Mūsų namai – mūsų vidaus atspindys
Dažnam savarankiškai identifikuoti, kodėl jaučiasi prislėgtas ar įsitempęs, yra gana sudėtinga. Psichologų teigimu, yra trys faktoriai, kurie daro didžiausią įtaką tam, kaip jaučiamės: fizinė sveikata, santykiai su artimiausiais žmonėmis bei namai ir aplinka, kurioje gyvename. Būtent trečiasis daugelio būna pamirštamas[1].
Visame pasaulyje, prasidėjus COVID-19 pandemijai, žmonės pradėjo domėtis namais iš naujo. Jie ieškojo būsto galimybių, kurios suteiktų daugiau erdvės viduje ir geresnę prieigą prie lauko. Be to, atsirado izoliuoti „burbulai“, kuriuose gyveno universiteto studentai, ištremti iš bendrabučio, šeimos, mokančios mažus vaikus, žmonės, trokštantys atsidurti tokioje aplinkoje, kurioje būtų „saugi“ bendruomenė[2].
XX amžiaus pradžioje šveicarų teoretikas ir psichiatras Carlas Jungas teigė, kad namai yra ypatingai simboliški ir tuo pačiu psichologiškai reikšmingi.
C. Jungas tvirtino, kad namai yra kur kas daugiau nei tik pastogė – mūsų namai yra mūsų pačių, mūsų tapatybės atspindys. Todėl tai, kaip mes kuriame šią erdvę, yra glaudžiai susiję su mūsų vidiniu pasauliu ir psichologine būsena.
Daugybė šiuolaikinių tyrimų palaiko šią idėją, padėdami pagrindą aplinkos psichologijai arba tyrimams, kaip sukurta aplinka veikia mūsų nuotaiką ir elgesį. Gal gali atrodyti keistai, bet nuo to, kaip išdėstote baldus, kiek saulės spindulių prasiskverbia per jūsų kambarių langus ar ką matote už lango, gali turėti įtakos jūsų emocinei ir fizinei sveikatai[3].
Namai keičia savijautą
„Žalioji erdvė yra tikrai svarbi žmonių psichologinei sveikatai. Yra daug tyrimų apie žaliosios erdvės vertę, padedančią mums atsipalaiduoti ir pasikrauti aplinkoje, kuri nėra per daug stimuliuojanti“, – sako Australijos Naujojo Pietų Velso universiteto (UNSW) profesorė Susan Thompson[4].
Psichologės Genovaitės Petronienės teigimu, namai įtaką psichologinei sveikatai daro didelę, tik ne visi žmonės tai geba identifikuoti.
„Kaip yra žmonių, kurie sėdi ant nepatogios kėdės, bet to nejaučia, kol neprasideda radikulitas, taip yra ir tokių, kurie gyvena nejaukiuose namuose, juose jaučiasi blogai, bet to nepastebi ir neidentifikuoja tikrųjų priežasčių.
Namai savijautą keičia: psichologai yra įrodę, kad net interjero spalvos daro įtaką tam, kaip jaučiamės. Jei jos šiltesnės – labiau atpalaiduoja, jei šaltesnės – mobilizuoja.
Mūsų smegenis veikia kontrastai, rėmai, raštai, taip pat – vaizdas, garsas. Pavyzdžiui, dažnai nesusimąstome, kokį vaizdą matome namuose sėdėdami skirtingose vietose: ant sofos, prie valgomojo ar darbo stalo. O visa tai labai svarbu, nes sėdėdami kiekvienoje vietoje galime jaustis skirtingai ir tai yra svarbu mūsų bendrai būsenai“, – teigia psichologė.
