Saugokite mažylius nuo telefonų ir televizorių ankstyvame raidos etape, jei norite turėti sveikus vaikus
Leidimas kūdikiui naudotis tokiais prietaisais kaip išmanieji telefonai ar planšetiniai kompiuteriai gali atrodyti kaip lengvas išsiblaškymo būdas, tačiau naujausi duomenys rodo, kad tai gali trukdyti kūdikio vystymuisi. Nors ir patogu duoti vaikui telefoną ir taip gauti kelias ramias minutes, kai jis nereikalauja jūsų dėmesio, toks kasdienis ar prailgintas elgesys gali net ir sužaloti vaikus.
Rugpjūčio viduryje paskelbti tyrimai rodo, kad kūdikiai, kurie, būdami vienerių metų amžiaus, ilgą laiką praleidžia prie ekrano, turi didesnę tikimybę, kad jų bendravimo ir problemų sprendimo raida atsiliks iki 2 ir 4 metų amžiaus. Šis tyrimas sustiprina mintį, kad padidėjęs ekrano poveikis kūdikystėje ir itin jauname amžiuje gali sukelti raidos sunkumų, ypač tokiose srityse kaip bendravimas, problemų sprendimas ir socialinė sąveika. Taip tyrimą komentavo su tyrimu nesusijusi vaikų skubios pagalbos gydytoja daktarė Christina Johns[1].
Tyrime dalyvavo 7097 vaikų ir tėvų poros iš Japonijos, 2013-2017 m. įdarbintos 50 akušerijos klinikų ir ligoninių. Tėvai nurodė, kiek vidutiniškai laiko jų vienmečiai vaikai kasdien praleidžia prie ekrano, apimančio televizorių, DVD, vaizdo žaidimus, telefonus ir planšetinius kompiuterius. Iki vaiko 2 ir 4 metų gimtadienio tėvai užpildė apklausą, kurioje įvertino vaiko raidą įvairiose srityse, įskaitant bendravimą, stambiąją ir smulkiąją motoriką, problemų sprendimą ir asmeninius-socialinius gebėjimus.
Iki 2 metų amžiaus kūdikiams, kurie kasdien keturias ar daugiau valandų praleisdavo prie ekrano, buvo beveik dvigubai didesnė rizika, kad jų bendravimo ir problemų sprendimo raida vėluos. Be to, jie beveik penkis kartus dažniau turėjo bendravimo sunkumų ir beveik tris kartus didesnę problemų sprendimo atsilikimo tikimybę. Jie taip pat maždaug du kartus dažniau atsiliko smulkiosios motorikos ir asmeninių bei socialinių gebėjimų srityse. Tačiau iki 4 metų amžiaus padidėjusi rizika išliko tik bendravimo ir problemų sprendimo gebėjimams.
Aksti gaunami ekranai kenkia ne tik dėmesio sutrikimui, bet ir kuria bendravimo problemas vėliau
Pabrėždama rezultatus, pediatrė Dr. Sarah Adams teigė, kad tyrimas pabrėžia idėją, jog ankstyvas ekranų poveikis gali turėti įtakos įvairioms raidos sritims, ypač bendravimo ir problemų sprendimo gebėjimams. Ji pabrėžė, kad svarbu laikytis mažiems vaikams rekomenduojamų ekrano laiko gairių. Labai svarbu atsižvelgti į tai, kad vystymuisi įtakos gali turėti ir kiti veiksniai, nesusiję su ekrano laiku, pavyzdžiui, genetiniai veiksniai, neigiama patirtis ir socialinės bei ekonominės sąlygos.
Pavyzdžiui, šiame tyrime tie tėvai, kurių vaikai daugiau laiko praleido prie ekrano, buvo linkę būti jaunesni, pirmą kartą tėvai, turintys mažesnes pajamas ir žemesnį išsilavinimą, jiems pasireiškė pogimdyminės depresijos simptomai. Tyrimo ribotumas deja neišvenigamas. Jame trūksta duomenų apie ekrano turinio pobūdį ir apie tai, ar tėvai palaikė vaikus jiems žiūrint ekraną, ar buvo kartu. Kai kurie tyrimai rodo, kad ekrano turinio tipas yra svarbus; mokomasis turinys, ypač žiūrėtas kartu su tėvais, gali pagerinti kalbos įgūdžius[2].
