Kas iš tiesų yra šeima Lietuvoje?
Lietuvos Konstitucijos III skirsnio 38 straipsnis apibrėžia, kas yra šeima. Tai – visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.
Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu[1].
Civilinis kodeksas taip pat labai aiškiai teigia, kad santuoka, kaip teisinis šeimos sukūrimo pamatas, gali būti tik tarp vyro ir moters. Taigi labai trumpai, šeima pagal šalies aukščiausiąjį įstatymą vis dar yra vyro ir moters sąjunga, santuoka, kurioje, idealiu atveju, gimsta ir vaikas ar keli. Niekur Konstitucijoje nepažymėta, kad šeima gali būti laikoma dviejų vyrų ar dviejų moterų, ar apskritai, dviejų žmonių, neišskiriant jų lyties, sąjunga. Bet štai masinė medija visuomenei jau kiša nuomonę, kad dvi moteris ir spermos donoro pagalba užgimęs vaikas jau yra šeima.
Tiesa, sociologai sako, kad šeima toli gražu nėra tik tėtis ir mama su vaikais. Šeimų būna visokių – tačiau jose visose vistiek figūruoja priešingos lyties asmenys, kurie vieninteliai fiziškai gali susilaukti vaikų.
Be abejonės, tai nereiškia, kad mirus vienam sutuoktiniui, likęs su vaikais nėra šeima, arba kad skyrybų atveju šeimos, kaip vieneto, samprata išnyksta. Šeima vistiek yra šeima – mama ir tėtis su vaikais, nors tėvai ir išsiskyrę. Net jei tėvai sukuria naujas šeimas, šeimos samprata visgi lieka, nors kiek ir pakitusi – šeima gali būti išplėstinė, jei atsiranda įseserių, įbrolių, įtėvių ir pan.
„Jei kalbėsime apie paskutinius tris dešimtmečius, galima išskirti keletą dalykų. Pirmasis – šeimos formų įvairovė. Ne visos šeimos sukurtos santuokos pagrindu: kai kurios šeimos yra sugyventinių poros, kohabitacijos, su vaikais, be vaikų, vadinasi, vaikai auga skirtingo tipo šeimose. Turime gana didelę dalį vienišų motinų šeimų, išsiskiriame europiniame kontekste ir ne tik. Apie trečdalis vaikų Lietuvoje auga vienos motinos šeimose.
Turime pakartotines šeimas, kurios susiformuoja po skyrybų, iširusios kohabitacijos arba partnerio mirties. Tai reiškia, kad dažnai šeimos yra sudėtinės: turime vaikų iš vienos santuokos, iš kitos, jie gyvena kartu, dar yra bendrų vaikų. Yra tėvų, rečiau motinų, negyvenančių kartu su vaikais. Tai dar vienas šeimų tipas. Turime vyresnio amžiaus sugyventinių porų. Dėl intensyvių tarptautinės migracijos procesų yra vadinamųjų transnacionalinių šeimų, kai dalis šeimos gyvena vienoje šalyje, dalis – kitoje“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Aušra Maslauskaitė[2].
Kas yra šeima Europos Sąjungoje?
Nepaisant to, kad Europos Sąjunga negali sukurti vieno šeimos apibrėžimo ir priversti jo laikytis visas valstybes nares, yra tam tikrų niuansų. Europos Sąjunga labai aiškiai eina ta kryptimi, kad šeimos sąvoka būtų išplėsta.
Kadangi vis daugiau žmonių tuokiasi arba gyvena partnerystėje tarpvalstybiniu mastu, reikia aiškių taisyklių, kaip bendras turtas padalijamas mirties, skyrybų ar gyvenimo skyrium atveju.
ES šalyse galioja skirtingos santuokos taisyklės: santuoka yra teisinė institucija, pripažįstama visose 27 ES šalyse. 13-oje ES šalių jame gali dalyvauti ir priešingos lyties, ir tos pačios lyties poros: Austrijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Vokietijoje, Maltoje, Airijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Liuksemburge, Ispanijoje, Švedijoje ir Portugalijoje.
20 ES šalių leidžia registruotas partnerystes (taip pat ir tos pačios lyties poroms): Austrija, Belgija, Kroatija, Kipras, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Slovėnija, Ispanija ir Švedija.
Naujomis nuo 2019 m. sausio 29 d. galiojančiomis taisyklėmis siekiama paaiškinti tarptautinių porų, tiek susituokusių, tiek registruotų partnerysčių, nuosavybės teises. Šios taisyklės, padedančios tarptautinėms poroms kasdien tvarkyti savo turtą arba padalyti jį mirties, skyrybų ar gyvenimo skyrium atveju, užbaigia lygiagrečius ir galbūt prieštaringus procesus, pavyzdžiui, dėl turto ar banko sąskaitų, skirtingose ES šalyse.
Kadangi visoms 27 ES šalims nepavyko susitarti dėl naujų taisyklių, 18 iš jų nusprendė bendradarbiauti dėl šių taisyklių ir jas priimti. Šios ES šalys yra: Belgija, Bulgarija, Čekija, Vokietija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Italija, Kipras, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Austrija, Portugalija, Slovėnija, Suomija ir Švedija. Kitos ES šalys prie naujų taisyklių gali prisijungti bet kada. Kol kas jos toliau taikys atitinkamas nacionalines taisykles.
Nauji reglamentai, kurių vienas apima santuokas, o kitas – registruotas partnerystes, bus: padėti tarptautinėms poroms žinoti, kurios ES šalies teismai spręs ginčą dėl jų turto skyrybų, gyvenimo skyrium ar mirties atveju; padėti tarptautinėms poroms žinoti, kurios šalies teisė bus taikoma sprendžiant klausimus, susijusius su jų turtu;padėti tarptautinėms poroms, kad teismo sprendimas būtų pripažintas ir vykdomas kitoje ES šalyje.
Taisyklės nekeičia nacionalinių įstatymų dėl santuokos ar registruotos partnerystės[3].
Naujas šeimos apibrėžimas medijoje – homoseksuali pora su vaiku jau yra šeima
Kaip minėjome anksčiau, masinė medija jau ėmėsi veiksmų, kad visuomenė būtų pripratinta prie naujo šeimos apibrėžimo.
Štai visai neseniai naujienų portaluose pasirodė naujiena, kad Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė su ilgamete partnere Jūrate Juškaite laukia šeimos pagausėjimo.
Be kita ko, nors abi moterys skelbė, kad laukia dukros, B. Sabatauskaitė savo socialiniame tinkle dukrą vadina abiejais įvardžiais – ji ir jis[4]. Žinutės turinio moteris neleidžia perspausdinti, todėl kviečiame paskaityti patiems jos socialiniame tinkle.
