- Lūpų pūslelinė arba įgyjama „visam gyvenimui“, arba išvis nepasireiškia
- Beveik visa žmonijos populiacija nešioja šį virusą, tačiau simptomai pasireiškia tik mažiau nei pusei
- Gydymas paprastas: greičiau išgyti padės kremai, pleistrai ir net vaisiai
Lūpų pūslelinė arba įgyjama „visam gyvenimui“, arba išvis nepasireiškia
Lūpų pūslelinė dar vadinama „viso gyvenimo liga“, mat kartą susirgęs ir išsigydęs šią infekciją žmogus po kiek laiko dažniausiai ir vėl su ja kovoja. Tačiau nepaisant to, ją sukeliantis virusas gali organizme tūnoti, bet visą gyvenimą taip ir nepasirodyti.
Virusas, dar žinomas kaip herpes labialis, perduodamas per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio asmens oda, gleivine ar išskyromis – per bučinius, dalijimąsi indais, rankšluosčiais ar kitais daiktais.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net apie 3,7 milijardo žmonių visame pasaulyje iki 50 metų yra užsikrėtę HSV-1 virusu[1].
Kai virusas suaktyvėja, žmogus pajunta nemalonų dilgčiojimą, niežėjimą ar deginimą lūpų srityje – tai yra pirmieji ženklai, kad netrukus atsiras mažų, skaidraus skysčio pripildytų pūslelių.
Pūslelės grupuojasi, o trūkusios virsta skausmingomis opomis, kurios gyja apie savaitę. Virusas dažniausiai suaktyvėja, kai organizmą veikia stresas, nuovargis, nusilpusi imuninė sistema, hormoniniai pokyčiai arba aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, stipri saulės šviesa ar šaltis.
Nors pūslelinė dažniausiai nėra pavojinga, ji sukelia fizinį ir emocinį diskomfortą, ypač dėl akimi matomų pažeidimų. Jos gydymui naudojami antivirusiniai kremai, tokie kaip acikloviras, arba tabletės, jei infekcija dažnai atsinaujina. Efektyviausia pūslelinės prevencija yra imuninės sistemos stiprinimas ir apsauga nuo saulės ar šalčio poveikio.
Įdomu tai, kad nors daugelis žmonių nešioja šį virusą, ne visi susiduria su matomais simptomais, o kai kuriems jis gali niekada nepasireikšti.
Beveik visa žmonijos populiacija nešioja šį virusą, tačiau simptomai pasireiškia tik mažiau nei pusei
Įdomu tai, kad net 95 proc. žmonių yra šio viruso nešiotojai. HSV-1 infekcija yra tokia dažna, kad beveik visi pasaulio gyventojai turi šį virusą, nors simptomai pasireiškia tik apie 20–40 proc. užsikrėtusiųjų.
Lūpų pūslelinę sukeliantis virusas yra tikras išgyvenimo meistras. Jis visą gyvenimą išlieka neveikus trišakio nervo ganglione, arti smegenų, ir suaktyvėja tik esant palankioms sąlygoms. Tokiomis gali tapti ne tik sąlytis su kitu užsikrėtusiu žmogumi, bet ir saulės šviesa – būtent ji kai kuriems žmonėms yra pagrindinis pūslelinės atsiradimo veiksnys, o kitiems simptomus gali sukelti emocinė įtampa, ligos ar net intensyvus dainavimas.
Viduramžiais lūpų pūslelinė buvo laikoma nuodėmės ženklu, nes žmonės tikėjo, jog ji atsiranda iš nežabojamos aistros. Vis dėlto, šiuolaikiniai moksliniai tyrimai rodo, kad šis virusas yra daug sudėtingesnis. Jis sugeba „apgauti“ imuninę sistemą, prisidengdamas nekenksmingais baltymais, ir netgi gali būti užkrečiamas dar prieš pasirodant pirmiesiems simptomams.
Įdomu, kad kai kurie žmonės turi genetines mutacijas, kurios apsaugo nuo HSV-1 suaktyvėjimo arba visai neleidžia jam patekti į ląsteles.
Taip pat egzistuoja teorija, kad ilgametis šio viruso nešiojimas gali būti susijęs su didesne Alzheimerio ligos rizika, nors šis ryšys dar nėra galutinai įrodytas[2].
Gydymas paprastas: greičiau išgyti padės kremai, pleistrai ir net vaisiai
Nors pasigilinus ir gali pasirodyti, kad liga, lydinti žmogų visą gyvenimą yra baisi ir nepagydoma, iš tiesų, vėl prislopinti šį organizme tūnantį virusą šiuolaikinėmis priemonėmis nėra sudėtinga.
Pavyzdžiui, žaizdų gyjimo burnos ertmėje procesas sutrumpės net dvigubai, jei bus naudojami specialūs tepalai, pleistrai ar kremai. Esant sunkiems ar pasikartojantiems simptomams, reikėtų vartoti geriamas tabletes, kurių sudėtyje yra acikloviro ar jo darinių[3].
Kremus reikėtų taip pat rinktis tokius, kurių sudėtyje būtų antivirusinių medžiagų: acikloviro, denotiviro arba dokozanolo.
Galima vartoti ir kremus, kurių sudėtis papildyta hidrokortizonu, slopinančiu uždegimo poveikį.
Naudojant pleistrus, šie ne tik gydo, bet ir diskretiškai uždengia pūsleles ar šašus ir apsaugo nuo žaizdos užteršimo.
Tačiau vaistai vaistais, bet geriausia priemonė nuo pūslelinės yra imuninės sistemos stiprinimas. O tą padės padaryti šioks toks kasdienės mitybos pakoregavimas – į ją rekomenduojama įtraukti citrusinių vaisių, juodųjų serbentų ir paprikų – kitaip tariant, produktų, kuriuose gausu vitamino C.
Taip pat rekomenduojami produktai, turtingi vitaminu D – tai menkių bei ryklių kepenų aliejai.
Viruso plitimą taip pat stabdo ir lizinas – jo gausu mėsoje, pupelėse ir sojose.