Pasak jos, jei namų darbo stalas stovi prie sienos, dirbant į ją žiūrima ir nesuprantama, kodėl matant pilką sieną prieš akis sunkiai dirbasi:
„O tai yra labai svarbu. Jei dirbdami žiūrėsime pro langą, būti produktyviam ir atsipalaidavusiam bus gerokai lengviau.“
Mažiau žmonių – geresnė savijauta, stipresnė bendruomenė
Nuosavybė tapo nacionaline manija. Menkiausias būsto kainų svyravimas garantuoja laikraščių antraštes, o savo namų patogumą bei prestižą dažnai vertiname pagal tai, kiek miegamųjų juose yra, ar juos suplanavo ir įrengė koks dizaineris, kokia buitinė technika įrengta virtuvėje ir pan.
Tačiau tokių smulkmenų reikšmę nustelbia gilesnis faktas: gyvenamoji vieta gali turėti įtakos mūsų sveikatai ir laimei.
Australijos vienybės gerovės indeksas (AUWI), tyręs australų gerovę per pastaruosius 20 metų bendradarbiaudamas su Deakino universitetu, nustatė, kad tai, kur mes pasirenkame gyventi, gali akivaizdžiai pakeisti mūsų gyvenimo kokybę. Nors Australijos valstijų skirtumai yra gana nereikšmingi, AUWI duomenys atskleidė keletą intriguojančių rezultatų.
Pavyzdžiui, Tasmanijos žmonės, anot tyrimų rezultatų, turi tvirčiausią bendruomenės ryšį, o mažesnis valstijos gyventojų skaičius, kaip manoma, skatina tokius socialinius santykius, kokius įprastai sutinkame kaimiškose vietovėse.
Tiesą sakant, AUWI atskleidė, kad tie, kurie gyvena kaimo ir regioninėse vietovėse, dažniausiai yra laimingiausi australai. Tuo tarpu atrodo, kad didelės būsto kainos ir tankus gyvenimas neigiamai veikia Naujojo Pietų Velso gyventojus – ataskaita parodė, kad daugiausiai gyventojų turinčios Australijos valstijos „penkiose iš septynių gerovės sričių balai yra mažesni už konkurentę Viktoriją“.
Žaluma pro langus – būtina
Psichologė kaip itin svarbų aspektą išskiria ir gamtą aplink namus, žalumą pro langus: „Nustatyta, kad gamta žmones veikia atpalaiduojančiai ir harmonizuojančiai, todėl jos aplink namus būti privalo“, – pataria G. Petronienė.
Antrindami psichologės įžvalgoms, nekilnojamo turto vystytojai teigia jaučiantys, kad poreikis gamtai prie namų auga.
„Pastebime, kad kuo toliau, tuo šalies gyventojai kelia didesnius kriterijus naujiems namams ir galimybė gyventi gamtos apsuptyje tampa vis svarbesnė. Projektai, pastatyti prie tvenkinių, upių, ežerų, parkų, miško susilaukia gerokai didesnio dėmesio nei tie, kurių aplinkoje – vien betonas“, – pasakoja Jurgita Cicėnaitė, nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „HOMA“ pardavimų ir rinkodaros departamento vadovė.
„Mūsų namai gali būti nepaprastai svarbūs įrankiai, padedantys formuoti mūsų kasdienę patirtį“, – sako mokslų daktarė Lindsay T. Graham, Kalifornijos universiteto Berklyje, Kalifornijoje, Statybinės aplinkos centro tyrimų specialistė.
„Tai, kaip jie yra sutvarkyti, dekoruoti ir apstatyti, gali sukelti įvairią jausmų paletę“, – priduria ji.
Grinviče, kompiuterine tomografija dirbanti interjero dekoratorė Kate Gelfand ištyrė viešųjų ir privačių erdvių gydomąjį poveikį ir nustatė, kad mūsų interjero pasauliai tikrai gali „padėti atsigauti ir išgyti, sustiprinti sveikatą bei padėti asmeniniam augimui“.
Kaip susikurti jaukius namus?
Laikykite tai XXI amžiaus dekoravimo terapija. Čia pateikiami keli tyrimais pagrįsti sprendimai, padėsiantys sustiprinti jūsų sveikatą ir laimę bei paversti namus atkuriančia šventove jums ir tiems, su kuriais dalinatės savo namais. Kaip vienas iš svarbiausių siūlymų – sukurkite puikią aplinką.
