Patyliukais vėl sliūkinama prie vaikų vakcinacijos nuo COVID-19
Tik lengviau atsikvėpus dėl pasibaigusios COVID-19 pandemijos, Sveikatos teisės instituto (STI) farmakologas Rimas Jankūnas pastebi, kad beprotybės syvai vėl pradeda pamažu lįsti iš visų pusių. Štai antradienį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patyliukais paskelbė apie atnaujinamą 5–11 metų amžiaus vaikų skiepijimą nuo COVID-19 pagal pirminę schemą. O štai žiniasklaida tyli it senas kapas. Bet viskas ties tuo nesibaigia – vis sparčiau lendant pandemijos „galams“, jau net ir Europos Parlamente garsiai kalbama, kad bendrovės „Pfizer“ vieno iš direktorių prisipažinimas apie tai, kad prieš tiekiant į rinką vakcinos nebuvo ištestuotos, yra skandalingas.
Antradienio pavakarę R. Jankūnas pasitiko su nerimastingomis naujienomis – pasirodo, kol Lietuvos padangę temdo nacionalinio saugumo klausimai, SAM, kaip jau minėta, tyliai ir ramiai vėl stumia vakcinaciją nuo COVID-19 mažamečiams[3]. Farmakologas atkreipia dėmesį, kad toks žingsnis pavojingas vertinant tai, kokį atspalvį visuomenėje pastaruoju metu turi skiepai nuo koronaviruso.
O kokia gi turėtų būti priežastis, dėl ko nuspręsta vaiką atvesti būtent šiems skiepams? Juolab kad pasak R. Jankūno, atsiradus COVID-19 virusui nepadaugėjo vaikų mirčių nuo jo, tačiau mažamečių mirtingumas išaugo, kai jie buvo pradėti skiepyti vakcinomis nuo koronaviruso.
Vakcinų klinikiniai tyrimai taip pat esą neparodė vaikų apsaugos nuo sunkios ligos ir mirties. O štai po skiepų atlikti klinikiniai tyrimai atskleidė, kad daugiau sunkių šalutinių reiškinių pasireiškė vaikams, gavusiems vakciną, o ne placebą.
Nepaisant to, kad jau ir pati šalies premjerė prakalbo apie tai, kad dėl vakcinacijos sustiprinamosiomis dozėmis nuo COVID-19 asmenims verčiau derėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytojais ir COVID-19 prilygino sezoniniam gripui[2], SAM vėl pradeda brukti visuotinę idėją, kad mažamečiams skiepytis nuo šio viruso būtina ir reikalinga.
Nuo gruodžio bus skiepijami ir kūdikiai
Oficialiame SAM puslapyje skelbiama, kad vakcinuojant pagal pilną schemą, 5–11 metų amžiaus vaikai gali būti skiepijami mažesnio tūrio „Comirnaty“ (gamintojas „BioNTech ir Pfizer“) vakcina dviem dozėmis 21 dienos skirtumu. O sulaukus 6 metų amžiaus, vaikas jau gali būti skiepijamas ir „Spikevax“ vakcina, suleidžiant pusę įprastos vakcinos dozės du kartus, 28 dienų skirtumu[3].
Vaikus nuo 12 metų amžiaus jau leidžiama skiepyti dviem „Comirnaty“ vakcinomis 21 d. skirtumu arba dviem „Spikevax“ (gamintojas „Moderna“) dozėmis 28 d. skirtumu.
Tačiau šie ministerijos užmojai suskiepyti vaikus – vis tik ne galutiniai. Pasirodo, jau gruodžio pradžioje pagal pirminę schemą COVID-19 vakcina planuojama skiepyti ir amžiaus grupę nuo 6 mėnesių iki 4 metų. Tiesa, šiai amžiaus grupei vakcinos esą bus mažesnės.
Remiantis EuroMOMO duomenų baze, joje apibendrinama, kad mirtingumo kiekis 0–14 metų amžiaus vaikų grupėje lyginant laikotarpį per pandemiją su laikotarpiu prieš ją, nepadidėjo[4].
Didžioji Britanija susiduria su mirčių cunamiu
Tuo tarpu dar rugpjūčio pabaigoje Didžioji Britanija paskelbė skandalingą informaciją – mirčių kiekis nuo COVID-19 krenta, bet nepalyginamai išaugo gyventojų mirtingumas dėl kitų priežasčių[5].
Liepos mėnesį su COVID-19 susijusių mirčių skaičius buvo palyginti mažas ir sudarė apie 4 proc., kas yra šešta pagal dažnumą mirties priežastis.
Iš pradžių buvo mėginama tai teisinti karščių banga, senėjančia visuomenės dalimi, tačiau galiausiai buvo pateikta ir dar viena prielaida, esą žmonių, kurie persirgo COVID-19 infekcija, imunitetas susilpnėjo. Tyrimai rodo, kad koronaviruso infekcija gali lemti didesnę vėlesnių širdies problemų riziką.
Prie lemiamo lūžio taip pat esą reikšmingai galėjo prisidėti ir tai, kad pandemijos metu žmonės vengė lankytis pas medikus – štai ankstyvuoju pandemijos etapu apsilankymų klinikose skaičius sumažėjo daugiau nei perpus. Tokia padėtis sukėlė nuogąstavimų, kad daugeliui žmonių bus per vėlai diagnozuojami vėžiniai susirgimai, o, tuo tarpu, ir širdies ligos.