Atsižvelgdami į didėjantį susirūpinimą dėl ekrano laiko poveikio vaikams, ekspertai pataria laikytis Amerikos pediatrų akademijos rekomendacijų. Šiose rekomendacijose siūloma, kad jaunesni nei 2 metų vaikai kuo mažiau žiūrėtų į ekraną, o vyresniems vaikams akcentuojama kokybiška programa ir bendras tėvų ir vaikų žiūrėjimas. Dr. Džons ragina tėvus atsargiai supažindinti vaikus su ekranais. Jei negalima visiškai išvengti laiko prie ekrano, vis tiek naudinga sumažinti jo trukmę.
Ji taip pat pabrėžia amžiaus grupėms tinkamo ir mokomojo turinio svarbą. Dr. Adams sako, kad labai svarbu, jog per ekrano seansus vaikai bendrautų tarpusavyje ir nustatytų su ekranu nesusijusią tvarką, taip pat ragina tėvus rodyti teigiamą pavyzdį ir stebėti savo įpročius prie ekrano. Tyrėjai taip pat paaiškino, kaip svarbu, kad vaiko dienos režimas būtų įvairus.
Besivystančios smegenys klesti nuo įvairių dirgiklių. Fiziniai žaidimai, skaitymas, praktiniai užsiėmimai ir tiesioginis bendravimas – visa tai yra esminiai vaiko augimo komponentai. Dalyvavimas tokioje veikloje ne tik skatina pažintinį ir emocinį vystymąsi, bet ir stiprina tėvų ir vaikų ryšį, kaip tikina ekspertai.
Palikti vaikus prie ekrano patogu, bet dažnas jaučia dėl to nerimą: ir ne veltui
C. S. Motto vaikų ligoninė atliko apklausą, kurios rezultatai atskleidė, kad didelė dalis tėvų, tiksliau du trečdaliai, yra susirūpinę dėl to, kiek laiko jų vaikai praleidžia prie ekrano. Šis plačiai paplitęs susirūpinimas pabrėžia, kaip svarbu nustatyti gaires ir pasiūlyti tėvams veiksmingų strategijų, kaip valdyti ir mažinti laiką, praleidžiamą prie ekrano. Dr. Džons pabrėžė, kad tėvai turi tikslingai žiūrėti į laiką, praleidžiamą prie ekrano[3].
Lygiai taip pat, kaip renkamės, kokį maistą siūlome savo vaikams, turėtume rinktis ir skaitmeninį turinį, kurį jie vartoja. Ji taip pat pasiūlė, kad tais atvejais, kai ekranai neišvengiami, tėvai turėtų aktyviai bendrauti su savo vaikais, aptarti turinį ir rasti paralelių su realiu pasauliu. Be to, technologinis kraštovaizdis nuolat keičiasi, todėl labai svarbu prisitaikyti ir būti aktyviems.
Tėvai gali naudotis tokiomis priemonėmis kaip tėvų kontrolė, ekrano laiko stebėtojai ir kuruojamos turinio bibliotekos, kad užtikrintų saugesnę ir naudingesnę skaitmeninę patirtį savo vaikams. Dr. Adams baigė padrąsinimu, kad tėvystė skaitmeniniame amžiuje daugeliui yra neištirta teritorija. Nors ekranai yra mūsų šiuolaikinio pasaulio dalis, jie neturi dominuoti mūsų vaikų gyvenime.
Sąmoningai ir aktyviai dalyvaudami tėvai gali rasti sveiką pusiausvyrą, kuri būtų naudinga bendram vaiko vystymuisi. Nors ekranai yra neatsiejama šiuolaikinės visuomenės dalis, negalima pamiršti jų poveikio vaiko raidai. Remdamiesi moksliniais tyrimais pagrįstomis gairėmis, apgalvotais pasirinkimais ir aktyviu dalyvavimu, tėvai gali orientuotis skaitmeniniame amžiuje, užtikrindami visapusišką vaikų augimą.
Mėlyną šviesą blokuojantys akiniai tik reklaminis triukas ir nesaugo akių?
