Išrinkti LRT generalinį direktorių – misija neįmanoma
Nacionalinio transliuotojo LRT generalinio direktoriaus kadencija trunka penkerius metus. Jį konkurso būdu skiria 12 narių LRT taryba, o tarybai šiuo metu vadovauja Kauno technologijos universiteto rektorius Eugenijus Valatka.
LRT vadovo paskyrimo procesas iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas, tačiau jau kurį laiką generalinio direktoriaus išrinkti nepavyksta, o šalyje netyla diskusijos dėl nacionalinio transliuotojo valdymo ir vadovo išrinkimo modelio.
Pirmieji rinkimai LRT vadovo kėdei užimti vyko praėjusių metų kovo mėnesį. Iš šešių kandidatų dėl nepakankamai surinkto balsų kiekio nebuvo išrinktas nei vienas. Po dviejų balsavimo turų, Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir komunikacijos specialistas Aistis Zabarauskas surinko po vienodą balsų skaičių.
Pernai birželį į posėdį susirinkusi LRT taryba taip pat nesugebėjo išrinkti naujo generalinio direktoriaus. Konkurse ir vėl dalyvavo tie patys kandidatai, jie ir vėl sulaukė vienodo palaikymo.
Jau tada, po antrojo nesėkmingo rinkimų etapo viešojoje erdvėje užvirė aktyvios diskusijos. Vieni stebėjosi, kodėl gi taip ilgai nepavyksta išrinkti LRT vadovo, kiti reikalavo pokyčių dėl rinkimų nuostatų ir daugiau skaidrumo LRT valdymo procesuose.
LRT taryba nutarė papildyti konkurso eiti LRT generalinio direktoriaus pareigas tvarkos aprašą, kad dalis tarybos posėdžio, kurioje kandidatai pristato savo programas bei atsako į klausimus, būtų vieša. Taip pat, siekiant skaidrinti konkursą, kandidatai susitiko su LRT darbuotojais.
Kultūros ministras Simonas Kairys sakė, kad jei rudenį vėl nebus išrinktas visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius, LRT tarybos nariai turės įvertinti, ar jie gali vykdyti savo pareigas[1].
Tarptautinis spaudos institutas (IPI) ragino LRT tarybą nutraukti neapibrėžtumą ir, remiantis griežtais profesionalumo ir nepriklausomumo principais, išrinkti LRT generalinį direktorių[2].
Baltijos šalių žurnalistinio meistriškumo centras pabrėžė, kad LRT generalinio direktoriaus rinkimai turi vykti atsižvelgiant į kandidatų kvalifikaciją ir programas, o ne į bet kokias kitokias aplinkybes ar išorinį spaudimą.
Po dar vieno nesėkmingo rinkimų etapo, galiausiai, praėjusių metų spalio mėnesį, LRT taryba apsisprendė, kad generalinio direktoriaus pareigas dar vieną kadenciją tęs M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Seimas pritarė pokyčiams, bet ar jie duos naudos?
Po šių įvykių, šalies parlamente taip pat pradėta kalbėti apie poreikį keisti LRT generalinio direktoriaus rinkimų tvarką.
Seimas šių metų birželio mėnesį pritarė įstatymo pataisoms, kurios numato, jog LRT generalinio direktoriaus rinkimuose balsams pasiskirsčius tolygiai rezultatą nulemtų Tarybos posėdžio pirmininko balsas.
Numatoma, kad LRT generalinį direktorių viešo konkurso būdu 5 metams į pareigas skirtų ir atleistų Taryba atviru balsavimu.
Pataisomis numatoma ir tai, kad LRT tarybos nariais negalėtų būti ne tik Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, bet ir savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento nariai, žurnalistų etikos inspektorius, Visuomenės informavimo etikos komisijos nariai.
Taip pat nutarta, kad LRT Tarybos narius skiriančios institucijos savo interneto svetainėse privalėtų iš anksto paskelbti kandidatų į Tarybos narius sąrašą.
Projekte nurodoma, kad pataisos įsigalios 2024 m. rugsėjo 1 d. Nauji apribojimai dėl draudimo užimti LRT Tarybos nario pareigas būtų taikomi tik po šio įstatymo įsigaliojimo skiriamiems LRT Tarybos nariams.
