Medikų aplaidumas paliko neįgalų: 29-erių vyras – paralyžiuotas visam gyvenimui

Gydytojų aplaidumas ir sveikatos apsaugos sistemos spragos kainuoja gyvenimą

Žmonės ieško pagalbos visur: žurnaluose, susibūrimuose, interneto platybėse ir pan. Vis tik, sunegalavę, skubame pas specialistus, kurie paskiria reikiamus vaistus ar atitinkamą gydymą. Tačiau kartais, pasirodo, kraupia diagnoze pasibaigę atvejai ne tik žymi daktarų nuovargį ar klaidos galimybę, tačiau taip pat – aplaidumą, numojimą ranką, galvojant, jog viskas gyvenime gali palaukti.

Vis dėlto, 29-erių Adomas Bukauskas delsti negalėjo^[1].

Dėl Lazdynų ligoninės darbuotojų, skyrių bei sveikatos apsaugos sistemos aplaidumo, jis liko paralyžiuotas visam gyvenimui. Viskas galėjo baigtis kitaip, jei, anot Vilniaus Apygardos Teismo, Apeliacinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo, liga būtų diagnozuota anksčiau, gydymo įstaigai anksti atlikus tyrimus bei paskyrus reikalingą gydymą nedelsiant. Kadangi tokia pat – laisva ranka – buvo skirti kraują skystinantys vaistai nepraėjus nustatytam laikui, jaunas vyras liko neįgalus. 

Šiuo atveju gydymo įstaigos veiksmai yra pripažintini kaip ligoninės darbuotojų neatidumas, nerūpestingumas ir nepakankamas profesinės pareigos atlikimas. Tai reiškia, jog neįgalumo laipsnis galėjo būti mažesnis, išvengiant dabartinių neurologinių pasekmių. 

2020-ųjų lapkričio 29 diena – paskutinė, kai Adomas stovėjo ant savo kojų

Iki 2020-ųjų Adomas gyveno puikų gyvenimą Didžiojoje Britanijoje, taip pat vystė verslą. Po to sumąstė grįžti į tėvynę. Deja, ja pasidžiaugė tik 6 mėnesius – iki lapkričio 29 dienos, kuomet sukniubo ant grindų dėl skausmo kakle. Vyras suskubo kviestis greitąją pagalbą. Paramedikams suleidus nuskausminamųjų, pastarieji nuvežė jį į Lazdynų ligoninę. Kaip paaiškėjo, tai buvo viena paskutinių dienų, kai vyras galėjo stovėti ant savo kojų.

Pirmasis vizitas Lazdynų ligoninėje ryte baigėsi nuskausminamųjų suleidimu. Nors Adomas vienu metu negalėjo nusilaikyti ant savo kojų, gydytojams šis atvejis neatrodė skubus ar neįprastas, dėl to jie pacientui patarė nueiti pas masažistą. Iš ligoninės jis buvo paleistas po poros valandų.

Tačiau ignoruoti simptomai, regis, “atliko savo vaidmenį”.

Nepaisant labai stiprių, aiškiai matomų simptomų – didžiulio skausmo kakle, rankų ir kojų tirpimo – užfiksuotų medicininėje kortelėje, gydytoja nenukreipė vyro pas neurologą ar kitą specialistą. Jau tada Lazdynų ligoninės gydytojos neveiksnumas ir simptomų ignoravimas atrodė bemaž keistas.

Nepaisant to, jog pastarasis namo grįžo savomis kojomis, situacija greitai įgavo kitą atspalvį. Visai netrukus Adomas, tos pačios (29-tos) dienos vakare, dar kartą sukniubo dėl pasikartojusio žvėriško skausmo kakle, dėl kurio pradėjo tirpti ir dalis kūno. Netrukus jis vėl atsidūrė Lazdynų ligoninėje – tik, priešingai nei pirmą kartą, pajudėti nebegalėjo. 

Kol Adomas laukė daktarų verdikto, jo nugaros smegenys pamažu apmirė

Atvykus į ligoninę antrą kartą, jis, gulėdamas palatoje, vis dar galėjo pajudinti vieną pėdą ir abi rankas. Tačiau jį apžiūrėjusio neurologo diagnozė nebuvo džiuginanti: specialistas pranešė apie galimą nugaros smegenų insultą. Dėl to buvo suskubta daryti magnetinio rezonanso tyrimą, o vėliau – operaciją.

Bet paaiškėjo, jog ilgai palaukęs – dar palauk...

MRT savaitgaliais Lazdynuose nedirba. Tad, ištiktas insulto, vyras buvo paliktas “savatgaliauti” – iki pirmadienio ryto, išsiliejusiam kraujui spaudžiant nugaros smegenis ir negrįžtamai jas žalojant. Operacija įvyko Lapkričio 30 d., praėjus daugiau nei 16 val. nuo atvykimo bei tyrimų.

