<h2>Ir moterys turi būti prie to paties „stalo“</h2>
<p>Ko gero, niekam nėra paslaptis, jog pastangos pagerinti moterų gyvenimą yra naudingos tiek mokslui, tiek visuomenei. Tuo tarpu minėtiems tikslams pasiekti dar prieš kelias savaites grupė entuziastingų mokslininkų iš viso pasaulio susirinko į dviejų dienų internetinę konferenciją[1]. Delegatai turėjo galimybę išgirsti moterų nuomonę apie tokias disciplinas kaip matematika ir fizika, kuriose moterų atstovavimas yra ypač dažnas reiškinys.</p>
<p>Buvo diskutuojama apie lyčių lygybę tvaraus vystymosi srityje ir apie tai, kaipgi moterų gyvenimus paveikia tokios krizės kaip karai, klimato kaita bei ilgą laiką ramybės nedavusi pandemija. Vyko ir pokalbiai apie mentorystę, įskaitant moterų mentorystę vyrų atžvilgiu; apie vyrus, ginančius moteris; apie klausymosi įgūdžių mokymo bei lavinimo svarbą.</p>
<p>Tarp kitko, COVID-19 pandemija buvo ypač sunki tyrėjoms. Dar prieš pasirodant SARS-CoV-2, moterys įprastai susidūrė su papildomomis bei galimai ilgalaikėmis karjeros nesėkmėmis. Kita vertus, ganėtinai neseniai įvykęs renginys tema „Pašalinti šališkumą“ rodėsi kaip galimybė padaryti ką nors kitaip. Pavyzdžiui, apmąstyti pastarųjų dvejų metų įvykius ir parodyti nuolatines pastangas skatinti lyčių lygybę mokslinių tyrimų ir švietimo srityse, ypač mažas bei vidutines pajamas gaunančiose šalyse, tokiose kaip Afrika, Azija ir Artimieji Rytai.</p>
<blockquote>
<p>Tai, ką dalis žmonių vadina sudėtinga diskriminacija, iš esmės yra dažnai pasikartojanti tema. Na, o asmuo, patiriantis diskriminaciją dėl lyties, gali susidurti su dar didesne diskriminacija, jei priklauso nepakankamai atstovaujamai grupei ar mažumos bendruomenei.</p>
</blockquote>
<p>Tarkim, dalyje pasaulio vietovių moterys dėl savo lyties susiduria su nuo senų laikų įsisenėjusiu socialiniu šališkumu dėl to, ką gali ir ko negali daryti. Tačiau jei jos yra iš šeimos ar bendruomenės, kurioje pajamos yra mažos, pastarosios taip pat, deja, turi mažiau galimybių gauti finansavimą, įgyti trokštamą išsilavinimą ir rasti kvalifikuotą darbą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/priscilla-du-preez-knf9aehpi9o-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Siekiama žūtbūt sukurti atsparesnę ekonomiką</h2>
<p>Tiesa ta, kad daugelyje šalių viešojoje politikoje lyčių susiskirstymas nėra plačiai pripažįstamas. Tuo tarpu minėtas scenarijus gali trukdyti įgyvendinti Jungtinių Tautų tvaraus vystymosi tikslus, kuriais siekiama panaikinti skurdą ir apsaugoti aplinką.</p>
<p>Be kita ko, tik visai neseniai pradėta kalbėti, jog lyčių lygybės įsigalėjimas padės siekti ir kitų užmojų: panaikinti badą, padidinti užimtumą bei gauti realų atlygį už darbą. O tokie tikslai duoda peno perėjimui nuo atskiro lyčių lygybės klausimo prie jo sprendimo kartu su kitomis nelygybės priežastimis.</p>
<p>Galų gale, lyčių įvairovės svarstymas įvairiuose kontekstuose yra apčiuopiamai naudingas kone kiekvienam, mat tai gali padėti spręsti sudėtingas realaus pasaulio problemas. Pavyzdžiui, kol duomenų apie lytį įtraukimas į klimato kaitos modelius leidžia geriau suprasti skirtingų žmonių pažeidžiamumą dėl klimato kaitos rizikos, geresnis imuniteto skirtumų dėl lyties supratimas padeda tobulinti vėžio imunoterapiją[2].</p>
<blockquote>
<p>Trumpiau tariant, neatsižvelgus į skirtumus tarp moterų bei vyrų, gali kilti pavojus kai kurių medicininių procedūrų saugai, kadangi viso pasaulio bendruomenėse lyčių lygybė sukuria atsparesnę ekonomiką, sumažindama ir vaikų mirtingumą.</p>
</blockquote>
<p>Laimei, galime pasidžiaugti, jog yra tam tikros iniciatyvos, suvokiančios, jog konkrečių veiksmų reikėtų imtis jau dabar – Europos institucijos šiandien yra aktyviai raginamos rengti lyčių lygybės planus.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/tim-mossholder-ucurohsjfra-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Lyčių lygybės analizė padės įveikti sunkumus</h2>
<p>Daugelis mokslinių tyrimų institucijų taip pat aktyviai siekia gerinti lyčių lygybės modelį. Tuo tarpu minėtos konferencijos pranešėjas Segenetas Kelemu – Tarptautinio vabzdžių fiziologijos ir ekologijos centro, įsikūrusio Nairobyje, generalinis direktorius – pristatė projektą, skirtą mokyti bitininkystės bei šilkaverpių auginimo mokslo ir verslo, skirto 100 000 jaunuolių, įsikūrusių Etiopijoje. Tarp kitko, daugiau nei pusė jų sudaro moterys.</p>
<p>Remiantis tokiu pačiu motyvu, tarptautinės plėtros agentūros finansavo kai kuriuos tyrimus, susijusius su lyčių integravimo aspektu viešajame transporte, kurį neva galima padaryti daug saugesnį ir prieinamesnį moterims. Kitaip tariant, dėl dalyje vietovių vykstančių agresyvių išpuolių, bene didžiausias dėmesys vis dar yra skiriamas smurtui dėl seksualinio priekabiavimo viešajame transporte[3]. Juolab kad šių projektų rezultatai yra labai svarbūs dalyvaujančioms bendruomenėms, nors jais ir ne visada yra plačiai dalijamasi. (Manoma, jog tai reikia keisti, kad kiti galėtų pasinaudoti žiniomis vietiniame kontekste.)</p>
<p>Neabejojama ir tuo, kad institucijos ir finansuojančios įstaigos galėtų daug ką pakeisti, svarstydamos, kaip būtų galima išplėsti vietos projektus, kad būtų užtikrintas reikšmingesnis poveikis įvairiose lyčių lygybės srityse, įskaitant mokslinius tyrimus.</p>
<p>Šiaip ar taip, tenka pripažinti, jog būti įtraukiam apsimoka, mat įvairiose organizacijose dirbantys darbuotojai yra labiau patenkinti, produktyvesni ir mažiau linkę išeiti iš darbo, kuomet jais yra deramai pasirūpinta. Negana to, galiausiai tampa aišku viena: jeigu pasaulinė mokslinių tyrimų bendruomenė vis tik nori padaryti galimai didžiausią poveikį aplinkai, moterys turi būti vertinamos kaip lygiavertės partnerės.</p>