Miško maudynės arba meditacinė praktika būti medžių apsuptyje yra įrodytas sveikatos stipriklis. Be kitų teigiamų savybių, pavyzdžiui, kvėpavimo fitoncidais arba aromatiniais aliejais, kuriuos išskiria medžiai, minėta meditacija gali sustiprinti imunitetą ir sumažinti nerimą. Taip pat naudinga ir „pasikviesti gamtą į vidų“: pasinerkite į miško kvapus, pasistatykite medinių baldų arba dekoracijų, rinkitės botaninius ar žemiškus meno kūrinius – moksliniai tyrimai rodo, kad vien žiūrėjimas į gamtos vaizdus gali sumažinti stresą.
Taip pat siūloma padidinti erdvę ir sutaisyti tai, kas yra sulūžę. Pirmiausia sąžiningai nuspręskite, kas jūsų erdvėje jums patinka, o kas ne. Susidarykite konkretų, įgyvendinamą planą probleminėms sritims spręsti.
Susitvarkykite. Netvarka tikrai gali sujaukti jūsų psichiką. Kodėl? Visur matant krūvas daiktų, jūsų smegenys yra per daug stimuliuojamos, todėl jos dirba sunkiau ir daugiau išeikvoja energijos.
Namus dekoruokite atsižvelgdami į spalvų „kalbą“. Spalvų terapija (arba chromoterapija) jau seniai praktikuojama kaip holistinio gydymo forma, orientuota į tai, kaip šviesos ir spalvų spektras veikia nuotaiką ir fizinę sveikatą. Tiesa, tai nėra tikslus mokslas, nes spalvų suvokimui įtaką dažnai daro praeities patirtis ir kultūrinės nuostatos. Tačiau kai kurios spalvos vis tiek veikia mūsų psichiką ir nuotaiką.
Išdėstykite baldus taip, kad paskatintumėte bendravimą. Tai yra neįtikėtina, kaip mes galime gyventi vienoje erdvėje, bet kartais visiškai nebendrauti vienas su kitu. Galbūt visiems jau bloga vienas nuo kito (užtenka laiko su šeima!), tačiau erdvės išplanavimas taip pat turi įtakos žmonių bendravimui ar nebendravimui.
Labiau apšvieskite patalpas arba sumažinkite apšvietimą jose. Reguliuojamas apšvietimas yra „būtinas“ laimingiems namams. Mėgautis natūraliais spinduliais yra puiku, tačiau galite persistengti – tyrimai rodo, kad patalpos, kuriose per daug saulės šviesos, iš tikrųjų kelia stresą. Vietoj to rinkitės lengvas linines užuolaidas ar kitą alternatyvą – stilingi, šiuolaikiški šviesos patekimo į patalpas reguliavimo variantai praleidžia šviesą, bet sumažina akinimą.
Neatsisakykite kilimų. Kietmedžio grindys jums gali patikti, jei mėgstate minimalistinę estetiką, tačiau mokslas teikia pirmenybę minkštiems paviršiams. Nedidelio tyrimo metu Japonijos mokslininkai išmatavo tiriamųjų smegenų bangas ir išsiaiškino, kad tie, kurie vaikščiojo kilimu, o ne medžiu, skleidė ramesnes alfa bangas, o tai rodo, kad kilimas gali sumažinti stresą. Dar viena priežastis, kodėl po kojomis turi būti minkšta: kilimai sugeria triukšmą, kuris gali slopinti bet kokio interjero akustiką.
Leiskite natūralią evoliuciją ir netobulumus. Galų gale, nesijaudinkite dėl puikių nuotraukų „Instagrame“ ar būtinybės padaryti kiekvieną kambarį nepriekaištingą ir nerealiai tobulą. Svarbiausi – nepamirškite, kad jėgas grąžinantys, atkuriantys ir gydantys namai yra tokie, kuriuose patys gerai jaučiatės juose gyvendami.