Vaikus apsaugoti galime kontroliuodami jų laisvalaikį ir laiką prie kenksmingų ekranų, o ką daryti su mūsų pačių darbu? Ne vienas pakliuvome į tą grupę žmonių, kurie įsigijo akinius darbui prie kompiuterio. Tikėdami, kad tai palengvins mūsų kasdienybę prie ekranų dėvime juos dirbdami ar naršydami internete. Bet ar tai tikrai veikia? Neseniai atliktas tyrimas rodo, kad dažnas ekrano naudotojas, įsigijęs mėlyną šviesą filtruojančius akinius, tikėdamasis apsaugoti akis apsigavo. Tyrimas sako, kad gali būti, jog ši investicija nepasiteisino[4].
Naujai apžvelgtas tyrimas rodo, kad tokie akiniai greičiausiai nesumažina akių įtampos, nepagerina akių sveikatos ir nepagerina miego kokybės trumpuoju laikotarpiu. Tyrime taip pat nenagrinėta, ar šie akiniai gali padėti išvengti tinklainės pažeidimų. Laura Downie, vyresnioji tyrimo autorė ir Melburno universiteto (Australija) Downie laboratorijos vadovė, teigė, kad remiantis mūsų išvadomis, trumpuoju laikotarpiu mėlynąją šviesą filtruojantys lęšiai, palyginti su įprastais lęšiais, gali neturėti privalumų mažinant regos nuovargį, susijusį su naudojimusi kompiuteriu.
L. Downie pranešime spaudai minėjo, kad vis dar neaišku, ar šie lęšiai turi įtakos regėjimo kokybei ar su miegu susijusiems rezultatams. Tyrėjai negalėjo daryti išvados apie galimą ilgalaikį poveikį tinklainės sveikatai. Labai svarbu, kad vartotojai suprastų šias išvadas prieš nuspręsdami įsigyti šiuos akinius. Į tyrimą buvo įtrauktos 17 atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų šešiose skirtingose šalyse apžvalgos, kuriose dalyvavo nuo penkių iki 156 dalyvių, o tyrimų trukmė buvo nuo vienos dienos iki penkių savaičių.
Komanda pabrėžė, kad svarbu suprasti tyrimo kontekstą. Tokia sisteminė apžvalga buvo atlikta laikantis Cochrane’o metodologinių standartų, kad būtų užtikrintas patikimumas. Vis dėlto išvadas reikėtų vertinti atsižvelgiant į turimų įrodymų kokybę ir trumpo stebėjimo laikotarpio įtaką vertinant galimus ilgalaikius rezultatus. Norint galutinai nustatyti mėlyną šviesą filtruojančių akinių poveikį regėjimui, miegui ir akių sveikatai, būtina atlikti išsamesnius ir ilgesnius mokslinius tyrimus, kuriuose dalyvautų įvairios grupės.
Reikia atlikti tyrimus, kuriuose būtų įvertinta, ar skiriasi efektyvumas ir saugumas įvairiose naudotojų grupėse ir naudojant skirtingus lęšių tipus. Nors akinių veiksmingumas lieka neaiškus, bet visi šalutiniai poveikiai, apie kuriuos pranešta, paprastai buvo lengvi, reti ir trumpalaikiai, įskaitant pablogėjusią nuotaiką, galvos skausmus ir diskomfortą dėvint akinius. Pastaruoju metu intensyviai diskutuojama apie mėlyną šviesą filtruojančių lęšių vertę akių priežiūros srityje.
Šie lęšiai dažnai rekomenduojami pacientams visame pasaulyje, o tai grindžiama įvairiais rinkodaros teiginiais: nuo akių įtampos, susijusios su elektroniniais prietaisais, mažinimo iki miego gerinimo ir tinklainės apsaugos nuo šviesos daromos žalos. Tačiau tyrėjų apžvalga, pagrįsta dabartiniais aukščiausio lygio įrodymais, atskleidžia, kad šie teiginiai turi silpną pagrindą. Todėl, remdamiesi tokiomis išvadomis, negalime tikėti, kad medikai būtų linkę rekomenduoti plačiajai visuomenei naudoti mėlynąją šviesą filtruojančių lęšių.