Kiek vėliau, rugsėjį buvo paskelbta publikacija, kad D. Britanija jau nuo balandžio mėnesio susiduria su pertekliniu mirtingumu – per šį laikotarpį iki rugsėjo esą jau mirė 22 500 žmonių daugiau nei buvo tikėtasi[7]. Sveikatos ekspertai tiesiog stveriasi už galvų ir jau nebežino, ko griebtis – išaugusio mirtingumo priežastys nėra aiškios.
Tačiau Jungtinės Karalystės Karališkojo skubiosios medicinos koledžo išrinktasis prezidentas Adrianas Boyle’as nesutinka, kad tokį masinį mirtingumą galėjo sukelti prastai COVID-19 metus pasiekiama medicininė pagalba.
„Užtrunka laiko mirti nuo vėžio ar širdies nepakankamumo, – teigė A. Boyle’as. – Visi šie dalykai galėjo pablogėti sustabdant ligą, tačiau nesu tikras, ar tai gali lemti staigų mirties atvejų šuolį, kurį matome šiemet“[7].
O štai Londono ekonomikos mokyklos atstovas Michaelis Murphy teigė, jog duomenys, rodo, kad „vyksta kažkas esminio“.
Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje vyksta dar vienas sunkiai paaiškinamas reiškinys – rugpjūčio pradžioje paskelbti Nacionalinės statistikos tarnybos duomenys parodė, kad Anglijoje ir Velse fiksuojamas išaugęs gimusių negyvų kūdikių skaičius[8].
„Pfizer“ vakcina nebuvo išbandyta
Prie visos šios virtinės keistų sutapimų galima būtų paminėti ir pastaruoju metu vis labiau į viešumą lendančius galus ir politikų apgailestavimus dėl patikėjimo skiepų nuo COVID-19 „galia“. Štai Europos Parlamente vykusiuose COVID klausymuose vienas iš bendrovės „Pfizer“ direktorių prisipažino, kad prieš pateikiant į rinką skiepus nebuvo atlikti jokie tyrimai įskaitant ir tai, kad nebuvo aišku, ar pasiskiepijęs asmuo yra nors kiek apsaugotas nuo užsikrėtimų.
Į tokius iškalbingus pareiškimus sureagavo europarlamentaras Robertas Roosas, savo „Twitter“ paskyroje paskelbęs įrašą, kuriame išplatino žinią, jog teiginys „pasiskiepykite dėl kitų“ visuomet buvo melas.
Kalbėdamas vaizdo įraše R. Roosas pabrėžė, kad tokie prisipažinimai panaikino skaitmeninio COVID-19 sertifikato reguliavimo teisinį pagrindą. Jis teigė, kad olandų premjeras ir sveikatos ministras gyventojus įtikino, kad skiepijamasi ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų, kas buvo absoliutus melas.
Diskusijos metu R. Roosas pasiteiravo „Pfizer“ atstovės, ar vakcina prieš ją pateikiant į rinką buvo išbandyta ir, jei taip, paprašė pateikti komitetui duomenis.
„Kalbant apie vakcinas, jos nebuvo išbandytos prieš jas paleidžiant į rinką, kadangi turėjome stipriai paspartinti mokslo žingsnius, kad galėtume suprasti, kas vyksta rinkoje“, – kalbėjo „Pfizer“ atstovė J. Small.
Amnestija pandemijai
Audras, kilusias po to, kai visuomenei pagaliau išaiškinta, kad visa su masine vakcinacija nuo COVID-19 susijusi informacija ir brukamos visuotinio gėrio idėjos tebuvo pučiama migla, mėginta nugesinti ir JAV populiariame žiniasklaidos portale „The Atlantic“ publikuotu straipsniu, pavadinimu: „Paskelbkime amnestiją pandemijai“[10].
Publikacijos autorė Emily Oster teigia, kad 2020 m. įvestos su pandemija susijusios atsargumo priemonės buvo visiškai klaidingos. Juk, pasak jos, prasidėjus pandemijai niekas eidamas tiesiog pro šalį kito žmogaus koronavirusu neužsikrėtė, o viruso perdavimas lauke veikiau buvo išimtis nei taisyklė.
Tačiau galiausiai straipsnio autorė rėžia:
„Mes turime atleisti vieni kitiems už tai, ką padarėme, kai buvome tamsoje dėl Covid“[10].
Įdomu, kiek iš tikrųjų žmonių dabar jaučia tą patį? O kiek iš jų tą galėtų pripažinti viešai? Kai dar šitaip neseniai vieni kitiems į akis drėbė „šventas tiesas“, kurias sekė graudūs argumentai apie neišsimokslinimą ir „kaimietišką išsilavinimą“. Visgi, kartais, panašu, gerai turėti stiklinį rutulį ir įvykius numatyti į priekį…
Įdomu ir tai, kiek tėvų atsiras norinčių švirkšti vakcinas savo vaikams, kai pasaulyje atskleidžiama vis daugiau siaubą keliančių faktų apie COVID-19 vakcinų poveikį.
