Šalys nori susitarti dėl atakų prieš energetikos objektus nutraukimo
Rusija ir Ukraina, tarpininkaujant Katarui, pradėjo „preliminarias derybas“, kad sustabdytų smūgius viena kitos energetikos infrastruktūrai, pranešė „Financial Times“ (FT), cituodamas šaltinius, įskaitant aukšto rango Ukrainos pareigūnus. Pasak jų, Kijevas siekė atnaujinti Kataro tarpininkaujamas derybas, kurios rugpjūtį buvo artimos susitarimui, tačiau jas sutrikdė Ukrainos invazija į Rusijos Kursko sritį.[1]
„Dar anksti diskutuojama apie galimą derybų atnaujinimą, – sakė neįvardytas diplomatas. – Šiuo metu vyksta derybos dėl energetikos objektų.“
Toks susitarimas būtų reikšmingiausia deeskalacija nuo karo veiksmų pradžios 2022 metais, pažymi FT. Anksčiau spalį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad susitarimas dėl energetikos objektų apsaugos gali būti signalas, kad Rusija yra pasirengusi dalyvauti platesnėse taikos derybose.
Pasak aukšto rango Ukrainos valdininko, pastarosiomis savaitėmis Maskva ir Kijevas jau sumažino atakų prieš viena kitos energetikos infrastruktūrą dažnumą pagal specialiųjų tarnybų pasiektą susitarimą. Anksčiau šalys pripažino, kad atakų prieš Ukrainos energetikos sistemą ir Rusijos naftos perdirbimo pajėgumus nutraukimas atitinka jų abipusius interesus.
Derybas gali apsunkinti Kursko srities klausimas
Tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vargu ar sutiks su susitarimu, kol Rusijos kariai neišstums Ukrainos pajėgų iš Kursko srities, FT sakė buvęs aukšto rango Kremliaus pareigūnas, žinantis apie derybas: „Kol ukrainiečiai trypia Kursko žemę, tol V. Putinas atakuos V. Zelenskio energetikos infrastruktūrą.“
Pasak Ukrainos pareigūno, Ukraina planuoja ir toliau atakuoti energetinius taikinius, įskaitant naftos perdirbimo gamyklas, kad darytų spaudimą Rusijai derėtis. Šaltiniai priduria, kad be Kijevo tolimųjų atakų pajėgumų, leidusių jam smogti energetikos taikiniams ir kariniams objektams Rusijos teritorijoje, ukrainiečiai neturime kitų rimtų svertų priversti rusus derėtis.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų invazija į Kursko sritį paskatino Maskvą pasitraukti iš ankstesnio derybų raundo rugpjūtį, kaip tik tuo metu, kai valdininkai pradėjo planuoti asmeninį susitikimą Dohoje. Kataras ėmėsi tarpininkauti šioms deryboms birželį po to, kai V. Zelenskis Šveicarijoje surengė taikos viršūnių susitikimą, į kurį Rusija nebuvo pakviesta.
Keturi Ukrainos pareigūnai FT teigė, kad Kijevas ir Maskva pernai rudenį pasiekė „tylų susitarimą“ nesmogti viena kitos energetikos objektams. Dėl to Rusija tą žiemą susilaikė nuo didelio masto atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, panašių į tas, kurias ji įvykdė 2022–2023 metais, teigia du Ukrainos pareigūnai ir asmuo, susipažinęs su situacija Vašingtone. Pasak jų, šis susitarimas turėjo atverti kelią oficialiam susitarimui. Tačiau šių metų vasarį ir kovą Kijevas atnaujino dronų atakas prieš Rusijos naftos objektus, siekdamas padidinti spaudimą Maskvai po nepavykusios 2023 metų kontratakos. Nepaisant Baltųjų rūmų perspėjimo nutraukti smūgius, Kijevas ir toliau atakavo, o Maskva nusprendė, kad taip „tylusis susitarimas“ buvo pažeistas, nurodė su situacija susipažinę šaltiniai.
Praėjusią savaitę V. Putinas patikino, kad Rusija yra pasirengusi svarstyti tik bet kokius realius taikos susitarimų variantus. Anksčiau jis reikalavo, kad Ukraina visiškai atsisakytų keturių Maskvos užimtų regionų, o Vakarai panaikintų sankcijas. Ukrainai ne kartą akcentavo, kad tokios sąlygos jai yra nepriimtinos. V. Putinas priminė, kad Turkija, kuri tarpininkavo nesėkmingoms deryboms 2022 metų pavasarį, neseniai pateikė naujų taikos pasiūlymų, kuriuos Ukraina iškart atmetė.
„Akivaizdu, kad jie dar nėra pasiruošę. Kamuolys yra jų aikštelėje“, – sakė Rusijos prezidentas.
Kodėl žlugo pirmosios slaptos derybos?
Spalio 21 dieną V. Zelenskis pareiškė, kad „kalbant apie energetiką ir laivybos laisvę, rezultato gavimas šiais klausimais būtų signalas, jog Rusija gali būti pasirengusi užbaigti karą“. Jis pasiūlė abipusį oro atakų prieš elektros tinklus nutraukimą kaip pirmą žingsnį link derybų dėl karo veiksmų nutraukimo.
„Kitaip tariant: mes nepuolame jų energetikos infrastruktūros, jie nepuola mūsų. Ar tai gali lemti karštosios karo fazės pabaigą? Manau, kad taip“, – idėją paaiškino V. Zelenskis.
„The Washington Post“ rugpjūtį pranešė, kad Maskva ir Kijevas planuoja surengti slaptas derybas tarpininkaujant Katarui ir Turkijai ir susitaria du mėnesius nepulti vienas kito energetikos objektų. Pasak leidinio, Rusija sustabdė procesą po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įsiveržimo į Kursko regioną.[2]
Rusijos Saugumo Tarybos sekretorius Sergejus Šoigu patikslino, kad Turkija pasiūlė nesmogti energetikos objektams, branduolinei energijai ir prekybiniam civiliniam laivynui Juodojoje jūroje. V. Putinas, pasak S. Šoigu, sutiko.[3]
„Ir mums buvo didelė staigmena, kai po kurio laiko Ukrainos valdžia pasakė: „Ne, ne, ne, ne, ne, mes nesutiksime su šiuo susitarimu“, – tikino S. Šoigu.
Kremlius tuomet pažymėjo, kad nebuvo pasiekta jokių aiškių susitarimų, o V. Zelenskis pabrėžė, kad niekam nesuteikė įgaliojimų derėtis su Rusija.
Prieš Rusijai pradedant intervenciją, Ukrainos elektros energijos gamybos įrenginių pajėgumai buvo vieni didžiausių Europoje, tačiau iki 2024 m. vasaros jie nukrito žemiau 20 GW. Rudenį Ukrainoje buvo sunaikintos visos šiluminės elektrinės ir didelė dalis hidroelektrinių. Spalio viduryje ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis nurodė, kad beveik 90 proc. visos šiluminės energijos gamybos Ukrainoje buvo sunaikinta arba sugadinta.[4]
