- Nacionalinė televizija kursto visuotinę neapykantą?
- Galimybių pasai lėmė netolygų konkurencijos persiskirstymą
- Neapykantos kalba, kurią visi toleruoja ir niekas nebaudžia?
Nacionalinė televizija kursto visuotinę neapykantą?
Panašu, kad Lietuvos nacionalinis transliuotojas LRT ir toliau vykdo visuomenės supriešinimo politiką kompromituojant skiepų klausimais. Laidoje „Lietuva kalba“, kurią veda Rasa Tapinienė, buvo parodyti apklausos rezultatai, demonstruojantys laidoje balsavusių mokinių tėvų požiūrį į nesiskiepijančius asmenis. Į diskusiją buvo pakviesti tiek vieną, tiek kitą pusę atstovaujantys asmenys, diskutavę apie tai, ar pandemija yra valdoma tinkamai, jei yra mažinamos pasiskiepijusiųjų privilegijos.
Laidoje dalyvavo Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos valdybos narys Gediminas Balnis, sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė, Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos Tėvų tarybos pirmininkas Arūnas Penkaitis, onkoimunologas Marius Strioga, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė bei Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas[1].
Tikriausiai nederėtų sakyti, kad tiesiog „nustebino“ laidos vedėjos ponios Tapinienės, kuri yra buvusi Andriaus Tapino sutuoktinė, vykdytos apklausos, mat visos transliacijos metu buvo juntamas kartėlis nepasiskiepijusių atžvilgiu. Štai viena iš apklausų, sumirgėjusi švieslentėje buvo tokia:
„Ar reikėtų neskiepytų suaugusiųjų gyvenimą paversti „pragaru“ uždraudžiant viską, įskaitant lankymąsi maisto prekių parduotuvėse?“
Galimybių pasai lėmė netolygų konkurencijos persiskirstymą
Neaišku, ar tokie rezultatai buvo išties gauti, ar sufalsifikuoti, o galbūt balsavimuose dalyvaujantys mokinių tėvai buvo iš anksto atrinkti, tačiau 50 proc. atsakė pritariantys tokiems veiksmams ir 50 proc. manė, jog to daryti nereiktų. M. Striogos teigimu, nepasiskiepijusiems derėtų leisti pasirinkti, ar šie nori persirgti su visomis pasekmėmis, ar pasiskiepyti.
Tačiau pagrindinis aspektas, jog tokie žmonės tą darytų „tyliai“ ir netrikdytų medicinos paslaugų paskiepytiems. Tiesa, čia iškyla klausimas – o kam paskiepytam ir „apsaugotam“ nuo viruso asmeniui reikia baimintis, kad negaus medicininių paslaugų arba turės šiek tiek palūkėti?
Kalbėdama apie prekybą, R. Vainienė patikino, jog ribojimai nevyksta taikliai ir galop vis tiek nepasiekia tikslo paskatinti žmogų skiepytis, mat šiais laikais pasirinkimų ratas yra platus: galima apsipirkti internetu ar tose prekybos vietose, kurios galimybių paso nereikalauja. Tuo tarpu tokie sprendimai vis tiek nepasiekia pagrindinio problemos epicentro ir, priešingai, skatina netolygų konkurencijos pasiskirstymą rinkoje, kai vienos parduotuvės priima tik su COVID pažymėjimais, o kitos taiko tik ploto apribojimus.
Neapykantos kalba, kurią visi toleruoja ir niekas nebaudžia?
Panašu, kad LRT akivaizdžiai užsiima antivalstybine veikla, už kurią turėtų būti baudžiama. Nepriklausoma turinti būti televizija kursto akivaizdžią neapykantos kalbą, nukreiptą į kitaminčius, juos viešai diskriminuoja ir žemina, norėdama jų gyvenimus paversti „pragaru“. Tačiau visa tai daroma labai oficialiai ir taip, kad įtikintų bendraminčius, jog nieko bloga čia nėra.
Tačiau jei taip kalbėti pradėtų nesiskiepijantys asmenys, tokie žodžiai kaipmat būtų patraukti viešajam linčo teismui, net neabejotina, jog tokia kalba būtų laikoma „antivakseriško judėjimo“ įtaka. Vis dėlto, kiek nedaug reikia – pakeičiame pusę ir taisyklės nebegalioja. Vieni vertesni už kitus.
Kitaip tariant, pasiskiepijusieji asmenys traktuojami tarsi nesiskiepijančių įkaitai, kurie tik ir laukia, kol pastarieji „galutinai apsispręs“. Tačiau taip niekas ir neatsakė – ko bijoti tiems, kurie yra apsaugoti vakcinos?