Tačiau ar naujoji tvarka iš tiesų įneš permainų? Tai kol kas nėra aišku. Galima numanyti, kad sudėtingas LRT generalinio direktoriaus rinkimo procesas, pasibaigiantis tų pačių asmenų pergalėmis, turėjo kažkam nešti naudos, o numatytieji įstatyminiai pokyčiai realiai gali būti tik kosmetiniai.
Nacionalinio transliuotojo nepriklausomumas kelia daug klausimų
Miglotas generalinio direktoriaus rinkimo procesas, kaltinimai subjektyvumu ir palankumu vienai ar kitai politinei jėgai – tokius kaltinimus LRT yra girdėjęs ne vienas Lietuvos pilietis.
Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis ne kartą yra kalbėjęs apie tai, kad viliasi, jog ateityje pokyčiai LRT įvyks ir Lietuva pagaliau turės tikrai nepriklausomą visuomeninį transliuotoją.
Jo teigimu, net ir naujame LRT veiklą reglamentuojančiame įstatyme yra galimybė, kad LRT valdyme daug didesnę galią galėtų įgyti LRT taryba, bet yra susiklosčiusi tradicija, kada visa visuomeninio transliuotojo valdžia koncentruojasi generalinio direktoriaus rankose.
R. Karbauskis tokią tvarką kritikuoja, giria tuos LRT tarybos narius, kurie supranta, jog visuomeninis transliuotojas negali tarnauti vienai politinei linijai ir sako, jog visų Lietuvos žmonių išlaikomas visuomeninis transliuotojas turėtų būtų nepriklausomas ir politiškai neutralus.
„Kaip mokesčių mokėtojas aš nenoriu, kad virš 63 mln. eurų iš nacionalinio biudžeto būtų skiriama dabartinės valdžios propagandos įrankiui. Tai būtų neįmanoma jokioje demokratinėje valstybėje“, – yra teigęs R. Karbauskis.
Precedentas yra. Slovakijos radijas ir televizija (RTVS) netrukus bus pervadinta į Slovakijos televiziją ir radiją (STVR), kurio direktorių rinks devynių narių valdyba, į kurią keturis kandidatus deleguos kultūros ministerija (SM).
Tai yra numatyta STVR įstatymo projekte, kuriam pritarė slovakų vyriausybė. Teigiama, kad įstatymo pakeitimais sudaromos sąlygos nepriklausomai Slovakijos televizijos ir radijo plėtrai.
STVR organai yra valdyba ir generalinis direktorius. Įvykdžius permainas, valdybą, kaip ir anksčiau, sudarys devyni nariai, tačiau keičiasi jos sudarymo tvarka.
Keturis valdybos narius skirs kultūros ministras, remdamasis atrankos procedūra, likusius penkis rinks Slovakijos nacionalinė taryba (NSSR), remdamasi Nacionalinės tarybos, kultūros ir žiniasklaidos komiteto (NSKR) pasiūlymu. Valdybos nario kadencija išliks šešeri metai.
Valdyba turės teisę rinkti STVR generalinį direktorių, viešai išklausydama paraiškas pateikusius kandidatus. Ji taip pat turės teisę atleisti direktorių, jei bus laikomasi atitinkamų įstatymo nuostatų. Generalinis direktorius skirs du pavaduotojus: vieną Slovakijos radijui ir vieną Slovakijos televizijai.
Darbuotojų atlyginimams – įspūdingos sumos, LRT biudžetas skaičiuoja dešimtis milijonų
O klausimų, susijusių su LRT, yra ir daugiau, pavyzdžiui – dėl finansų. Remiantis 2021 m. duomenimis, tuo metu LRT turėjo 590 darbuotojų, kurių atlyginimams bendrai išleido 16,7 mln. eurų.
Remiantis tų metų duomenimis, LRT generalinė direktorė per metus gavo apie 83,5 tūkst. eurų atlyginimo, kas yra maždaug 7 tūkst. eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių.
LRT generalinės direktorės M. Garbačiauskaitės-Budrienės pavaduotojas Gytis Oganauskas per visus 2021 m. taip pat uždirbo 83,5 tūkst. eurų. 6-ių departamentų vadovams LRT iš viso sumokėjo 507 tūkst. eurų arba vidutiniškai – 84,5 tūkst. eurų per metus kiekvienam.