Lazdynų ligoninė kaltės kratosi

Ligoninė teismuose gynėsi, neva medikų konsiliumas nusprendė paciento nevežti į kitą ligoninę dėl transportavimo rizikos. Tačiau Adomas prasitaria, esą joks konsiliumas nevyko.

Žinoma, jog apie sveikatą reikia kalbėti garsiai. O apie laiką, kuris gali kainuoti gyvenimą – dar garsiau.

Šiuo atveju visų rūšių insultų pagrindinis veiksnys, lemiantis paciento išgyvenimą ir būklę po ligos, yra laikas. Todėl visame pasaulyje yra naudojamas FAST protokolas, kurio paskutinė raidė T (Time – angl. Laikas) pabrėžia šios aplinkybės svarbą.

Vėliau teismas nustatė, jog pacientams, kurie yra priskiriami sunkios sveiktos būklės pacientų kategorijai ir konsiliumas nusprendžia tyrimą atlikti skubos tvarka, paslaugos teikėjas privalo MRT tyrimą atlikti ne vėliau kaip per 2 val. ir išvadą pateikti ne vėliau kaip per 3 val. nuo paciento registravimo momento, be to, MRT tyrimai gali būti skiriami ir atliekami visą parą, 7 dienas per savaitę. Tuo tarpu be magnetinio tyrimo negalima jokia galutinė diagnozė ir operacija. 

Ar specialistai šių sąlygų nežino, ar – nenori žinoti, kitas klausimas, amžiams palikęs Adomą invalido vežimėlyje.

Lazdynų ligoninės chirurgai nekreipė dėmesio ir į kitus svarbius rodiklius

Prieš operaciją kraujo krešumo rodikliai buvo pakilę. Tačiau medicininiuose įrašuose neva nebuvo duomenų, kaip buvo koreguoti šie rodikliai prieš operaciją, turint omenyje, jog Adomas sirgo ANCA asocijuotu vaskulitu (sutrikęs kraujo krešumas) jau dešimtmetį. Visai gali būti, kad Lazdynų ligoninės chirurgai dar kartą pažiūrėjo pro pirštus.

Po nugaros smegenų traumų ar operacijų, itin svarbi ir kuo ankstyvesnė bei greitesnė reabilitacija. Mat nugaros smegenis dėl operacijos dažniausiai ištinka spinalinis šokas, dėl ko galima prarasti daugiau funkcijų. 

Pasirodo, po pirmos operacijos iš tikrųjų buvo likę vilties, jog pažeidimas nėra pilnas. Tačiau, iškilus teisiniam procesui, įtarimų kelia ir tai, kad, praėjus vos 6 val. po pirmosios operacijos, Lazdynų ligoninės gydytojai Adomui suleido antikoaguliantų, suskystinančių kraują, nepaisant to, jog prieš operaciją vyro kraujo krešumas buvo pakilęs. Pagal medicininius protokolus, po nervų sistemos pažeidimų, kraują skystinantys vaistai gali būti skiriami ne anksčiau, kaip 12 val. po operacijos.

Vyras ligoninėje praleido du mėnesius. Tik dar po dviejų dienų nuo operacijos, gruodžio 2d., jam buvo atliekamas pooperacinis MRT, diagnozuojama pooperacinė hematoma, mielopatija. Tad jis ir vėl kaltina daktarus, per anksti suleidusius kraują skystinančius vaistus. Dėl būtinųjų tyrimų atidėjimo ir vaistų leidimo aplaidumo po antrosios operacijos Adomas ne tik nevaldė kojų, bet ir sunkiai judino rankas.

Teismo verdiktas: jokių pažeidimų nustatyta nebuvo

Komisija daugiausia rėmėsi gydytojo eksperto išsakyta nuomone, kad, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, esą nebuvo galima išvengti A-V malformacijos plyšimo; A-V malformacija neva pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, todėl gydytojai nėra dėl to atsakingi. Tad Komisija balsų dauguma nusprendė, jog kilusi žala neatitinka nurodytų žalos atlyginimo sąlygų. Kitaip tariant, komisija, sudaryta iš medikų ir ekspertų, tai įvertino kaip ligą, kuria Adomas turėjo prieš atsidurdamas ligoninėje.

Vyrui ir toliau nenuilstamai ieškant teisybės, teismas pripažino ligoninės aplaidumą, tačiau priėmė sprendimą tenkinti ieškinį tik iš dalies – priteisiant moralinę žalą už išgyvenimus, tiesiogiai patirtas išlaidas (medikamentams ir pan.), bet atmetant reikalavimą priteisti netektas pajamas.