukę tyrimai sukėlė nemenką ažiotažą, tvirtindami, kad meditacija gali veikti taip pat gerai, kaip įprastas vaistas, pavadintas „Lexapro“, skirtas nerimui gydyti[1].
Galiausiai per pastaruosius porą dešimtmečių taip pat buvo gauta panašių įrodymų apie dėmesingumo ir meditacijos naudą sveikatai įvairiais tikslais: nuo streso, skausmo mažinimo ir depresijos gydymo iki smegenų sveikatos stiprinimo.
Kita vertus, nors, nepaisant vis daugėjančių įrodymų, rodančių meditacijos naudą sveikatai, tam tikrais atvejais gali būti sunku pasverti viso to naudą moksliškai, galime pasidžiaugti, jog ji yra vienas iš įrankių, suteikiantis galingų naujų įžvalgų apie tai, kaip veikia protas ir smegenys, tokiu būdu iš esmės pakeičiant žmogaus požiūrį į gyvenimą, – juk tai ir yra svarbiausia.
Meditaciją galima lengvai integruoti į kasdienį gyvenimą
Meditacija reikalauja tam tikro mokymosi, disciplinos ir praktikos – ir tai ne visada lengva pasiekti. Tačiau, naudojant tam tikrus konkrečius įrankius ir strategijas, tai gali būti prieinama visiems.
Akivaizdu, jog yra išties daug skirtingų meditacijos tipų, o sąmoningumas yra vienas iš labiausiai paplitusių.
Iš esmės dėmesingumas yra psichinė būsena, kuri, pasak Jono Kabato-Zinno, žinomo dėmesingumu pagrįstų praktikų eksperto, apima sąmoningumą, atsirandantį kreipiant dėmesį į dabartinį momentą nieko nesmerkiant ir nevertinant[2]. Tai reiškia, kad nereikia galvoti apie tai, kas nutiko praeityje ir nesijaudinti dėl būsimų darbų sąrašo. (Įrodyta, jog susitelkimas į dabartį arba gyvenimas šia akimirka turi daug naudos, įskaitant geresnę nuotaiką, nerimo sumažėjimą, skausmo mažinimą ir potencialų pažinimo veiklos gerinimą.)
Ir išties, sąmoningumą derėtų vertinti kaip įgūdį, kurį galima praktikuoti ir lavinti laikui bėgant, galiausiai išmokstant praktikavimo privalumus perkelti ir į kasdienį gyvenimą; į kartais nemalonia tapusia rutiną.
Pavyzdžiui, jei suvoksite, kad negalite tapatintis su emocija – kad jūs nesate ji – gali būti lengviau ją paleisti (ar tai būtų pyktis, ar liūdesys).
Praktikuokite – tai padės išvengti ligų
Manoma, kad meditacijos ir kitų streso mažinimo strategijų nauda sveikatai kyla iš didėjančio bendro dėmesingumo lygio praktikuojant[3]. Kitais žodžiais tariant, kuo daugiau praktikuosite, tuo būsite sveikesni. Ir tai gali apimti ne tik jogą bei kovos menus, bet ir šokius, kuriems reikia sutelkto dėmesio ir disciplinos.
Konkrečiau, sąmoningumu pagrįstos programos žymiai sumažina stresą įvairiose žmonių kategorijose – nuo demencija sergančių žmonių globėjų iki vaikų COVID-19 pandemijos metu.
Tiesa, net ir pandemijos metu kai kurios paskelbtos metaanalizės parodė, jog sąmoningumo programos yra veiksmingos mažinant potrauminio streso sutrikimo, obsesinio-kompulsinio sutrikimo, dėmesio stokos/hiperaktyvumo sutrikimo ir depresijos simptomus, įskaitant ypač pažeidžiamą nėštumo bei pogimdyminį laikotarpį.
Be to, dėmesingumas ne tik pakelia nuotaiką ir mažina stresą, bet ir pagerina pažinimo veiklą, sumažina blaškymąsi bei padidina emocinį intelektą, tokiu būdu gydant nerimo sutrikimus, kurie yra labiausiai paplitę visame pasaulyje, – pastarieji, kaip žinia, paveikia milijonus žmonių.
Visgi svarbu pažymėti, kad tiems, kurie kenčia nuo psichikos ar narkotikų vartojimo sutrikimų, sąmoningumu pagrįsti metodai neturėtų pakeisti pirmosios eilės gydymo būdų, tokių kaip medicina ir psichoterapija, – sąmoningumo strategijos turėtų būti laikomos šių įrodymais pagrįstų gydymo būdų, tokių kaip fizinis aktyvumas ir sveika mityba, papildymu.
Medituoti gali (ir privalo) kiekvienas
Reguliariai medituojantys žmonės geriau kontroliuoja širdies ritmą, kvėpavimą ir autonominės nervų sistemos veiklą, kuri reguliuoja nevalingas organizmo reakcijas, tokias kaip kraujospūdis. Tyrimai taip pat rodo, jog medituojantys asmenys turi mažesnį kortizolio – hormono, dalyvaujančio reaguojant į stresą – kiekį nei tie, kurie tuo neužsiima.
Detaliau kalbant, sutelkto dėmesio reikalaujanti meditacija yra susijusi su funkciniais pokyčiais keliuose smegenų regionuose, susijusiuose su pažinimo kontrole ir emocijų apdorojimu, dėl ko, tarkim, labiau patyrę „meditatoriai“ gali labiau suaktyvinti smegenų sritis, susijusias su kognityviniais (pažinimo) bei emociniais procesais.
Kasdienė meditacijos praktika taip pat gali užkirsti kelią su amžiumi susijusiam smegenų žievės plonėjimui, žyminčiam ilgainiui atsirandančias ligas ir pažinimo sutrikimus.
Platesnis jos pritaikymas palyginti su vaistais, be kita ko, turi ir kitų privalumų: sąmoningumu pagrįstos programos gali būti lengviau prieinamos ir turėti mažiau neigiamų šalutinių poveikių; tokios intervencijos taip pat turi geresnių rezultatų, ypač didelės rizikos pacientų populiacijose.
Galiausiai svarbu suprasti viena: sąmoningumas skirtas ne tik tiems, kurie turi fizinės ar psichinės sveikatos diagnozes; kiekvienas iš mūsų gali naudoti šias strategijas, jog ilgainiui sumažintų įvairių ligų riziką ir gautų papildomos naudos sveikatai, pavyzdžiui, pagerintų miegą bei pažinimo veiklą, išlaikytų pakilią nuotaiką ir sumažintų stresą bei nerimą. (Tiems, kurie nori sužinoti, ar meditacija gali padėti gydyti fizinę ar psichinę būklę, šiuo metu yra daugiau nei 600 klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvauja įvairių ligų, tokių kaip skausmas, vėžys ir depresija, dalyviai.)
Žinoma, sunkiausia yra pradėti. Tačiau jei nusistatysite žadintuvą, kad galėtumėte mankštintis kiekvieną dieną, tai taps įpročiu ir netgi malonia „užklasine“ veikla, – net ir vienas penkių minučių užsiėmimas gali turėti teigiamą poveikį sveikatai.