Kalbant apie tokius įspūdingus atlygius, verta atkreipti dėmesį į tai, kad LRT metinis biudžetas yra tiesiogiai priklausomas nuo valstybės surenkamų mokesčių: LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1 procentą valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 1,3 procento iš akcizo pajamų.
Šiais metais LRT išlaikyti numatyta skirti 72 mln. 886 tūkst. eurų. Iš jų, net 23 mln. 900 tūkst. eurų bus skirti darbuotojų darbo užmokesčiui.
2023 m. nacionaliniam transliuotojui buvo skirta 63 mln. 439 tūkst. eurų, iš jų 19 mln. 900 tūkst. – atlyginimams. 2022 m. LRT gavo 55 mln. 434 tūkst. eurų, iš jų – 16 mln. 400 tūkst. teko atlyginimams. 2021 m. iš valstybės biudžeto LRT gavo 53,79 mln. eurų.
Palyginimui, 2020 m. LRT tenkinosi jau tik „tik“ 46,3 mln. eurų, o bendrai, per pastaruosius ketverius metus LRT biudžetas išaugo daugiau nei 26 mln. eurų.
Tokios papildomos lėšos leidžia drąsiai svajoti. Galbūt dėl to pradėta kalbėti, kad Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija pribrendo naujo pastato įsigijimui. Teigiama, kad senasis pastatas neatitinka reikalavimų, yra itin senas, apverktinos būklės.
Tai buvo nustatyta studijoje, kuri kainavo apie 50 tūkst. eurų. Joje teigiama, kad pastačius naują pastatą jo išlaikymo išlaidos per metus sumažėtų maždaug trečdaliu, bet kiek kainuos pats pastatas, dar neaišku, yra tik kalbama apie 50 milijonų eurų pasiekiančias investicijas.
Žiniasklaidos laisvės indekse Lietuva krenta žemyn, kyla ginčų tarp medijų atstovų
Dėl tokio gausaus LRT gaunamo finansų kiekio yra kilę nemenkų ginčų ir su kitais šalies medijų kanalais. Prieš keletą metų Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos finansavimo tvarka neprieštarauja Konstitucijai.
Vėliau Europos Komisija (EK) irgi atmetė Lietuvos komercinės žiniasklaidos skundą dėl LRT finansavimo iš valstybės biudžeto tvarkos, o bylą toliau nagrinės Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas[3].
Lietuvos komercinės žiniasklaidos atstovai LRT finansavimo tvarką EK apskundė dar 2020 m. Anot jų, dabartinis finansavimo modelis iškreipia sąžiningą konkurenciją, pažeidžia ES teisę, nes nėra suderintas su Komisija kaip valstybės pagalba.
Į Komisiją kreipėsi naujienų portalus delfi.lt, 15min.lt ir lrytas.lt vienijanti Interneto žiniasklaidos asociacija ir bendrovė „All Media Lithuania“, valdanti TV3 televiziją.
Tuomet LRT generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė teigė, kad komercinės žiniasklaidos atstovų skundo EK tikslas yra sumažinti LRT finansavimą bei riboti portalą, tačiau nuo tada iš esmės niekas taip ir nepasikeitė.
O dabar Seimo Biudžeto ir finansų komitetas yra linkęs pritarti jo pirmininko Mindaugo Lingės iniciatyvai keisti LRT finansavimo modelį valstybės biudžeto asignavimus siejant su šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu[4]. Tai reikštų, kad asignavimai negalėtų augti sparčiau nei praėjusiais metais augo BVP.
LRT vadovė pabrėžė, kad LRT finansavimą sieti su BVP „yra blogai“, nes, pavyzdžiui, faktinės infliacijos metu LRT biudžetas mažėtų.
O tiek dėl LRT finansavimo, tiek dėl vadovo rinkimo tvarkos toliau vykstant diskusijoms, Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse per metus nukrito šešiomis pozicijomis – iki 13 vietos[5]. Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad žiniasklaidos priežiūros institucijos yra „gana laisvos“ nuo politinio spaudimo, išskyrus LRT tarybą, kurios narius deleguoja politikai.
